LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kultūros paveldo objektas, gražiausias geometrinio plano tarpukario Lietuvos parkas ir Alytaus simbolis Miesto sodas džiugina alytiškius ir jiems rūpi. Tai liudija ir bendruomenės reakcija į kasmet vykdomus sanitarinius Miesto sodo kirtimus. 2018 metų rudenį pažymėta ir žiemą nukirsta 13 pušų, kurios įvertintos kaip ligotos ir pažeistos. Ar reikėtų vadovautis vien estetikos, ar ieškoti kitokios vertės kriterijų atnaujinant želdynus, kaip išsaugoti sodo biologinę įvairovę, tvarkant jį ateityje, pagaliau, kokią šią erdvę norėtų matyti bendruomenė, ar atgis sodas kaip nuolatinės bendruomenės susibūrimo vieta? Ieškant atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, parengtas Miesto sodo tvarkybos projektas.
Vietoj kalnapušių – klevai
Gyventojams pristatytas Alytaus miesto sodo tvarkybos darbų projektas, kurio techninę užduotį rengė darbo grupė, o patį projektą – UAB „Projektų rengimo biuras“.
Dendrologinę projekto dalį, kurioje aptariama, kaip formuoti naujus ar keisti želdynus, parengė profesionalus dendrologas, garsiausias Lietuvos parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Diskusijoje su Alytaus gyventojais jis šįkart dalyvauti negalėjo, tačiau atsiuntė laišką, kuriame palinkėjo sodo entuziastams saugoti ir puoselėti jį su ilgalaike įžvalga bei įkvėpimu, kurį paliko parko pradininkai.
„Istoriniai želdynai – normali paveldo sritis. Galbūt trūksta specialistų, galinčių parengti tokį projektą pagal visus paveldosaugos reikalavimus, bet ne suvokimo, kaip tai reikia daryti“, – sako Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Janušonienė.
Paveldosaugininkai sodo tvarkybos projektui pritarė, jame įrašytas ir jų reikalavimas atsodinti iškirstus klevus, vietoj kurių šiuo metu auga kalnapušės. Tačiau numatytiems Miesto sode darbams atlikti dar reikės parengti miškotvarkos projektą, nes Alytaus centre esantis sodas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Artimiausi planai – nauji balti suoliukai
Vienas pirmųjų darbų, numatomų sode pagal tvarkybos projektą, yra naujų baltų suoliukų, kurių forma panaši į buvusius tarpukaryje, įrengimas. Šie suoliukai ir fontano rožynas – ta vieta, kur miestiečiai fotografavosi tarpukaryje, ir šiandien ji viena romantiškiausių mieste.
„Tačiau ar tikrai verta kalbėti apie rožių aromatą ir senojo sodo dvasią, jei šiandien sodas skęsta įprastų ir elektroninių cigarečių dūmuose, o per pertraukas čia susirenka parūkyti pusė šalia esančios gimnazijos auklėtinių?“ – svarstė diskusijos dalyviai. Alytiškių siūlymas – kuo greičiau skelbti Miesto sodą nerūkymo zona.
Vasarą sode jau kelerius metus vyksta Senamiesčio bendruomenės, kiti kamerinio pobūdžio renginiai, o pernai vasarą iniciatyvų konkurse alytiškiai balsavo už tai, kad čia turi atsirasti koncertų erdvė. Ją planuojama įrengti šiemet, projektą yra parengusi architektė Alfreda Urmanavičienė. Numatytas statinys – laikinas. Lėšų konkursą laimėjusiam projektui skirta iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto.
Ir vėl apie kirtimus
Tvarkant Miesto sodą planuojama atsodinti ir atnaujinti alyvų alėją už suoliukų šalia fontano. Taip pat yra sumanymų puse metro praplatinti pagrindinę alėją tarp fontano ir Laisvės angelo. Neišvengiamai bus ir kirtimų.
„Didelių kirtimų Miesto sodo tvarkybos projekte nenumatyta“, – užtikrina Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zubrė. Tiesa, numatyti skaičiai nėra jau tokie maži. Iš viso pagal siūlomą projektą žadama iškirsti 122 medžius (iš 657 esamų), iš jų 23 – pušys. Tarp jų nemažai savaiminių medelių dar plonais kamienais ir medžių, stelbiančių vienas kitą dėl pernelyg mažo atstumo.
Susirūpinusiems dėl žalumos išsaugojimo, dendrologas Laimutis Januškevičius primena, jog parkai turi savo paskirtį – estetinę, tad juose turime palikti gražius medžius.
Galbūt galima palikti ir keletą stuobrių, kurie padėtų išsaugoti biologinę įvairovę, uoksus paukščiams, voverėms, tačiau nedaug. Miesto tvarkybos darbo grupėje dirbęs Mantas Kazakevičius (beje, vienas tų, kurie bandė apginti klevus prie Laisvės angelo, kuriuos dabar teks atsodinti) pastebi, kad grožio suvokimas yra labai subjektyvus. Kartais ir kreivas medis gali būti labai įdomus, juolab Miesto sodas įvairių kartų alytiškiams savų sentimentų kelia.
Be kita ko, diskusijos dalyviai svarstė, ar ne laikas būtų pagalvoti, kad Alytaus parkai vėl galėtų turėti kiekvienas po savo sodininką? Tėvelio, garsiojo Alytaus sodo sodininko Stasio Marcinkevičiaus dukra Aldona Marcinkevičienė taip pat dalyvavo darbo grupėje, rengusioje sodo tvarkybos projektą. Ji džiaugiasi, kaip VšĮ „Alytaus infrastruktūra“ tvarko Miesto sodą, ypač rožyną, tačiau siūlytų pagalvoti apie vejos atnaujinimą.
Nors sodo tvarkybos projekte numatyti konkretūs darbai, kaip bus formuojamas Miesto sodas, tačiau jie nėra labai aiškiai apibrėžti laike ir bus aptariami su specialistais bei bendruomene, išvengiant skubotų sprendimų, kuriuos vėliau tenka taisyti.
Saulė Pinkevičienė
