Po Klaipėdos apygardos teisme pasibaigusio garsios Agurkinių gaujos teismo „Akistata“ plačiai aprašė šios gaujos įvykdytus nusikaltimus, daug pasakojo apie gaujos vadeivą Saulių Velečką-Agurką ir jo artimiausius pagalbininkus. Klaipėdos teismas narkotikų platintojams skyrė griežtas bausmes, tačiau Agurkiniai nuosprendį apskundė, tad jis įsiteisės tik tuomet, kai skundus išnagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Tuoj po minėto nuosprendžio paskelbimo šalies knygynuose pasirodė ir žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knyga „Kriminalinė Agurkinių odisėja“. „Akistatos“ skaitytojams siūlome ištrauką iš šios knygos – joje aprašoma šios garsiosios gaujos istorijos pradžia.

Dar palyginti neseniai – praeito amžiaus šeštojo-septintojo dešimtmečių viduryje – Kaunas baigėsi ties „Telekomu“, kur ties A. Baranausko gatvėje dabar esančia dažų parduotuve galutinėje stotelėje apsisukdavo 10-ojo maršruto autobusas. Už jos driekėsi vieno turtingiausių ir didžiausių sovietinėje Lietuvoje Salomėjos Nėries kolūkio laukai ir vaismedžių sodai. Dar po penkerių septynerių metų per tuos buvusio kolūkio laukus nusidriekė pati ilgiausia Kaune – beveik 5 kilometrų – Partizanų gatvė.

Raudonieji Kauno pakraščiai

Paradoksalu, bet tai gatvei buvo suteiktas toks pavadinimas dėl to, kad vokiečių okupacijos metais šiose apylinkėse veikė raudonųjų partizanų diversantų, Alfonso Čeponio vadovaujamas būrys, pagarsėjęs prievartavimais ir plėšikavimais. Keista, kad iki šiolei gatvė nepervardinta.

Pagrindinis šios narkokronikos veikėjas, Partizanų gatvės senbuvis Saulius Velečka-Agurkas nėra vienintelė Kauno Dainavos rajono garsenybė. Kadaise Partizanų gatvėje gyveno vienas garsiausių lietuviško kino bei teatro aktorių Algimantas Masiulis, legendinės „Žalgirio“ kartos krepšininkai Sergejus Jovaiša ir Mindaugas Arlauskas bei ne vienas praeityje garsus dėstytojas, istorikas

Naujųjų laikų Kauno grupuočių nariai yra kilę iš dviejų mikrorajonų – Dainavos ir Šilainių, dar vadinamų raudonaisiais Kauno pakraščiais. Tipiški sovietiniai mikrorajonai.

Mokslininkai, psichologai, sociologai, pedagogai bei kiti jaunimo nusikalstamumo apraiškas stebėję specialistai anuomet prognozavo, kad ateityje šiuose mikrorajonuose susiformuos savotiškos „uždelsto veikimo bombos“ – jaunuoliai, kurie bus pasiryžę bet kokiems veiksmams. Vėliau kai kurie kauniečiai viešai pripažino, jog dar paauglystėje buvo tiesiog užburti Henriko Daktaro fenomeno bei jo demonstruojamos jėgos.

Pabėgėliai iš raudonųjų Kauno pakraščių – tai tie jaunuoliai, kurie bet kokia kaina nuo seno norėjo išsiveržti iš Kauno mikrorajonų pilkumos. Jie nenorėjo gyventi sovietinių standartinių namų aplinkoje. Juos nuo paauglystės erzino girtuoklių ir praeityje „zonose“ sėdėjusių asmenų kaimynystė, kur iš plačiai pravertų langų sklisdavo pigaus rusiško „popso“ ritmai, vyrų daužomų bei pagalbos besišaukiančių moterų aimanos ir mažamečių vaikų garsūs verksmai. Nuolatinė pilka masė ir betvarkė kiemuose arba gaminamo maisto aitrus kvapas daugiabučių laiptinėse. Taigi, nemažai jaunuolių siekė bet kokiomis išgalėmis pasitraukti iš tos aplinkos, kuri net Lietuvai atgavus nepriklausomybę beveik nepasikeitė. Atsivėrus sienoms Europoje jie pradėjo savo didžiąsias gyvenimo „gastroles“.

Dabar bute, kur 1971 metų gruodžio 25 dieną gimė ir augo S. Velečka, tebegyvena jo motina. „Gimiau 1971-ųjų gruodį, tėvai Partizanų gatvėje tą patį mėnesį buvo gavę butą. Pamenu, namo kaimynai sakydavo, kad šiame name esu pirmasis gyventojas“,  – prisimindamas praeitį giliai atsiduso S. Velečka.

Pasikalbėjau su keletu Partizanų gatvės 90-ojo namo gyventojų, tačiau jie S. Velečkos neprisiminė – šiandien daug kaimynų išsikraustę, emigravę iš Lietuvos į Norvegiją ar Angliją arba mirę. Tik atsitiktinai Partizanų gatvėje užkalbintas garbaus amžiaus vyriškis pasakė: „Agurko motina? Gyva, puikiai laikosi, gyvena tame pačiame bute.“

Taigi, vieno iš garsiausių visų laikų ne tik Lietuvos, bet ir Europos gangsterio vaikystė bei dalis jaunystės prabėgo Kauno Dainavos rajone.

Išdavikas Čikis

Kai S. Velečkos paklausiau, ar Agurkinių byloje, be jo paties, yra daugiau žmonių, kurie praeityje gyveno Kauno Partizanų gatvėje, mano pašnekovas atsakė: „Algis-Čikis (Algimantas Ringaila) buvo iš mano rajono, nors jo tėvai yra kilę nuo Ramučių gyvenvietės. Taip pat dvynių (Audriaus ir Dariaus Petkauskų) žmonos buvo iš Partizanų. Patys dvyniai Partizanuose kurį laiką nuomojosi butus ir gyveno su žmonomis. Taigi, galima sakyti, buvo savotiški kaimynai.“

Įdomu, kad netoliese nuo S. Velečkos vaikystės namų, Partizanų gatvės 200-ajame name, anksčiau gyveno kitas spalvingos praeities Agurkinių veikėjas A. Ringaila (g. 1979 m.). Vienu metu jis buvo netgi deklaravęs šiuo adresu pažymėtą gyvenamąją vietą. Agurkinių aplinką žinantys žmonės pasakojo, kad šiame name gyveno arba iki šiolei gyvena pirmoji Čikio sutuoktinė ir keli jų bendri vaikai.

„Kaip dabar atsimenu, Agurkinių klestėjimo metais Čikis dažnai užsukdavo šiuo adresu ir tenai apsistojusiai savo moteriai perduodavo nemažas pinigų sumas pragyventi bei bendriems vaikams išlaikyti“, – taip yra minėjęs vienas pašnekovas.

Kur kas dažniau senuose Kauno policijos įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų žurnaluose galima aptikti įrašų, kur nurodoma A. Ringailos gimimo vieta – Narėpų gatvė arba Narėpų kaimas Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje (google žemėlapyje nurodoma, kad tai Ramučių gyvenvietė). Palydovinis žemėlapis nurodo, kad ši gatvė yra tik 5 kilometrus nutolusi nuo S. Velečkos jaunystės laikų adreso – Partizanų gatvės 90-ojo namo.

Iš pakaunės šiukšlynų – į elitinių gangsterių gretas. Tokį kelią yra nuėjęs šiandien į  ieškomiausių Europos gangsterių sąrašą įtrauktas A. Ringaila. Tame kaime itin kukliai gyveno Čikio tėvas, kuris glaudėsi nedidelėje trobelėje, kuri iš kaimynų namų išsiskyrė tuo, kad šalia jos buvo daugybė senų metalinių garažų. „A. Ringaila gyveno Narėpų kaime, kuris yra per kelią nuo Partizanų gatvės, besidriekiančios autostrados Kaunas–Vilnius pašonėje. Nesakyčiau, kad Čikio tėvas buvo išgeriantis. Jis pasirodė kaip itin nagingas žmogus. Gyveno kuklioje „chalupoje“, kuri buvo apstatyta kažkokiais keistais metaliniais garažais. Iš kur jis prisitempė tiek garažų, visi stebėjomės. Algis Partizanuose trynėsi, trynėsi ir kažkaip galiausiai prisitrynė prie Sauliaus“, – taip apie Čikio aplinką kalbėjo knygai vertingų pasakojimų suteikęs žmogus. Buvę A. Ringailos draugai girdėjo kalbų, kad jo tėvas Stanislovas Ringaila praeityje su ne viena moterimi buvo susilaukę sūnų ir dukterų, kurie išsibarstę po visą Lietuvą.

Jauniausias ir aršiausias

Su teisėsaugos pareigūnais sutikęs bendradarbiauti ir itin prie Agurko gaujos nusikaltimų išaiškinimo prisidėjęs A. Ringaila daugeliui geriau žinomas Čikio arba Algiaškos pravardėmis. Tiesa, jis ne iškart ryžosi išduoti savo seną draugą S. Velečką. Liudyti jis pradėjo tik 2014 metų vasarį, praėjus daugiau nei metams po to, kai Agurkiniams antrankius sudėjo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Agurkinių sulaikymo dieną parodytame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip iš Policijos departamento pastato išvedami S. Velečka ir Čikis. Pastarasis, galvą nuo žiemos šalčio pridengęs „Gucci“ mados namų ženklu papuošta kepure, savo skrodžiančiu žvilgsniu įžūliai nužvelgė ne tik gaujos vyrų sulaikymą fiksavusį policijos darbuotoją, bet ir jį lydėjusius „Aro“ automatininkus. Kai kurie šį įrašą išvydę žmonės vėliau komentavo, kad tai buvo jokių tabu nepripažįstančio bandito žvilgsnis.

Vėliau daugelis sunkiai galėjo patikėti, kad praėjus metams Čikis ėmė pasakoti ir nuosekliai dėstyti visas didžiausias Agurkinių nusikaltimų paslaptis. Tokio nuožmaus charakterio žmogui tai buvo visiškai nebūdinga. Juk anuomet jo žodis būdavo įstatymas Agurkinių viršūnėlėms ir netgi kitų kriminalinių grupuočių lyderiams, jam būdavo patikimos gaujų paslaptys, taip pat ir nelegaliai surinkta bendra ,,bachūrų“ pinigų kasa. Čikio kompanijos žmonės yra minėję, kad jis buvo tikras intrigantas, dažniausiai siekdavo sukelti nesantaiką, konfliktus bei barnius ne tik tarp gaujos vyrų ir kitų asmenų, bet ir tarp pačių Agurkinių.

„Jis buvo tikras ,,mutyla“ (intrigantas, konfliktų iniciatorius bei rezgėjas) ir taip viską užsukdavo, taip sukiršindavo, kad Sauliui dar ilgai tekdavo gesinti jo paliktus didelius gaisrus. Teko girdėti, jog buvęs ne vienas atvejis, kai pas Saulių važiavo žmonės ir prašė jo leidimo pasiimti Čikį ir kaip reikiant nubausti. Tačiau Saulius kaskart tokias situacijas išspręsdavo diplomatiškai, be fizinės jėgos, o Čikį užstodavo ir jo prisuktus mazgus pats išnarpliodavo. Kai kurie mano, kad pagal nusikaltėlių vaidmenų pasiskirstymą tikrasis Agurkinių grupuotės lyderis buvo ne S. Velečka, o Čikis. Nes šis visada mėgdavo dalyvauti karštuose konfliktuose ir neretai būdavo pasiruošęs bet kurią akimirką išsitraukti patį galingiausią šaunamąjį ginklą“, – taip prestižinėje Kauno kavinėje pasakojo žmogus iš to paties Dainavos rajono, artimai pažinojęs ne vieną garsų kriminalinio pasaulio veikėją ir šiek tiek kontaktavęs su pačiu A. Ringaila.

„Pagal amžių A. Ringaila jauniausias Agurkinių grupuotėje. Jis aštuoneriais metais jaunesnis už patį S. Velečką. Kaip jie susipažino, niekas tiksliai negalėtų dabar atsakyti. Pasakojama, kad Čikis jaunystės metais dažnai trainiojosi Partizanų gatvėmis ir kažkaip užmezgė pažintį su S. Velečka. Tuo metu jis dažniau būdavo pastebimas kitame Partizanų gale – prie 200-uoju numeriu pažymėto namo. Tačiau jis nebuvo laikomas kiemo chuliganu, labiau pagarsėjo kaip intrigantas. Nė vienas žmogus apie Čikį nepasakė geresnio žodžio. Labiausiai jam tiktų ypač mįslingo žmogaus apibūdinimas, iki galo jo nesugebėjo perkirsti net patys Agurkinių gaujos nariai. Čikis buvo pakankamai aštraus būdo. Tokių aštrių veikėjų anksčiau buvo ir Daktarų gaujos aplinkoje. Gaujos klestėjimo metais jis dažnai keletui dienų pradingdavęs, nežinant net patiems artimiausiems draugams, ir vėl netikėtai pasirodydavęs. Jis kažką gero ir brangaus tyliai įsigydavęs sau arba savo žmonai, tačiau nemėgdavęs girtis, pasakoti bendražygiams. Tuo tarpu kiti Agurkiniai mėgdavo vieni kitiems pasigirti, pasidžiaugti savo naujais, brangiais pirkiniais“, – taip apie Čikį kalbėjo kitas patikimas šaltinis.

2013 metų lapkričio 25-ąją Lietuvos apeliacinio teismo salėje, svarstant A. Ringailos 3 mėnesių kardomosios priemonės pratęsimą, Agurkinių veikėjas bandė sugraudinti teisėją tokiais pasakymais: „Aš nepadariau jokių inkriminuojamų nusikaltimų. Aš esu nepagrįstai įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. Prašau atsižvelgti į tai, kad turiu 4 mažamečius vaikus. Prokuroras nepateikė jokios medžiagos, kad galiu daryti naujus nusikaltimus. Man buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau vėliau baudžiamoji byla dėl šio įtarimo buvo nutraukta. Aš noriu būti laisvėje kartu su savo vaikais, nesiruošiu niekur slapstytis, daryti naujų nusikaltimų.“

Kaltinimą Agurkinių byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis atkreipė teismo dėmesį, kad A. Ringaila yra padaręs ne mažiau kaip 20 nusikalstamų veikų, kurios yra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų.

Šiandien atrodo, kad atkaklus A. Ringailos tvirtinimas prokurorams ir teisėjams, kad jis išsižada nusikalstamo gyvenimo ir niekur nesiruošia slapstytis ar bėgti, tebuvo iš anksto gerai apgalvota apgaulė.

Kodėl nusprendė netylėti?

Kol kas niekas tiksliai negalėjo pasakyti, kas nutiko, kad vieną dieną Čikis nusprendė prabilti apie visus anksčiau padarytus Agurkinių nusikaltimus. Teko girdėti netgi tokių versijų, kad neva A. Ringaila būdamas už grotų buvo kone prispaustas duoti parodymus, nes kai kurie Lukiškėse apsilankę pareigūnai jam esą pademonstravo iš kažkur ištrauktą vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas itin specifinėje pozoje su kitu vyriškiu. Bet tai – tik iki šiol nepatvirtinti gandai. Bet kuriuo atveju, jei tokios kalbos būtų pasklidusios plačiai, tuomet Čikio gyvenimas būtų nuspalvintas pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Kaip žinia, „zonose“ tokie asmenys yra žiauriai ir negailestingai niekinami, baudžiami, skriaudžiami ir galiausiai priklauso pačiai žemiausiai kalinamų ar nuteistų asmenų kastai. O paaiškėjus, kad, galbūt, vienas iš pagrindinių garsiosios Kauno gaujos narių galėjęs turėti tokių netikėtų „polinkių“, jam būtų atsiradusi reali grėsmė visiems laikams netekti ne tik garbės, bet ir gyvybės dėl apdergto Kauno ,,bachūrų“ vardo.

Po ilgai trukusių paieškų man pavyko surasti žmogų, kuris net keletą mėnesių minėtuoju laikotarpiu su A. Ringaila sėdėjo vienoje kameroje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šis asmuo, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškėse dėl prekybos narkotikais, iš manęs sužinojęs apie neoficialias kalbas, susijusias su netradicine Čikio seksualine orientacija, labai nustebo, teigdamas, kad „nieko panašaus bendroje kameroje nepastebėjęs“. Be to, šis mano šaltinis teigė, kad visą tą laiką A. Ringaila aktyviai palaikė ryšius su laisvėje esančia savo gyvenimo moterimi bei atkakliai rūpinosi dviem savo mažamečiais vaikais. „Manau, kad tokios kalbos neturi realaus pagrindo. Tai greičiau jų (kitų Agurkinių gaujos vyrų) sumąstytos schemos“, – taip ilgiems metams už grotų pasiųstas vyras pakomentavo apie neva iš manęs išgirstus gandus apie keistą Čikio būdą ar seksualinę orientaciją.

Kaip bebūtų, turėjo įvykti kažkas svarbaus, kad kone po vienerių metų, praleistų Lukiškėse, A. Ringaila, iki tol aplinkinius įkvėpęs italų mafiozams būdingomis manieromis bei tradicijomis, vieną žiemos dieną netikėtai palūžo ir pradėjo nuosekliai bendradarbiauti su Agurkinių bylą ištyrusiais pareigūnais.

Toji diena išaušo 2014 metų vasario 4-osios rytą, kai nuo 9 val. 50 min. iki 18 val. A. Ringaila Generalinės prokuratūros patalpose padavė pirmą savo istorijų ,,porciją“. Paskui sekė dar du mėnesius užtrukusios apklausos, kurių metu Čikis demaskavo visus jaunystės laikų draugus, bičiulius, bendrininkus, paaiškino gana sudėtingas ir painias Kauno Agurkinių ir kitų nusikalstamų grupuočių veikimo schemas. „Kaip vėliau tapo aišku, Čikis davė parodymus, o greičiau – savo sukurptas melagystes ir fantazijas du ar net tris mėnesius, kai niekas iš mūsų to dar nežinojome“, – prisiminė S. Velečka.

TIK FAKTAI

D. Dargio knyga „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ – tai istorija apie tarptautinį narkotikų kelią ir jį nutiesusius žmones, Kauno gatvėmis važinėjusius neperšaunamais, nesusprogdinamais BMW su deguonies kameromis. „Mėšlo“ lietuvaičiai pardavė daugiau kaip už 1,499 mlrd. JAV dolerių.

Beveik du dešimtmečius trukusios kriminalinės odisėjos metu Agurkiniai užsiėmė narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis, turėjo sukaupę įspūdingą ginklų arsenalą ir buvo pasiryžę dar platesnio masto kriminalinei veiklai. Vis dėlto šiandien pagrindiniai grupuotės nariai laiką leidžia už grotų, kiti arba pabėgo į užsienį, arba sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Knyga paremta tikrais faktais, šimtais valandų pokalbių su žiauriausio narkokartelio dalyviais, jų mokytojais, vaikystę menančiais draugais, įtakingiausiais šalies pareigūnais, kurie savo akimis negalėjo patikėti tokiais narkomafijos veiklos mastais, perkopusiais 1,499 mlrd. JAV dolerių.

D. Dargis 2010 metais parašė pirmąją iš septynių kriminalinės dokumentikos knygų„Tikroji Daktarų istorija“, kuri buvo išparduota net50 000 egzempliorių tiražu. Vėliau į perkamiausiųjų dešimtukus pateko su tokiais bestseleriais kaip „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.), „Vilniaus bomberio išpažintis“ (2013 m.), „Mafijos kronikos“ (2014 m.), „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ (2015 m.), „Juodosios mafijos našlės“ (2016 m.).

Visos autoriaus knygos išleistos didesniu nei 100 000 egzempliorių tiražu!

Dailius DARGIS