Prieš dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informavo, kad ketinamoje pasirašyti kolektyvinėje sutartyje su profsąjungomis numatyta nuo kitų metų rugsėjo per kelis etapus įvesti etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Tam kitąmet bus skiriama 20 mln. eurų, o iš viso 2018–2019 metais šiam tikslui papildomai ketinama atseikėti 93 mln. eurų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas patikino, kad profsąjunga nesutinka pasirašyti šios sutarties ir reikalauja derėtis iš naujo, priešingu atveju žada streikuoti. LŠDPS kelia reikalavimą jau nuo sausio 1-osios mokytojams didinti atlyginimus 20 proc., nuo rugsėjo mažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, numatyti aiškius darbo apmokėjimo modelio principus, įsipareigoti ŠMM ir toliau didinti algas. Apie tai pokalbis su A.Navicku.  

LŠDPS nesutinka su Švietimo ministerijos parengtoje kolektyvinėje sutartyje įtvirtintomis nuostatomis. Kas netenkina?

Mokytojai nepritaria joje išdėstytiems dalykams, nes sutartis yra neaiški ir nekonkreti. Tie punktai, kuriuose kalbama apie atlyginimo didinimą, sutarties projekte apibūdinti taip – „inicijuoti ir pritarti atlyginimo didinimui“. Tai iš esmės nieko nepasako. Neaišku, ar jis bus didinamas, ar bus tik iniciuojama, ar apskritai tik kalbama apie atlyginimų didinimą. Apie tai kalbama jau dešimt metų, tačiau niekas nesikeičia. Priėjome ribą, todėl norime aiškaus ir konkretaus atsakymo, ar nuo sausio atlyginimas bus keliamas 20 proc., norime žinoti, kaip jis toliau bus didinamas. Taip pat reikalaujame, kad būtų vykdomi ir kiti punktai: nuo kitų metų rugsėjo mažinamas vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, numatyti aiškūs darbo apmokėjimo modelio principai, įsipareigojama ir toliau didinti algas. Šie dalykai turi būti sukonkretinti, tik tuomet galėsime pasirašyti sutartį. Dabar matome tik valdžios norą manipuliuoti ir netgi klastojant protokolus išpešti naudos. Visiškai neaišku, koks bus darbo apmokėjimo modelis, kiek kontaktinių ir kiek nekontaktinių valandų sudarys etatą, kaip darbas bus apmokamas mieste ir kaime, kiek bus mokama už kitus darbus. Yra daug klausimų, daug visokių paleistų ančių, taigi negalime pritarti dabartinei sutarčiai.

Kokie būtų jūsų reikalavimai? Tarkime, kiek kontaktinių valandų turėtų sudaryti etatą ir pan.?

Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir pas mus nusistovėjusią tvarką, mokytojas turėtų dirbti ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų, o kitas laikas turėtų būti skirtas kitiems darbams.

Kokia alga galėtų būti mokama už 18 kontaktinių valandų?

Kol kas nėra sutarta, kiek galėtų būti už tai mokama, todėl labai sunku šiuo klausimu samprotauti. Jei būtų sutarta bent dėl tų 18 kontaktinių valandų, galima būtų kalbėti apie tai, koks galėtų būti atlyginimas už etatą, tuomet ir sutartį galima būtų pasirašyti. Aišku, atlyginimas turėtų didėti, visi tai pripažįsta. Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją, akivaizdu, kad jis gali netgi sumažėti. Kita vertus, kalbant apie tai, koks atlyginimas turėtų būti mokamas pedagogams, galbūt galima būtų remtis Estijos pavyzdžiu. Suprantu, kad negalime reikalauti tokių atlyginimų, kokie mkami Vokietijos ar kitų ekonomiškai stiprių šalių mokytojams. Estijoje minimali mokytojo alga yra 1 360 eurų. Dauguma uždirba daugiau. Manau, kad ir Lietuvoje ji turėtų būti ne mažesnė, juk pragyvenimo lygis mūsų šalyje labai panašus.

Teigiama, kad mokytojų yra per daug, todėl būtina struktūriškai pertvarkyti sistemą. Galbūt tuomet rezultatas būtų geresnis?

Įvairių kalbų yra, tačiau iš tikrųjų kai kurių dalykų mokytojų trūksta, tarkime, fizikų, chemikų. Kiek žinau, ir pradinių klasių mokytojų trūksta. Jeigu atlyginimas nebus didinamas, manau, daugelio dalykų mokytojų pradės trūkti. O jei kokių nors pedagogų ir yra per daug, tai nėra papildoma našta valstybei, manau, kad tai mokytojų susitarimo reikalas – pasidalyti etatą perpus ar dirbti vienam.

Ar galėtumėte pasakyti, kiek mokytojas, turintis 18 pamokų per savaitę, uždirba?

Atlyginimai šiek tiek skiriasi, priklauso nuo mokytojų kvalifikacinės kategorijos. Galiu pailiustruoti tokiu pavyzdžiu: žmogus, turėdamas 36 valandų krūvį, galėtų uždirbti 700–800 eurų, bet jeigu jis turi tik pusę krūvio (tai labai dažna situacija Lietuvoje), uždirba apie 400 eurų. Skaičiuojama, kad vidutinis mokytojo atlyginimas yra 400–500 eurų. Taigi pakėlus atlyginimą 20 proc., mokytojo piniginė vidutiniškai papilnėtų šimtu eurų. Vis dėlto būtų žengtas žingsnis į priekį, pedagogai labiau pasitikėtų valdžia. Lietuvoje mokytojų yra apie 30 tūkst., suma susidaro nemaža, tačiau per pastaruosius penkiolika metų buvo uždaryta daugiau kaip tūkstantis mokyklų. Kur tie pinigai dingo? Tinklas optimizuojamas, tačiau iš pačios sistemos pinigai yra išimami, joje nelieka. Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip yra.

Dar vienas reikalavimas – mažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir klasėse. Dabar klasėse yra ir po daugiau kaip 30 mokinių. Kiek jų turėtų būti?

Nenorime drastiškų žingsnių, todėl siūlome vyresnėse klasėse sumažinti iki 26 vaikų, pradinėse – iki 22.

Jei nuo sausio nebus didinama atlyginimai, streikuosite?

Taip, daugelis profsąjungų pritaria streikui. Pedagogų bendruomenė nėra patenkinta dabartine padėtimi. Mes tam pasirengsime ir surengsime masinį ilgalaikį streiką. Iki šiol tokio masinio nebuvo, tačiau dabar tikimės, kad jame dalyvaus daugiau negu pusė pedagogų.

Kol kas reikalaujame persvarstyti parengtą sutartį. Jei tai būtų padaryta ir būtų sukonkretinti neaiškiai suformuluoti dalykai, sutiktume ją pasirašyti. Tačiau akivaizdu, kad ministerija eina kitu keliu ir klaidina, netgi klastoja darbo grupės protokolus, kuriais remiantis, manome, buvo suklaidintos ir kitos profsąjungos. Pavyzdžiui, buvo remtasi protokolu, kuriame nurodoma, jog sutarta dėl darbo apmokėjimo modelio įvedimo, nors sutarta nebuvo.