KAM nuotr.

Gyventojų apklausų duomenimis, neadekvačiai didelės kainos, maži atlyginimai ir emigracija, o ne santykiai su kaimynėmis šalimis ir Rusijos keliama grėsmė yra didžiausias šalies piliečių rūpestis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu atlikto tyrimo „Svarbiausios problemos Lietuvoje“ duomenimis, didžiausiomis problemomis šalies gyventojai laiko socialines grėsmes: per dideles kainas (64 proc.), mažus atlyginimus (56 proc.), emigraciją iš Lietuvos (44 proc.) ir biurokratijos įsigalėjimą (27 proc.), per didelį alkoholio vartojimą (19 proc.), korupciją ir neadekvačiai mažas bausmes už jas (18 proc.).

Tuo metu geopolitinės grėsmės ir iššūkiai, kaip Rusijos grėsmė (2,4 proc.) ar santykiai su Lenkija ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis (1,9 proc.), rikiuojasi pačioje įvardijamų problemų sąrašo pabaigoje.

Visgi komentuodama duomenis Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė aiškino, kad tokie apklausų rodikliai tikrai nereiškia piliečių apatiškumo tam, kas vyksta už nacionalinių šalies sienų. Anot mokslininkės, Lietuvos gyventojai suvokia geopolitines grėsmes bei iššūkius, tačiau natūraliai yra linkę pabrėžti asmeniškai aktualiausius kasdienius rūpesčius. Tuo metu Rusijos grėsmės, aiškino mokslininkė, visuomenė tiesiogiai ir fiziškai nejaučia.

Sociologei antrina ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas. Jo nuomone, grėsmių ir rizikų vertinimas negali būti susiaurintas vien tik į tokias apklausas. Kita vertus, pabrėžė V. Ušackas, atlikto tyrimo duomenys tik patvirtina valdančiųjų strategijos ir valios sprendimų trūkumą vidaus politikoje.

„Valdantieji pasiuntė tik ženklus, kad reikia peržiūrėti mokesčių sistemą ir spręsti socialines problemas. Tačiau kol kas nėra nei kūno, nei veiksmų. Aukštojo mokslo reforma tarsi vyko, bet neįvyko. Tuo tarpu apklausos duomenys tik patvirtina, kad žmonės laukia sprendimų, kuriems reikalingi valiniai, strateginiai sprendimai ir konkretūs veiksmai“, – aiškino ambasadorius.

BNS nuotr.

D. Janušauskienė, aiškindama apklausos duomenis, tvirtino, kad jos anksčiau atlikti tyrimai, kurių pagrindu neseniai išleista ir knyga, rodo, jog šalies gyventojai išorės grėsmes suvokia labai aiškiai.

Sociologė pasakojo, kad atliekant apklausas 2016 metais respondentų paprašyta nurodyti, apie ką jie pirmiausia pagalvoja išgirdę klausimą, ar jaučiasi saugūs. Tuomet manančių, kad tai yra karas, buvo 21 proc.

Kitos, po karo baimės, kalbėjo sociologė, tuomet buvo grėsmės, kylančios šalies viduje – nusikaltimai ir kriminogeninė padėtis (15 proc.), saugumas gyvenamojoje aplinkoje (14 proc.), pragyvenimo lygis ir ekonominė situacija (12 proc.), sveikatos problemos (6 proc.), socialinis saugumas, pabėgėlių krizė ir tarptautinis terorizmas (po 3 proc.).

Visgi mokslininkė pridūrė, kad karo baimės sureikšminimui įtakos galėjo turėti klausimyno sandara ir apklausų atlikėjų pradžioje paminėtos tyrimo temos.

Tačiau, pabrėžė D. Janušauskienė, labai natūralu, kad tarp svarbiausių dalykų žmogui yra buitiški ir artimi dalykai. Ypač, akcentavo sociologė, kai KTU užsakytoje apklausoje reikėjo nurodyti tik tris svarbiausias problemas Lietuvoje.

BNS nuotr.

„Galbūt tu ir gali rūpintis visais reikalais vienodai, tačiau jeigu tavęs prašo pasakyti čia ir dabar tai, kas tau yra žymiai svarbiau – tai tikriausiai pasirinksi tai, kas yra arčiausiai buities“, – sakė D. Janušauskienė.

„Iš esmės visos problemos, kurias apklausoje labiausiai rinkosi žmonės, yra tos, kurios yra artimiausiai kasdienių rūpesčių. Kita vertus, būtent taip uždavus klausimą yra labai maža tikimybė, kad žmonės sakys, jog grėsmė iš Rusijos arba kokios nors ekologinės problemos yra svarbiau už problemas, kurios jiems iškyla kiekvieną dieną“, – sakė mokslininkė, pabrėždama, kad Rusijos grėsmės visuomenė tiesiogiai ir fiziškai nejaučia.

„Rusijos grėsmė yra, ją, manau, supranta visuomenė, tačiau ji nesireiškia tiesiogiai žmogaus kasdienybėje taip, kaip, pavyzdžiui, situacija, kai žmogus turi mažai pinigų. Šiuo atveju svarbu yra tai, kas realiai skauda, o ne tai, kas gali atsitikti. Gali gyventi šalia ugnikalnio, kuris potencialiai gali išsiveržti, bet kol jis neišsiveržė, galvoji apie tai, ar morkos užaugo, ar neužaugo“, – aiškino D. Janušauskienė.

„Turintys vaikų rūpinasi jų saugumu, vyresnio amžiaus žmonėms bus aktualesnės sveikatos apsaugos problemos, neturintiems darbo arba gaunantiems žemesnes pajamas svarbus ekonominis ir finansinis saugumo aspektas“, – kalbėjo D. Janušauskienė.

Anot mokslininkės, panašių apklausų rodikliai Vakarų valstybėse labai nesiskiria nuo Lietuvos. Vakaruose, akcentavo mokslininkė, tarp svarbiausių klausimų taip pat vyrauja ekonominės gerovės problemos.