Penktadienį Rytų Europos studijų centre vykusioje diskusijoje A. Juozaitis pažymėjo, kad prezidento rinkimų kampanijoje remsis mintimi „Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia“. Jis tvirtino tokiu būdu tęsiantis vieno iš Sąjūdžio lyderių Romualdo Ozolo idėjas.

A. Juozaitis, kalbėdamas apie prezidento funkcijas, išskyrė šalies vadovo įtaką šalies vidaus politikai.

„Į pirmą vietą dabar kyla ne užsienio politika, o vidaus politika ir prezidentas turi atlikti lemiamą įtaką, kiek jis gali. <...> Ką reiškia vidaus politika? Tai yra užsienio politikos kokybės ženklas“, – kalbėjo A. Juozaitis.

Jis teigė pastebintis, kad Lietuvos atstovų susitikimuose su užsienio svečiais akcentuojamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir kitų rodiklių gerėjimo tendencijos, tačiau, kaip akcentavo A. Juozaitis, situacija nėra tokia graži, kaip ją bandoma pateikti.

„Lietuva tuštėja ir socialinė atskirtis auga. <...> Demografinis nuosmukis po dešimt metų bus labai ryškus, susidursime su milžinišku imigracijos į Lietuvą reiškiniu – su tokiu su kokiu susiduria Vokietija. Nebijočiau tokio palyginimo“, – pažymėjo A. Juozaitis.

Savo ruožtu jis pateikė kelis pasiūlymus, kurie, jo manymu, pagerintų Lietuvos vidaus situaciją. Anot jo, kadangi Lietuvos švietimą kamuoja daug problemų, Lietuvos prezidentas turėtų turėti prerogatyvą skirti švietimo, mokslo ir sporto ministrą.

„Švietimo ir mokslo ministras negali būti susidariusioje padėtyje partinis žmogus. Likusias 13 ministerijų galima palikti partinėms kvotoms“, – aiškino A. Juozaitis.

Kalbėdamas apie švietimą, jis paminėjo norintis, kad mokyklose vėl būtų dėstomas karinis mokymas. Šio dalyko Lietuvos mokyklose buvo mokoma anksčiau.

„Reikėtų vyresnėse klasėse įvesti karinį parengimą“, – pažymėjo A. Juozaitis.

Kandidato į prezidentus nuomone, mokyklose taip pat turėtų būti įvesta trečia fizinio lavinimo pamoka.

A. Juozaitis, reaguodamas į Lietuvą neseniai sukrėtusią žinią apie teisėjų korupcijos skandalą, tvirtino siūlantis įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją ir prisiekusiųjų teismą teismų sistemoje.

Akcentavo santykius su Latvija

Kalbėdamas apie užsienio politiką A. Juozaitis pabrėžė Europos Sąjungos ir jos vertybių palaikymą, tačiau, kita vertus, pasak kandidato į prezidentus, Lietuvai nereikėtų pamiršti savo regiono ir, visų pirma, Latvijos.

„Lietuvos ir Latvijos prezidentų santykiai yra mirties būsenoje. Latvijos šimtmetis buvo paminėtas be Lietuvos prezidento, nors Lietuvos sveikinimų latviai laukė“, – pažymėjo A. Juozaitis.

Kandidatas į prezidentus tvirtino manantis, kad bendradarbiavimas su Latvija  būtų naudingas įvairiomis prasmėmis. Viena tokių – ekonominė nauda, pasitelkiant suskystinų gamtinių dujų terminalo galimybes.

A. Juozatis akcentavo Klaipėdos uosto priklausomybę nuo baltarusiškų prekių, krovinių. Anot jo, glaudesnis bendradarbiavimas šią problemą leistų išspręsti.

Kandidatas į prezidentus akcentavo, kad Lietuvai taip pat labai svarbus partneris yra ir Lenkija.

„Suvalkų koridoriaus apsauga yra gyvybiškai svarbus reikalas Lietuvai“, – atkreipė dėmesį A. Juozaitis.

„Koks klausimas su su Lenkija nemalonus – tai pietryčių kraštas. Priežasčių neminėsiu, bet ten mes negalime daryti jokių nuolaidų, kas dabar buvo padaryta“, – kalbėdamas apie Lenkiją pridūrė A. Juozaitis.