M. Ambrazo nuotr.

Iki Vėlinių likus dviems su puse savaitėms, žmonės jau po truputį ėmė galvoti, kaip papuošti ir sutvarkyti artimųjų kapus, o prekybos centrų lentynos jau pripildytos įvairių prekių, skirtų amžino poilsio vietoms.
Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė patarė, kokias gėles sodinti, kad augalai ant kapų akis džiugintų ilgai.
Pasak specialistės, jeigu planuojate prieš Visų šventųjų dieną sutvarkyti artimųjų kapus, turite nuspręsti, ar norite laikino kapo papuošimo ar ilgalaikio.
„Kalbant apie ilgalaikį sutvarkymą, dar ne vėlu pasodinti augalų, kurie atrodys gražiai ne tik dabar ar per Vėlines, bet ir dar kitais, ir dar kitais metais. Tai yra pats ekologiškiausias sprendimas, kurį galite sugalvoti puošdami kapus. Taip pat tokiu būdu sutaupote ir savo laiką, nes nereikia keisti gėlių kiekvieną sezoną – jos tiesiog augs“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Ką sodinti?
L. Liubertaitė sako, kad vieni iš tokių augalų, kurie leis nesukti galvos kiekvieną rudenį, kaip papuošti kapus yra rudeniniai astrai. „Jų veislių yra visokiausių – nuo pačių žemiausių iki aukštų. Rinkdamiesi juos atkreipkite dėmesį į jų žydėjimo laiką – jie žydi labai ilgai.
Taip pat atsižvelkite ir į jų aukštį. Ant kapų tiks žemesnės veislės, kurios neuždengs paminklų užrašų. Astrai bus ilgalaikis pasirinkimas ir kitais metais jums nereikės važiuoti savaitę prieš Visų šventųjų dieną puošti kapų, nes astrai tai padarys savarankiškai“, – sako tinklaraštininkė.
  Dar vienas augalas, kuris gali pasitarnauti ne vienerius metus yra šilokas. Tai daugiametis žolinis augalas, kuris puikiai auga ir sausesnėse vietose, todėl nereikės jaudintis ir galvoti, ką daryti, kad augalai ant kapų nenuvystų. „Rinkitės šilokus, kurie žydi rudenį. Jie puikiausiai atrodo ir pavasarį, kai dygsta, ir vasarą, kai lapeliai skleidžiasi. Lapeliai būna žalios arba vyšninės spalvos. Kaip tik šiuo metu šilokai žydi atrodo labai gražiai. Net tuomet, kai pakąs šalnos ir bus šalta, ateis žiema, jų žiedai pajuoduos, bet vis tiek išsilaikys gražios struktūros ir jų žiedynai atrodys gerai“, – pasakoja kursų „Geltonas karutis“ organizatorė.
09bf9328ee02d5748c4887333b323362
Taip pat neblogu pasirinkimu galėtų atrodyti viržiai, kurie puikiai atrodo rudenį. Atėjus šalnoms ar šalčiams, jų nereikia išrauti, nes žiedelių struktūra išlieka graži ir kapą puošia net išlindę pro sniegą. Tačiau jeigu norite, kad viržiai būtų gražūs ir kitąmet, specialistė turi vieną patarimą. „Jeigu norite, kad viržiai pražydėtų ir kitais metais, patarčiau viržius pirkti ne prekybos centre, o medelyne, kaip gerą ir rimtą sodinuką. Geriausia tai būtų buvę padaryti rugsėjį, kad spėtų gerai įsišaknyti iki žiemos. Viržiams labai svarbu, kad jie būtų pasodinti į rūgštesnę žemę. Tokiu būdu būtų galima pasiekti, kad jie ir vėl kitais metais pas jus pražystų. Pavasarį reikėtų atvažiuoti ir nukirpti antžeminę jų dalį. Tačiau jeigu nesiruošiate keisti dirvos ar negalėsite viržiais pasirūpinti pavasarį, geriau rinkinės kitokias alternatyvas. Arba į viržius galima žiūrėti, kaip į vienkartinius augalus, kuriuos pavasarį pakeisite kitais“, – sako ji.
668d0ef10fad0a53c00bc6e99ec5ea00
 Chrizantemos – pirkti ar ne?
Dabar prekybos centruose galima pasirinkti įvairiausių chrizantemų rūšių, kurios pirkėjus vilioja didelių ir stambių žiedų pilnais kerais. L. Liubertaitė sutinka, kad šios gėlės atrodo tikrai efektingai ir gražiai, tačiau primena, kad po pirmųjų šalnų šio grožio nebelieka.
„Po pirmųjų šalnų chrizantemų žiedai bus „pakąsti“, kaip sakoma, „nuvirinti“ ir grožio iš jų nebebus. Jeigu palygintume viržius ir chrizantemas, tai tokiu atveju viržiai yra geriau. Chrizantemų vazonėlio padėjimas ant kapo bus tas pats, kaip pamerkti puokštę skintų gėlių. Jeigu svarstote ar nešti skintas gėles ar vazonėlį su chrizantemomis, geriau rinkitės puokštę, nes bent nereikės išmesti to plastikinio vazonėlio“, – pataria tinklaraščio „Geltonas karutis“ autorė.
Plastikines gėles keiskite džiovintomis
L. Liubertaitė sako, kad jeigu jums patinka, kapus galite puošti ir jau pagamintomis pirktinėmis puokštėmis, kurios gali būti ir su gyvomis, ir su dirbtinėmis, ir su džiovintomis gėlėmis, o kartais ir maišyti variantai. Tačiau pirkdami dirbtines gėles stenkitės nesirinkti pačių pigiausių, nes pavasarį jos jau bus praradusios savo išvaizdą ir jas teks išmesti.
„Negaliu sakyti, kad aš esu visiškai prieš plastiką ir jo negalima naudoti. Galima, tik jo panaudojimas turi būti pasvertas sprendimas ir turi būti ilgam. Jeigu puokštę su dirbtinėmis gėlėmis padedame dabar ir pavasarį mes ją jau išmesime, tai yra ne geriausias sprendimas. Pigus ir nekokybiškas plastikas pavasarį atrodys baisiai – spalvos bus išblukusios, o ir puokštė pasidarys dėmėta. Puokštė tokiu atveju tik prisidės prie bendros taršos ir nuguls sąvartynuose. Geriau tokiu atveju rinktis džiovintas gėles ar ką nors pasodinti, kad tokio teršimo būtų galima išvengti.
99f51be199daebc51ffa38f7b3735e9a
  Iš tikrųjų geriausia ieškoti sprendimo, kad puokštės ar vainikai būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, pušų, eglių, tujų, įvairių smilgų ar varpų, kankorėžių ir kitų džiovintų gėlių“, – pataria ji. Dirbtinės gėlės Gėlių kompoziciją kurkite vietoje Jeigu lankydami artimųjų kapus žadate nešti gėles, kurias auginate patys, nuskynę gėles jų kotus nukirpkite įstrižai naudodami aštrias žirkles ar sekatorių, kad gėlės gerai pasisavintų vandenį.
„Taip pat nuo kotelio nuskinkite visus lapus, nes suprantama, kad negalėsite keisti vandens, kuriame pamerktos gėles, kas dieną ar kas dvi, kaip tai darytumėte namuose. Todėl pasirūpinkite, kad gėlių kotelių puvimo ir vandens rūgimo procesai vyktų kuo lėčiau. Aišku, šaltas lauko oras prisidės prie to, bet jeigu nuskinsime lapus, jos pūs dar lėčiau“, – šypteli tinklaraštininkė.
Tiems, kurie vainikus ar puokštes namuose darosi patys, turėtų gerai apgalvoti jų pagaminimo laiką. „Siūlyčiau juos daryti kuo vėliau, nes kuo ilgiau laikant namuose įvairūs spygliuočiai ar uogos sudžius ir gali nukristi nuo šakelių. Geriausia vos tik pagaminus nunešti į kapus, o gryname ore jos išsilaikys kur kas geriau“, – pataria L. Liubertaitė.
Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė Yra dar vienas nesudėtingas būdas, kaip galite papuošti artimųjų kapus. Prisirinkite įvairiausių medžiagų, iš kurių įprastai gamintumėte vainiką, ir tiesiog susmaigstykite į kapo žemę taip sukurdami puokštę primenančią kompoziciją. „Nereikės galvoti nei apie vielutes, kurių gali reikėti sutvirtinimui, nei apie įvairias juosteles. Tiesiog paimkite šakeles, smilgas, kankorėžius ar kitus augalus, kuriuos randate šalia namų. Tvirtesnes šakeles galite smeigti tiesiog tiesiai į žemę ir tokiu būdu puokštė bus puresnė.
 Šita puokštė atlaikys ir visą sezoną, tai yra ne tik rudenį, bet ir žiemą, ir pavasarį, o atsibodus, galėsite tiesiog išmesti jo dalis į kompostą. Susirasti reikalingų medžiagų tokiam papuošimui irgi paprastas, tereikia išeiti į mišką susirasti gražių nukritusių šakelių. Taip pat galite panaudoti ir kiemuose esančius augalus. Puikiai tiks šermukšniai, putino uogos, erškėtrožių uogos, hortenzijų žiedynai labai puikiai tinka. Pasivaikščiokite po pievas, galite surasti ir gražias smilgas, kurias galėsite panaudoti darydami puokštes ant kapo“, – nurodo L. Liubertaitė.
To verčiau atsisakykite
Tinklaraštininkė sako, kad einant lankyti artimųjų kapų vis dėlto vertėtų atsisakyti poros dalykų – stiklinių gaminių ir pigių plastikinių žvakių užpildytų parafinu, nes tokių žvakių perdirbti nepavyksta ir jos keliauja tiesiai į sąvartynus.
Venkite stiklinių žvakių „Dažniausiai tokios žvakės yra iš pačio prasčiausio plastiko, kurio negalima perdirbti. Stiklas su vaško likučiais nebėra lengvai perdirbamas, todėl irgi keliauja į sąvartyną. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, kokie pilni sąvartynai yra po Visų šventųjų dienos ir Vėlinių, suprastumėte, kiek daug dalykų mes atnešame ten. O jeigu pažvelgtumėte į Lietuvą iš viršaus ir pamatytumėte, kiek čia yra kapinių, suprastumėte, kad mes turime tiksinčias ekologines bombas. Visur kitur jau pradedame žiūrėti, ką valgome, kaip rengiamės, tad reikėtų žiūrėti, ką dedame ant kapų ir ką kasame po žeme, nes nenatūralios medžiagos ilgai nesuyra, o irdamos užteršia mūsų gruntinius vandenis“, – sako tinklaraščio „Geltonas karutis“ autorė.