Šiuo metų laiku, kai dienos ilgumas siekia vos 7 valandas, absoliuti dauguma žmonių kiekvieną rytą iš namų išvažiuoja dar neprašvitus, o po darbų savais keliais pajuda jau pradėjus tempti. Rytinis ir vakarinis eismo pikas vyksta tamsoje ar prieblandoje, kai vairuotojai mato tik tiek, kiek iš tamsos sugeba išplėšti automobilio žibintai.

Atliko eksperimentą

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ atliko eksperimentą, kurio metu palygino skirtingų kartų šviesos techniką ir pabandė patobulinti seno automobilio žibintus.

Net jei esate tik viešojo transporto keleivis, greičiausiai esate atkreipęs dėmesį, kad naujesnių ir brangesnių automobilių žibintų skleidžiama šviesa nuo ratuotų senienų skiriasi tiek ryškumu, tiek atspalviu, tiek apšviečiamu atstumu. Statistinį vidurkį (beveik 15 metų amžiaus) atitinkančių mašinų halogeniniai žibintai greta naujos kartos LED „patrankų“ sudaro įspūdį tarsi su tamsa kariautumėte žibalinėmis lempomis.

Kodėl taip yra, aiškėja šiek tiek atidžiau panagrinėjus technikos istoriją. Panašu, kad ir patys automobilių konstruktoriai ilgą laiką žibintus laikė antraeiliu dalyku. Iki XXI amžiaus pradžios tai buvo viena lėčiausiai evoliucionavusių mašinos sistemų.

Kai 1913-aisiais metais „Bosch“ oficialiai pristatė automobiliams skirtus elektrinius žibintus, kitas iš tiesų reikšmingas žingsnis žengtas tik 1971-aisiais. Tada tos pačios „Bosch“ inžinieriai surengė pirmosios H4 lemputės su integruotomis artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimo galimybėmis premjerą. Tai tapo automobilių žibintų klasika – halogeninėslemputės buvo ir tebėra nebrangios, o prireikus pakeičiamos be serviso meistrų pagalbos. Tiesa, naudojant tas pačias halogenines lemputes daugiau nei metus, jos pradeda blankti, praranda savo pradinį ryškumą. Vidutinis halogeninių lempučių gyvavimo laikas – iki 500 valandų.

Proveržis – po dešimtmečių

Kito revoliucinio proveržio reikėjo laukti dar dešimtmečius. 1991-aisiais 7 serijos BMW modelyje pirmą kartą panaudoti ksenoniniai žibintai. Palyginti su halogeniniais žibintais, ksenoniniai generavo beveik tris keturis kartus galingesnį šviesos srautą (iki 6 tūkst. liumenų), užtikrino efektyvesnį šoninį apšvietimą. Dėl šių priežasčių kartu su ksenoniniais žibintais automobilis privalėjo gauti automatinį šviesos nuotolio reguliavimą bei žibintų plovimo įrangą, todėl jų kaina buvo nekrikščioniškai (nuo 1 tūkst. iki 1 500 eurų) didelė. Kaip serijinė įranga ksenonai dažnai buvo montuojami tik prabangiausiose modifikacijose, nors papildomos įrangos sąraše jie siūlomi beveik visų klasių automobiliams. Be to, pakeisti šiuos šviesos šaltinius įmanoma tik automobilių servisuose.

Kokybiškai naujas etapas – LED žibintai. Pirmasis serijinis automobilis su LED žibintais – 2006-aisiais debiutavęs „Audi R8“. Maždaug 1 200–2 tūkst. eurų mašinų kainas kilstelėję žibintai su šviesos diodais atrišo rankas dizaineriams, todėl daugelis automobilių įgavo firminius, su niekuo nesupainiojamus „veido“ bruožus, o kelio apšvietimas tapo išmanusis. Žibintų sistemos identifikuoja kitus eismo dalyvius (tiek judančius ta pačia kryptimi, tiek važiuojančius priešpriešiais) ir kelią apšviečia taip, kad šie lieka siaurame prieblandos koridoriuje ir nėra akinami.

Tuo pat metu viskas aplink užliejama tokia šviesa, kokios galėtų pavydėti futbolo arenose vėlyvuosius mačus žaidžiantys atletai. Patys moderniausi LED žibintai netgi siejami su automobilio navigacijos sistema ir automatiškai papildomai apšviečia rizikingas sankryžas bei artimiausius posūkius. Mašinų gamintojai teigia, kad tokie žibintai „dirbs“ visą automobilio naudojimo laiką ir sunaudos 50 proc. mažiau energijos.

Kadangi LED technologijos pastaraisiais metais gerokai atpigo, internetas tiesiog knibžda pasiūlymais įsigyti H4 LED lemputes, tinkančias senų automobilių žibintų lizdams, t. y. investavus keliasdešimt eurų be didesnių pastangų susikurti keliskart galingesnę kelio apšvietą.

Pirko Gariūnuose

Eksperimento dalyviai tokio tipo lemputes nupirko Gariūnų turgavietėje ir per porą minučių įmontavo į garbaus amžiaus „Renault Espace“. Šis 23 metus eksploatuojamas vienatūris neseniai buvo įveikęs privalomąją techninę apžiūrą ir turėjo idealiai sureguliuotus žibintus. Tiesa, dėl garbaus amžiaus ir aplinkos poveikio jų sklaidytuvai buvo virtę matiniais. Žibintų viduje buvo matyti susikaupusio kondensato lašeliai. Pačios halogeninės lemputės atrodė tokios pavargusios, kad vėlų vakarą migloje spingsojo tarsi elektrifikacijos išvengusios senos bakūžės langai.

H4 LED lemputės senolį „Renault Espace“ iš tiesų pakeitė beveik neatpažįstamai – žibintai skleidė tokį stiprų šviesos srautą, kad lempučių „rokiruotę“ įpusėjus ant laboratorijos sienos senojo halogeno pėdsakus buvo sunku įžiūrėti. Turguje įsigytų LED lempučių apšvietos stiprumas – 15 tūkst. liumenų, arba beveik 7 kartus daugiau nei halogeninės lemputės.

Tai lyg ir sufleruoja, kad, pakeitus šviesos šaltinius, net ir seną automobilį galima priversti „matyti“ taip pat gerai, kaip ir naują, turintį kur kas tobulesnius LED žibintus. Deja, taip sprendžiama tik pusė problemos – kadangi senųjų žibintų reflektorius ir sklaidytuvas nesuderinti su H4 LED, šis šviesos šaltinis spindulį koncentruoja kitoje vietoje ir į aplinką siunčia aiškių kontūrų neturintį, kitus vairuotojus akinantį šviesos „debesį“.

Neatsitiktinai šiuos dalykus yra užfiksavę ir lempučių gamintojai, todėl ant tokių solidžių kompanijų kaip „Osram“ ar „Philips“ gaminių pakuočių yra užrašai, perspėjantys, kad juos draudžiama naudotis viešajame eisme. Be apribojimų H4 LED galima montuoti į miškuose ar laukuose dirbančią techniką.

Lenktynininkui nepavyko

Kad tokie reikalavimai nėra laužti iš piršto, eksperimento dalyviai įsitikino ne tik naudodami techninės apžiūros stoties žibintų patikros stendą, bet ir atlikę nesudėtingą eksperimentą realiomis eismo sąlygomis. Atokiame Vilniaus priemiesčio kelyje išdėliojo iš putplasčio išpjautas ir tamsiais dažais nuspalvintas vaikų figūras ir paprašė tuo metu Dakaro maratonui intensyviai besiruošusio ralio meistro Vaidoto Žalos įvertinti „patobulinimą“.

Kaip ir buvo galima tikėtis, improvizuotą kliūčių ruožą jis įveikė greitai ir be klaidų, tačiau paprašius persėsti į kitą automobilį (turintį originalius LED žibintus ir netgi naktinio matymo įrangą), prasilenkdamas su nelegaliais H4 LED žibintais turinčiu „Renault Espace“, net ir Vaidotas nesugebėjo sureaguoti į perdėliotas putplasčio figūras – viena jų buvo sutraiškyta.

„Prasilenkiant su „Renault Espace“ atrodė, kad jis visą laiką spigina ilgosiomis šviesomis – buvo labai nemalonu ir sunku matyti, kas yra mano judėjimo trajektorijoje“, – prisipažino V.Žala.

Saugaus eismo specialistai kaip tik tokias situacijas vadina pačiomis pavojingiausiomis: jei prasilenkiantys automobiliai vienas kito vairuotoją „apdovanoja“ netikėtai dideliu šviesos srautu, akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių. Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose. Apakintas vairuotojas 20 metrų atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės.