Į Gedimino kalną zuikiai greičiausiai užklydo naktį (nuotr. Broniaus Jablonsko)

Tebetvarkomo Gedimino kalno būklė išlieka stabili nuo 2018 metų pradžios, tačiau atšaukti ekstremalios situacijos dar neketinama. Tolimesniems kalno tvarkymo darbams gali prireikti maždaug 30 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Ingrida Veliutė pažymi, kad šiuo metu Gedimino kano būklė yra gana stabili.
„Nuo 2017 metų lapkričio neįvyko nė viena nauja deformacija. Stebėsenos sistema nuo 2018 metų pradžios nefiksavo jokių didesnių judesių“, – žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo I. Veliutė.
Imasi naujų darbų Lietuvos nacionalinis muziejus pirmadienį pristatė Vilniaus Gedimino kalno galutinio sutvarkymo projekto eigą – pristatyta viešąjį konkursą laimėjusi įmonė, kuri toliau rūpinsis kalno priežiūra. Įmonė, laimėjusi konkursą tvarkymo projektui parengti – UAB „Hidrotera“, – per artimiausius 15 mėnesių turės atlikti reikalingus tyrimus ir parengti projektą galutiniam viso Gedimino kalno sutvarkymui. Muziejaus skaičiavimais, tai gali kainuoti apie 30 mln. eurų, tačiau I. Veliutė teigia, kad tikslios sumos nusakyti vis dar negalima.
„Tiekėjui ir jo patiektam pasiūlymui atitikus pirkimo sąlygas, buvo priimtas sprendimas su įmone „Hidroterra“ pasirašyti sutartį. Turint pasirašytą projektavimo paslaugų sutartį, per artimiausius devynis mėnesius projektai bus parengti pietrytinei kalno šlaito daliai. Artimiausių darbų pradžia galėtų būti kitų metų vasara“, – žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo I. Veliutė. „Turime garbės prisidėti prie Gedimino kalno projektavimo darbų. Laukia nemažai iššūkių rengti darbus, kurie susidaro iš galybės tyrimų.
Remiantis tyrimų rezultatais, bus paruošti projektiniai pasiūlymai – trys variantai. Mūsų paslaugos apima tyrinėjimą, projektavimą ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, kai bus atliekami fiziniai darbai ant kalno, turėsime prižiūrėti, ar viskas vyksta taip, kaip mes sumanėme“, – žurnalistams sakė UAB „Hidroterra“ direktorius Darius Kalesnykas. Anot įmonės vadovo, pagrindinis iššūkis – lietingas sezonas ir šalta žiema. „Tai paveiks dabartinę, stabilizuotą situaciją. Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Vykdant tyrimo darbus, yra tikimybė aptikti kažkokių dalykų, kurie iki šiol nėra atrasti“, – svarstė D. Kalesnykas.
Paklaustas, ar ketina ant kalno grąžinti iki tol ten buvusiu medžius, D. Kalesnykas teigė, kad tai nėra planuojama. Būklė išlieka kritinė Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus, prieš 30 metų supiltas gruntas. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Monika Kasnikovskytė