Bendrovės nuotr.

Jeigu tikėtume padavimais ir legendomis, kuriuos skleidžia valdančioji koalicija apie aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, jis – tikras gamtos guru. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) statytinis labiau garsėja kosminio masto projektais, jis leidžia užkasti į žemę atliekas, kurias galima sudeginti.

Rūšiuokite…

Tiek Europa, tiek Lietuva yra nusiteikusios, bent jau formaliai, nekasti į žemę atliekų, kurias galima sudeginti, panaudoti kaip biologinio kuro priedą ir pan. Apie tai daug kartų gražiai pasakota, rašyta, rodyta. Tautai paaiškinta, kodėl ji turi drausmingai rūšiuoti.

„Tik kyla klausimas, ar tikrai reikia rūšiuoti? Kas iš to, kad surūšiuojame, sudėliojame – ką deginti, ką dar kartą panaudoti, jei ši akcija virsta tik spektakliu? Viską nuvežame į sąvartyną ir paaiškėja, kad yra ministro leidimas tas atliekas laidoti“, – teigia aplinkosaugininkas visuomenininkas Tomas Kovėra.

„Valstiečių laikraštis“ nutarė pasidomėti šia tema, kai aplinkos ministras savo feisbuko paskyroje, kalbėdamasis su Liberalų sąjūdžiui atstovaujančiu politiku Martynu Nagevičiumi, patikino: „Atliekų susidarymas priklauso nuo produktų dizaino, naudojamų išteklių, gamybos proceso ir technologijų. Kol to nesuprasime ir naudosime tą pačią retoriką, žiedinės ekonomikos tikslai liks tik gražiomis deklaracijomis.

Degiai atliekų frakcijai nėra duotas leidimas jų laidoti, tą tikriausiai ir pats žinote. Taip pat Vilniaus kogeneracinės elektrinės finansavimo sutartyje bus numatyti saugikliai, kad saugomas kuras Kazokiškių sąvartyne būtų sudegintas.“ Taip savo paskyroje miestui ir pasauliui rašo žaliasis ministras.

…o mes užkasime

Į tai T.Kovėra reagavo primindamas 2017 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. D1-378, pasirašytą paties K.Navicko. Jame juodu ant balto skelbiama:

„1. Papildau Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, 41.4 papunkčiu ir jį išdėstau taip:

„41.4. po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (technologijų pagalba) likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas, kai nėra galimybių įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 plano patvirtinimo“, 206 punkte nustatyto artumo principo ir nėra pakankamų esamų šių atliekų dalies naudojimo energijai gauti pajėgumų.“.

  1. Nustatau, kad šis įsakymas galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.“

T.Kovėros nuomone, biurokratine, paprastam mirtingajam sunkiai suvokiama, kalba pasakoma: ką norėsime, tą iki metų pabaigos užkasime. Nepaisant įsisavintų europinių ir tėvyninės kilmės milijonų, deginimui tiesiog nepasiruošta. Tik nepamiršta pakelti kainos už šiukšlių išvežimą – neva dėl investicijų. Atliekas deginti galinti įmonė yra Klaipėdoje, bet kitur jų statyba įstrigusi, nes verslo grupuotės ir jų proteguotojai tiesiog nepasidalija įsisavintinų pinigų.

„Visos išsivysčiusios šalys atliekas degina, panaudoja jas kaip biokuro dalį ir niekas nuo to nenukenčia. <…> Brangsta viskas. Dabar mano kieme vietoje vieno konteinerio stovi trys – na ir tegul. Sutinku apkrauti ir savo kiemą tomis atliekomis. Pats jas dėlioju, rūšiuoju vildamasis, kad vienoje krūvoje jos nepus. Vietoje vienos mašinos atvažiuoja trys. Vaikus mokyklose irgi mokome rūšiuoti, aiškiname, ką daryti, o ministras savo įsakymu leidžia viską užkasti, jeigu labai reikia“, – piktinasi T.Kovėra.

T. Kovėra

T. Kovėra

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M.Nagevičius „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad ministro įsakymas leidžia laidoti minėtas atliekas. „Faktiškai taip ir daroma. Iš pradžių tas KAK`as (kietasis atgautasis kuras – red. past.) dar buvo sąvartynuose saugomas atskirai nuo visų šiukšlių, supakuotas, dabar jis tiesiog užkasamas. Bent jau taip vyksta Kazokiškių sąvartyne. Kai pastarąjį kartą kalbėjomės Seimo Aplinkos komitete, viceministras Dalius Krinickas taip labai mįslingai kalbėjo, tiesiogiai nesakydamas, kad tai palaidota. Sakė, kad „tokiu būdu saugoma“, – stebėjosi jis.

Kaip per metus tokiame pat sklype pabrango atliekų tvarkymas, matote pateikiamuose dokumentuose (žr. nuotrauką). Kitaip nei kokioje nors Vokietijoje, pigiau išeina nerūšiuoti, negu drausmingai vykdyti valdiškus užkeikimus.

Milijonai – nendrinukei

Ministras jau yra patekęs į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratį – šioji pradėjo tyrimą dėl pinigų skyrimo buvusiai ministro darbovietei ir kitų istorijų. Seimo opozicija kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl grandiozinio sumanymo įgyvendinimo – perkelti meldinės nendrinukės (yra toks paukštelis – gal ministras žino, kaip jis atrodo, o gal ir ne) lizdus ir gelbėti jos populiaciją Lietuvoje. Gelbėjimo darbai, viską susumavus, kainuos kuklius 17 milijonų eurų. Atsitik tu man taip, kad ir čia kyšo ministro giminės interesų ausytės – matyt, labai jau gražiai tas paukštelis gieda ir ją balseliu malonina.

Gelbėti mažai kam žinomą meldinę nendrinukę kainuos 17 milijonų eurų, o kurtinys – rečiausias Lietuvos paukštis – tokio dėmesio nesulaukia.

Gelbėti mažai kam žinomą meldinę nendrinukę kainuos 17 milijonų eurų, o kurtinys – rečiausias Lietuvos paukštis – tokio dėmesio nesulaukia.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Seimo narys Kazys Starkevičius dėl šio keisto noro girdėti būtent šio paukštelio melodiją kreipėsi net į premjerą.

„Beveik visus meldinės nendrinukės apsaugos darbus vykdo viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF), įsteigta 2003 metais. Jos dalininku buvo ir dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Spaudoje publikuojamais duomenimis, ši įstaiga, turėdama kelis dalininkus, lengvai laimi konkursus. Numatoma, kad už įvykdytus ar vykdomus projektus ji gaus 17,3 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. eurų – iš Lietuvos biudžeto. Vien meldinei nendrinukei išsaugoti ši viešoji įstaiga jau yra gavusi ir panaudojusi 2,2 mln. eurų ir antrame etape jai bus atseikėta dar 4,1 mln. eurų. Tai nestebina, nes ministras Kęstutis Navickas BAF dalininko teises perleido kitam asmeniui 4 metams, kitaip tariant, iki Vyriausybės kadencijos pabaigos (BAF darbuotoja Goda Gudienė yra buvusio viceministro Mindaugo Gudo, skubiai pasitraukusio iš pareigų, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl K.Navicko veiklos, žmona; BAF darbuotoja Gintarė Jonušauskaitė-Krušnienė nuo 2017 m. lapkričio tapo ministro patarėja – red. past.).

<…> Pagrindiniai meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimo darbai yra eiliniai žemės ūkio darbai: krūmų iškirtimas, šienavimas ir žolės sutvarkymas, nukirstų krūmų ir žolės išvežimas. Juos ir taip žemės savininkai įpareigojami atlikti, nesvarbu, ar ten laikosi meldinės nendrinukės, ar ne. Belieka išsamiau paaiškinti tokių žemių turėtojams apie šių paukštelių išsaugojimo svarbą ir nustatyti šienavimo terminus. Juo labiau kad šie paukšteliai peri tik Žuvinte, Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakraščiuose. Manau, kad tokių lėšų skyrimas yra neracionalus. <…> Tuo metu mūsų kaimo vietoves sunku įsivaizduoti be kurapkų, kukučių, stulgių, didžiųjų kuolingų, be griežlių giesmės. Net kurtinys, rečiausias Lietuvos paukštis, nesulaukia tokio dėmesio kaip minėtas paukštelis. Šie paukščiai katastrofiškai nyksta, o kaip numatoma išsaugoti šias nykstančias paukščių rūšis, visuomenė mažai informuojama“, – stebisi K.Starkevičius.

Įsigis technikos

Stebuklingojo paukštelio gelbėjimo projekte numatyta įsigyti žemės ūkio technikos ir nendrių/medienos granulių (granuliatoriaus) gamybos liniją. Šią techniką numatoma pirkti, nors ji, anot kritikų, ir taip po ranka. Toks granuliatorius, kaip nurodo T.Kovėra, jau yra Žuvinto rezervate, kuris yra nendrinukės gelbėjimo projekto „mažas partneriukas“, kaip kukliai sako rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Jis tikina, kad pirkti tokią techniką nendrinukės projektui tikrai reikia dėl kelių priežasčių. Žolės granuliavimas esą ne tiek pelningas kaip medienos, be to, turimų pajėgumų dabar pakanka tik paties Žuvinto poreikiams. Transportuoti meldinių nendrinukių gerovei būtiną biomasę iki kitos jų gyvenamosios vietos – pajūrio – būtų per brangu. „Kai pirkome iš Lenkijos granuliatorių – mažesnį, savo reikmėms, skaičiavimai buvo atlikti 2008 metais. Tada biokuras, kuriam naudojama granuliuota masė, buvo konkurencingas. <…> Kalbėdamas apie nendrinukės projektą, turiu pasakyti, kad čia Europa suteikė mums tam tikrą galimybę. Nes, tarkime, kurtiniai gyvena daug kur, o meldinės nendrinukės – tik keliose Europos valstybėse“, – sakė projekte dalyvaujančio rezervato direktorius, pakartodamas viešai išsakytus teiginius apie šio paukščio svarbą ekosistemai. Pasak A.Pranaičio, nelabai galima išsiversti ir be kitos papildomos technikos – platesniais ratais traktoriaus ir kt. Jo teigimu, miškininkai neturi technikos, galinčios važinėti po tas ypatingas vietas. Galima būtų samdyti kelininkus, bet jų sąmatos esą priverčia išsproginti akis.

Svarbi įstaiga

O mus išsproginti akis verčia su ministru ir jo aplinka susijusios viešosios įstaigos apetitas. Naudojamės proga ir suvartojame ES bei nacionalinius milijonus stebuklingam paukščiui prisivilioti? Čia galima ginčytis, nes yra abejonių ir dėl to, kas tai daro. Ministro gimtoji viešoji įstaiga dar 2008 metais dalyvavo Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijoje, kuri, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ vertinimu, buvo priskirtina prie ypač neskaidrių organizacijų. Maža to, minėta viešoji įstaiga Konkurencijos tarybos yra bausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Lietuva visada „naudojosi progomis“ įsisavinti (o gal ir pasisavinti) Europos Sąjungos milijonus aplinkosaugai, kol europinių organizacijų kantrybė trūko. Tapome valstybe, kuri laikoma viena didžiausių žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo sabotuotojų visoje ES. Giriamasi puikiu išmaniųjų technologijų lygiu, o ligi šiol nesugebama atsekti, kas į gamtą pavojingas atliekas dešimtimis tonų mėto – apie tai byloja Panevėžio rajone tebegulinčių kineskopų duženų, Vanaginės kaime išpiltų nuodingų atliekų, įžūliai užkastų kitomis atliekomis, ir panašios istorijos.

Žaliasis K.Navickas pasakoja, kad kiekvienas atliekų vežiotojo judesys, įdėjus dar daug milijonų, bus fiksuojamas, ir dabar jau tikrai viskas bus skaidru. Ką gi – Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo personažas „Dvylikoje kėdžių“ irgi žadėjo „Naujuosius Vasiukus“ padaryti sostine vietoje Maskvos ir surengti tarpgalaktinių šachmatų turnyrų. Tikėtina, kad į Lietuvą, klausytis ant užkastų šiukšlių krūvų giedančių nendrinukių, irgi suks piligrimų vilkstinės. Juk nepartinis LVŽS premjeras S.Skvernelis, gavęs parlamentarų paklausimą dėl paukštelio gelbėjimo projekto, kaip ir dera ilgamečiam kabinetiniam policininkui, „įjungė procedūrinį kvailį“ ir raštą persiuntė žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. Mat būtent jis, K.Navickui apdairiai ar atsitiktinai atostogaujant, pasirašė įsakymą dėl eilinės finansinės injekcijos projektui. Taigi raštai vaikšto, milijonai – irgi. „Naujieji Vasiukai“ jau čia pat. O tuo metu Lietuvai, kaip jau oficialiai paskelbta, gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą. Nieko baisaus – užtat nendrinukė giedos.