Juokaujama, kad žiema kelininkus kasmet užklumpa netikėtai. Tačiau tąpatį ne be ironijos galima pasakyti ir apie vairuotojus – pirmasis sniegas visiškai sukausto eismą didžiuosiuose miestuose, o užmiesčio keliuose pasipila avarijos. Artėjantį savaitgalį sinoptikai prognozuoja lengvą šaltuką ir pirmąjąšlapdribą ar net sniegą. Lenktynininkai ir saugaus vairavimo ekspertai pataria, ką reikėtų prisiminti važiuojant slidžiu keliu.

Pamiršę įgūdžius

Pirmasis sniegas ir šlapdriba yra labai pavojingi vairuotojams – jie būna pamiršę vairavimo žiemą įgūdžius, turi įprasti prie atsargesnio važiavimo, slidžios kelio dangos. Vairuojantys turėtų atminti, kad važiuojant sniegu padengta kelio danga stabdymo atstumas gali išaugti iki 2 kartų ir daugiau, palyginti su šlapia kelio danga.

Tie, kuriems kasdien tenka keliauti ilgus atstumus, turėtų įvertinti, kad sąlygos tame pačiame kelyje gali pasikeisti net kelis kartus. ŠtaiKlaipėdoje gali lyti, o Vilniuje – snigti ir pustyti. Itin atidiems reikėtų būti važiuojant per tiltus ir viadukus, nes jų dangos temperatūra paprastai būna žemesnė nei kelio dangos. Tad net ir esant nulinei ar lengvai pliusinei temperatūrai, tiltai ir viadukai gali būti labai slidūs.

Pirmosios šalnos klastingomis čiuožyklomis dažniausiai paverčia dar vakar „nekaltai“ atrodžiusius posūkius, tiltus ir nuokalnes. Stabdymo kelias neatpažįstamai pailgėja, o saugaus greičio riba smarkiai sumažėja.

Pajusti sukibimą

Jonas Dereškevičius, automobilių sporto treneris, mano, kad atpažinti slidų kelią vairuotojui labiausiai padeda ratų sukibimo su keliu pajautimas. Jeigu vairo ratas staiga tapo labai „lengvas“, tai rodo, kad danga slidi, ratai labai lengvai ant jos sukiojasi.

Taip pat išvažiavus iš kiemo į kelią reikėtų kelis kartus spustelėti stabdžių pedalą, žinoma, prieš tai įsitikinus, kad iš galo nevažiuoja kitas automobilis. Jeigu mašina ant, rodos, įprastos dangos ir spalvos asfalto spustelėjus stabdį čiūžteli, vadinasi kelias pasidengęs vairuotojui sunkiai matomu vadinamuoju „juoduoju ledu“.

Važiavimas puriu sniegu, plikšala ir šlapio sniego pliurze gana smarkiai skiriasi. Saugiausia važiuoti susigulėjusiu, bet nesuplūktu iki blizgesio sniegu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kai kuriuose ruožuose toks sniegas gali dengti ledą – yra didelė rizika, kad važiavimo sąlygos staiga pasikeis, o mažiau įgudęs vairuotojas nespės į tai sureaguoti ir suvaldyti automobilio.

Jei mašina važiuoja tiesiai ir nėra veikiama jokios išcentrinės jėgos, iš esmės net ir slidžiame kelyje nieko neturėtų atsitikti. Tačiau darant kad ir nedidelį posūkį, stabdant, prasilenkiant su kitu automobiliu, gavus stiprų vėjo gūsį slydimas šonu gali prasidėti akimirksniu.

Saugus atstumas

Kęstutis Taškūnas, nuolatinis automobilių sporto varžybų dalyvis ir 3 kartus geriausio Lietuvos vairuotojo konkurso nugalėtojas, sako, kad nėravieno recepto, kaip saugiai vairuoti pasikeitus oro sąlygoms, tačiau didžiausios klaidos, kurių galima išvengti, akivaizdžios – per didelis greitis ir per mažas atstumas nuo kitų transporto priemonių.

Jo įsitikinimu, svarbiausia – išvengti ekstremalių situacijų, tuomet ir sukti galvos kaip elgtis, kai mašina slysta, tiesiog nereikės.

Anot eksperto, sningant, krentant šlapdribai ir staigiai šąlant svarbiausia išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Taip užsitikrinama, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui.

Kitas dalykas yra saugus greitis. Vėlyvą rudenį ar žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas. Anot K.Taškūno, privalu vadovautis nekelio ženklais ir rinktis ne leistiną, o saugų greitį, net jeigu jis siektų vos 30–40 km/val.

Kitas patarimas – tolygus ir sklandus manevravimas ir jokių staigių judesių prie vairo. Norint vairuoti saugiai, būtina vairuoti ramiai ir tolygiai tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau žiemą staigių manevrų kaina gali būti itin didelė. Tiesa, jei laikotės pirmų dviejų taisyklių – saugaus atstumo ir greičio – staigių judesių žiemą, tikėtina,neprireiks.

Stabdymas svarbu

Dauguma lenktynininkų, vairavimo instruktorių iškritus pirmajam sniegui rekomenduoja važiuoti į kokią nors aikštelę ir pasitreniruoti vairuoti pasikeitusiomis sąlygomis. Jų manymu, būtina pajusti, kaip automobilis elgiasi kritinėse situacijose staiga greitėjant ir stabdant, kas atsitinka manevruojant vairu.

Labai svarbus pratimas yra stabdymas. Derėtų pabandyti įsibėgėjus stabdyti skirtingais režimais, nuo švelnaus lėtėjimo iki staigaus kirčio per stabdžio pedalą, ir analizuoti, kaip kuriuo atveju elgėsi automobilis bei elektroninės stabdymo sistemos. Bet kuriuo atveju šį veiksmą reikia kartoti tol, kol automobilis sustos nė karto neužblokavęs ratų.

Be to, ekspertai pastebi, kad po vasaros beveik visų vairuotojų koja būna „sunki“ ir išprovokuoti nevaldomą mašinos slydimą (iki dugno nuspaudus stabdį mašina slysta ankstesnio judėjimo kryptimi, nereaguodama į vairą) galima akimirksniu. Beje, įtakos saugiam važiavimui žiemą turi netgi vairuotojo avalynė – jei batai itin masyvūs ir kieti, sunkiaujaustipedalus.

Automobilio elgesį reikia perprasti tiek, kad jo valdymas net sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis nebekeltų jokių rūpesčių ir vairuotojas visą dėmesį galėtų skirti aplinkai, kurioje juda. Slidžiame kelyje tiesiog būtina matyti, kas vyksta už ta pačia kryptimi judančios mašinos ir ar nėra kokių nors kliūčių, galinčių priversti staiga stabdyti.

Beje, į gatvę geriau visiškai nevažiuoti su vasarinėmis ar nudilusiomis universaliomis padangomis. Daugeliu atvejų jos atima iš vairuotojo net teorines galimybes išvengti avarijos kritinėje situacijoje.Reikėtų tiesiog įsikalti į galvą, kad padangos tiek žiemą, tiek vasarą yra pats svarbiausias, saugų judėjimą lemiantis dalykas.

Patarimai ir baudos

Nors pasiūlymas pasitreniruoti aikštelėse yra logiškas ir naudingas vairuotojams, jis kertasi su Lietuvoje galiojančiu Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK), kurio 420 straipsnis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų vairuotojamsužtraukia baudą nuo 450 iki 550 eurų. Maža to, už tai atimama teisė vairuoti nuo vienerių iki dvejų metų.

Tad vairuotojai, kurie iškritus sniegui nusprendžia patobulinti slystančio automobilio valdymo įgūdžius aikštelėse, gali ne tik sulaukti didelės baudos, bet ir atsisveikinti su teise vairuoti, o saugaus eismo specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje yra didžiulė spraga, nes vairuotojai beveik neturi galimybių išbandyti savo automobilį savarankiškai.

Lietuvoje veikia keturios mokomosios trasos (Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose) su slidžios kelio dangos ruožais, kuriose už papildomą mokestį galima išbandyti, ką reiškia šoninis slydimas, ką reiškia slidžiame kelyje apvažiuoti kliūtis.

Kur treniruotis?

Saugaus eismo specialistų manymu, jei Lietuvoje būtų daugiau trasų, kuriose už simbolinį mokestį vairuotojai galėtų pasitikrinti vairavimo įgūdžius, sužinoti, ką reiškia šoninis slydimas ar stabdymo kelias, būtų saugesnis eismas ir vairuotojai turėtų kur kas daugiau patirties.

Tam pritaria ir Baltijos šalių rekordininkas Dakaro lenktynėse Antanas Juknevičius, kuris teigia, kad sulaukus vėsesnių orų turime ruoštis ekstremalesnėms kelionėms. Jis vairuotojams pataria dar prieš leidžiantis į ilgesnę kelionę patikrinti kelio dangą ir savo vairavimo įgūdžius nuošalesnėje gatvėje ar aikštelėje. Iškritus sniegui jis siūlo rasti aikšteles prie namų ir šiek tiek pasitreniruoti, pažiūrėti, kiek pailgės stabdymo kelias.

„Didžiuosiuose šalies miestuose yra vairavimo mokymo centrai, kurių įkainiai tikrai nėra dideli, palyginti su atsakomybe, numatyta už tokius bandymus gatvėje. Policija tikrai netoleruoja ir netoleruos, jei tokie veiksmai bus atliekami gatvėje ar automobilių aikštelėje. Jei aikštelė ar gatvė nėra pritaikyta tokiems dalykams, niekas negali būti garantuotas, kad į ją neišbėgs vaikas ar netyčia joje neatsidurs suaugęs žmogus, todėl rizikuoti gyvybe ar sveikata policija kategoriškai draudžia“, – teigia Vytautas Grašys, Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Netoli Kuršėnų įrengtoje Šiaulių darbo rinkos mokymo centro bazėje valandą pasivažinėti automobiliu su dviem slidaus kelio moduliais kainuoja 70 eurų. Panevėžio darbo rinkos mokymo centre 1,5 valandos vairavimo pratybų kainuoja 50 eurų.

Šiuose, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje veikiančiuose vairavimo mokymo centruose, galima pasitreniruoti valdyti automobilį šiam slystant šonu, pasimokyti apvažiuoti slidžiame kelyje pasitaikančias kliūtis. Tokios pratybos suteikia labai daug patirties ir yra ypač naudingos prieš žiemą.