Artėjant balsavimui Europos Parlamente dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021 – 2027 m. programinio laikotarpio, spalio 20 d. aktyviausiai dirbančios Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijose (copa – cogeca) Lietuvos ir Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmai ir  Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ drauge su Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba ir Latvijos Latgalos regiono ūkininkų asociacija, kreipėsi į Europos Parlamento narius ir priminė, jog Baltijos šalių ūkininkai, kaip ir kitų ES  šalių ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais žemės ūkio sektoriuje – turi prisitaikyti prie greitai besikeičiančios maisto paklausos, kainų svyravimo, aplinkosauginių ir kt. direktyvų įgyvendinimo, todėl BŽŪP tiesioginės išmokos ūkininkams yra tam tikras saugumo garantas, ypač aktualus krizės laikotarpiu. Ir nors Baltijos šalys jau 16 metų yra pilnateisės ES narės, tačiau šių šalių ūkininkai, lyginant su kitomis ES narėmis vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas.

Šiandien Baltijos šalių tiesioginės išmokos sudaro tik 60–75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tuo tarpu gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis ir atitinkamai sudaro 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje. Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo rinkos situacijos nei kitose šalyse.

„Dar 2018 m. paskelbtame Europos Komisijos pasiūlyme dėl Daugiametės finansinės programos ne tik kad nebuvo atsižvelgta į nelygias sąlygas, bet dar buvo pasiūlyta net 15 proc. sumažinti II BŽŪP ramstį kaimo plėtrai. Atsižvelgdami į šias realijas, drauge su Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijomis, pakartotinai atkreipėme Europos Parlamento narių dėmesį į tai, kad Baltijos šalių ūkininkai turi būti laikomi lygiaverčiais ES piliečiais ir  siekiant užtikrinti tvarų ir aplinką tausojantį ūkininkavimą bei atsparią maisto tiekimo grandinę, Baltijos šalių ūkininkams turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Esame pilnateisiai ES piliečiai, Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės, tačiau apie jų laikymąsi ir vienodų sąlygų sudarymo būtinybę visoms šalims – narėms vis dar turime ne tik priminti, bet ir reikalauti, kad jų būtų laikomasi“ – pažymi LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Baltijos šalių europarlamentarai, priklausantys Socialistų ir demokratų politinei grupei, spalio 28 d. susitiks su grupės pirmininke Iratxe GARCÍA PÉREZ ir jai perduos copa-cogeca narių – Lietuvos žemės ūkio rūmų ir  Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“  bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją.