K.Navickas šią savaitę dalyvavo pilietinėje akcijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, nors šešėlio debesis pirmiausia reikėtų prasklaidyti virš savo galvos.

 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) nariai ignoruoja žiniasklaidos ir visuomenininkų išsakomą kritiką aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Nė vienas iš komiteto narių nesugebėjo atsakyti nei į visuomenininkų paklausimą, nei į „Valstiečių laikraščio” užduotus klausimus.

Aplinkos ministras K.Navickas, kurį į pareigas delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), gali jaustis ramiai. Jo nuotykiai ir finansiniai paslydimai nedomina nei Seimo valdančiųjų, nei opozicijos atstovų. Kitaip nei teisingumo ir žemės ūkio ministrai, kurie su pareigomis atsisveikino paslydę ant banano žievių.

Kreipėsi visuomenininkai

Prieš daugiau nei mėnesį į Seimo AAK oficialiai kreipėsi žinomi visuomenininkai – „Judėjimo už gamtą“ steigėjas Dr. Tomas Kovėra ir organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ vadovas Rimantas Braziulis.

„Pastaraisiais mėnesiais spaudoje pasirodė nemažai publikacijų apie aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir jo viešosios įmonės „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) vykdomas, galimai įstatymus pažeidžiančias veiklas. Tačiau valstybinės institucijos nekreipia į tai dėmesio, o K.Navicko vadovaujamos ministerijos darbuotojai slepia informaciją apie vykdomus projektus (projektai finansuojami iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto). Projektų vertė – apie 40 milijonų eurų. Projektai bus vykdomi beveik 10 metų, o tai reiškia, kad K. Navickas pasiskyrė pinigus savo įmonėms, kurias ir toliau valdys, kai baigs eiti ministro pareigas.

<…>  Mes, kaip visuomenininkai, aplinkosaugininkai, matydami, kad K.Navicko ir jo įmonės BAF veikla (oficialiai K.Navickas tik laikinai nevaldo įmonės) diskredituoja viešųjų įstaigų ir aplinkosaugos vardą bei sukelia prielaidas nelegaliai veiklai, kreipiamės į Jus, prašydami atskleisti informaciją ir paviešinti tikrąją situaciją. Trumpai apie keletą iš projektų. Projektas: LIFE09 NAT/LT/000233 – Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą. Projekto vertė – 2 191 685 Eur, iš jų ES dalis – 1 636 666, Lietuvos biudžeto – 555 019 Eur. Projekte pirkta žemės ūkio technika, biomasės granuliavimo įranga ir panašiai (perkama – red. past.). Galutinai ir nenurodant (numatomo gaminti – red. past.) produkcijos kiekio. Kitos technikos nuosavybė ir naudojimas neaiškūs, tai leidžia manyti, kad BAF „pakišo“ po gamtosauginiu projektu įrangos įsigijimą savo reikmėms už Europos ir Lietuvos biudžeto lėšas“, – mano kreipimosi autoriai.

„Projektas: Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje – LIFE15 NAT/LT/001024. Projekto vertė – 4 097 000 Eur, iš jų ES dalis – 3 072 778 Eur, Lietuvos biudžeto – 1 024 222 Eur. Projekte vėl perkama biomasės granuliavimo įranga, žemės ūkio technika. O įdomiausia tai, kad projekte planuojama kažkokiu būdu įsigyti meldinės nendrinukės jauniklių Baltarusijoje ir juos pervežti į Lietuvą. Tačiau prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 61punktas draudžia tai daryti. Tuo tikslu K.Navicko ministerijos darbuotojai šiuo metu skubiai rengia taisyklių pakeitimus. Kyla klausimas, kaip galėjo būti šis projektas „prastumtas“ ir jam skirtas toks didelis finansavimas, jei pagal galiojančius įstatymus tai daryti draudžiama? Dar nepatvirtintam projektui net nupirkta ferma, kur bus biomasės cechas (data skelbime – 2017 02 15, informacija plačiau www.meldine.lt). Lietuvoje, įvairių šaltinių teigimu, šiuo metu peri apie 200 porų meldinių nendrinukių, vadinasi, VIENAI PORAI „saugoti“ skirta beveik 40 000 Eur! Tai daug daugiau, nei planuojama valstybės parama jaunoms šeimoms.

Projektas: LIFE integruotas projektas už 17 200 000 Eur. Iš jų 7 mln. Eur – iš Lietuvos biudžeto, likę – iš Europos Sąjungos. Projekte jau minėtoji organizacija BEF be jokių viešų atrankų gauna 3 233 450 Eur. Iš kurių 1 278 414 Eur skirti iš Lietuvos biudžeto. Rengiant šį projektą Aplinkos ministerija pasamdė kaip nepriklausomą konsultantą Žymantą Morkvėną (BEF direktorius), kuris pasiūlė pakviesti BEF įgyvendinti šį projektą. Patys save pasiūlė savam. K.Navicko vadovaujama ministerija tą ir padarė. Tad kokiomis supergaliomis pasižymi K.Navicko laikinai nevaldoma organizacija BEF, jei to negali atlikti nė viena Lietuvos mokslo institucija? Aplinkos ministerija net nepasiteiravo, ar nėra kitų gabių organizacijų Lietuvoje, galinčių tai atlikti pigiau“, – piktinasi visuomenininkai.

Laidos atliekas

T.Kovėra ir R.Braziulis taip pat kritikuoja ministro K.Navicko įsakymą Nr. D1-378, įsigaliojusį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Remiantis juo leista laidoti rūšiuotas atliekas. Pats ministras, kaip jau yra rašęs ir „Valstiečių laikraštis“, viešai („Facebook“ paskyroje) skelbė, kad degiai atliekų frakcijai nėra duotas leidimas laidoti.

„Piliečiai rūšiuoja, tam leidžiami pinigai, o aplinkos ministras, pažeisdamas visus gamtosauginius principus, rūšiuotas atliekas leidžia laidoti (beje, ministro 2017–2019 metų strateginis tikslas – taršos mažinimas ir prevencija). Ar taip nedangstomi nesugebantys dirbti atliekų tvarkytojai? Taip pat aplinkos ministras savo įsakymu leido ūkininkams ant įšalusios žemės pilti srutas – tai šiurkštus gamtosaugos principų pažeidimas. Ar tai nėra ūkininkų nemokėjimo ūkininkauti dangstymas? Gamtai padarytos žalos niekas nevertino, o visi nitratai, nitritai, fosforo ir kiti junginiai tiesiog nutekėjo į upes ir ežerus. O gal tai tik sutapimas, kad AM (Aplinkos ministerija, – red. past.) planuoja cheminį ežerų valymą? Tai nei žvejams, nei mokslininkams yra nesuvokiama. Anot interneto portalo delfi.lt, tam planuojama skirti 250 tūkst. eurų. Taip pat aplinkos ministras leido Lietuvoje vykdyti skalūninių dujų žvalgybą, prieš kurią pasisakė tiek visuomenė, tiek dabartinės valdžios dauguma“, – nurodo visuomenininkai.

ELTA nuotr.

ELTA nuotr.

Dar vienas konkursas

Labai įdomiai Aplinkos ministerijoje skelbiami konkursai svarbioms pareigoms eiti. Antai reorganizuojant miškų ūkį (naikinant urėdijas ir kuriant vieną centralizuotai miškus valdysiančią įmonę), pirmasis konkursas buvo sustabdytas, nes jame, ministerijos vadovybės teigimu, nutarė dalyvauti per daug (!) kandidatų. Tada, pakoregavus reikalavimus pretendentams, miškams administruoti buvo parinktas buvęs „Klaipėdos naftos“ finansų direktorius Marius Pulkauninkas.

Rengti konkursus tol, kol pastatysi saviškį, – šios valdžios vizitinė kortelė. Taip Teisingumo ministerijos sistemoje bent kelių institucijų vadovai buvo „laikini“ metus ir daugiau. Tradicijų nelaužo ir K.Navickas.

Dabar nuožmi intersų kova verda ir aplink atliekų tvarkymą. Balandžio 26 d. vyko konkursas naujai steigiamo (reorganizuojant atliekų tvarkymo kontrolės sistemą) Valstybinės aplinkos apsaugos departamento vadovo pareigoms eiti. „Jis irgi buvo paskelbtas neįvykusiu, nes nė vienas pretendentas nesurinko būtino pereinamojo balų skaičiaus, t. y. 6. Į konkursą atvyko 7 pretendentai. Jų asmens duomenų negalime atskleisti vadovaudamiesi Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu“, – pareiškė Valstybės tarnybos departamentas.

Įdomu tai, kad taip silpnai, anot organizatorių, pasirodė pakankamai aukštas pareigas valstybės tarnyboje anksčiau ėję asmenys. Redakcijos žiniomis, vadovauti naujajam departamentui pretendavo buvęs energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, taip pat Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovas Marius Švaikauskas.

Redakcijos šaltinių teigimu, viena iš priežasčių paskelbti konkursą neįvykusiu galėjo būti būtent M.Švaikausko dalyvavimas. Žiniasklaidoje šio asmens atžvilgiu išsakyta įvairios kritikos. Jam, be kita ko, priekaištauta dėl to, kad jis esą dangstė savo seną pažįstamą pavaldinį Evaldą Matonį, kurio veiklą dabar tiria Finansinų nusikaltimų tyrimų tarnyba. M.Švaikauskas į tai atkerta, kad jis pats ir inicijavęs kreipimąsi į teisėsaugą, po kurio tyrimas ir buvo pradėtas.

Taip pat išsiskyrę ministro K.Navicko ir M.Švaikausko požiūriai dėl galimo susitarimo su stambiaisiais pakuočių tvarkytojais garsiojoje įmonės „Metrail“, sugebėjusios „pradanginti“ milžinišką pakuočių kiekį, byloje. Šaltinių teigimu, K.Navickas ir jo aplinka ketina daryti viską, kad M.Švaikauskas konkurso nelaimėtų. Tiesa, dalis savo padėtimi rinkoje nepatenkintų pakuočių tvarkytojų, nepageidavusių būti įvardytais, teigia, kad ministerija kaip tik pataikauja dabartiniam VRAAD vadovui.

„Taip. Konkurse aš ketinu dalyvauti, nors esu realistas ir puikiai suprantu, kad gali būti daroma viskas, kad manęs pavyktų nepraleisti. Manau, turiu pakankamai kompetencijos ir patirties, be to, jau įgijau ir daug praktikos, kaip atsispirti įvairių interesų grupių spaudimui“, – „Valstiečių laikraščiui“ dar prieš konkursą sakė M.Švaikauskas.

Pažeidė Konstituciją

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neseniai pripažino, kad aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs Lietuvoje eksploatuoti kai kuriuos į Lietuvą atgabenamus naudotus automobilius ir motociklus, prieštarauja Konstitucijai. Joje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės ir ūkinės veiklos teises saugo įstatymai.

Dėl neteisėto ministro K.Navicko įsakymo į teismą kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Remiantis įsakymu, įsigaliojusiu nuo 2017 m. liepos 1 d., kai kurie į Lietuvą įvežami naudoti automobiliai ir motociklai buvo pripažįstami netinkamais eksploatuoti.

„Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie patyrė finansinę žalą. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos piliečių turtas buvo praktiškai nurašytas į atliekas. Kas dabar atlygins nuostolius tiems žmonėms, kurių automobiliai buvo pripažintas šiukšlėmis?“ – klausia J. Sabatauskas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija mano, kad šiuo atveju už neteisėtus veiksmus turėtų atsakyti pats aplinkos ministras – sumokėti žalą patyrusiems piliečiams. Į ministrą K.Navicką ne kartą kreipėsi visuomenės atstovai, organizacijos ir verslo asociacijos, jis buvo įspėtas, kad šis įsakymas neatitinka Lietuvos įstatymų. Socialdemokratai „paluckininkai“ teigia kelsiantys klausimą dėl ministro K.Navicko kompetencijos.

AAK galima paleisti

K.Navicko ūkyje dedasi daug rimtesni dalykai, nei neseniai pasitraukusio žemės ūkio ministro valdose, bet tai mažai kam rūpi.

Kaip nurodo T.Kovėra, jų kreipimąsi ignoravo absoliučiai visi AAK nariai. „Esame nusivylę – parlamentinės kontrolės instituto faktiškai nėra. Prašėme tautos atstovų apginti viešąjį interesą, išsaugoti Europos Sąjungos ir valstybės lėšas, skirtas gamtosaugai, kad jos nebūtų švaistomos, užkardyti aplinkos ministro ir jo organizacijos BAF galimai valstybei ir jos gamtai daromą žalą, paviešinti K.Navicko pasirašytų bei BAF vykdomų projektų tikruosius skaičius ir sutartis, tikrąsias paslaugų pirkimų kainas (nes tai Europos sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigai). Norėjome, kad būtų pareikalauta pono K.Navicko politinės ir pilietinės atsakomybės. Deja, atsakymas – tyla, nors su atskirais komiteto nariais kalbėjomės ir asmeniškai. Tai skandalingas abejingumas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė T.Kovėra.

T. Kovėra

T. Kovėra

Gavęs visuomenininkų nusiskundimą dėl visiško ignoravimo, „Valstiečių laikraštis“ prieš dvi savaites raštu kreipėsi į visus be išimties AAK narius, taip pat į komiteto biurą, prašydamas pakomentuoti šiuos ir kitus aplinkos ministro žygdarbius. Į raštu kiekvienam asmeniškai užduotus klausimus, kuriuos biuro darbuotojai patvirtino gavę ir elektroniniu paštu persiuntę komiteto nariams, nesiteikė atsakyti nė vienas iš politikų, įsipareigojusių rūpintis aplinka.

Valstybėje, žinoma, vyksta daug įdomių dalykų, kam nors galbūt įdomiau skaityti apie prezidentės ir Eligijaus Masiulio „tulpių karus“ arba Valstybės saugumo departamento bei koncerno „MG Baltic“ detektyvus. O tuo metu čia ir dabar iš valstybės kišenės siurbiami dešimtys milijonų, kuriuos dar būtų įmanoma išgelbėti, jei kam nors tai rūpėtų.

Solidariai abejingi savo pareigoms ir visuomenės nuomonei yra įvairiausioms valdančiųjų ir opozicijos partijoms atstovaujantys AAK nariai: Kęstutis Mažeika (komiteto pirmininkas – LVŽS), Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis), Kęstutis Bacvinka (LVŽS), Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų partija), Juozas Imbrasas (Tvarka ir teisingumas), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėniėnė (Tėvynės sąjunga), Petras Nevulis (LVŽS), Paulius Saudargas (Tėvynės sąjunga), Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija).