Į aštuntą dešimtį įkopęs kupreliškietis Stepan Baston neturi nei pilietybės, nei savo namų, nei malkų. Sovietmečiu į Lietuvą atvykęs ir kolūkyje dirbęs ukrainietis daug metų gyveno nelegaliai, nes nesusitvarkė dokumentų.

Kupreliškyje gyvenantis ukrainietis skundžiasi neturintis malkų. Pačiam jų pasigaminti nebėra sveikatos, o nusipirkti nėra iš ko.

Neturi malkų

Į redakciją atskubėjo Papilio seniūnijoje, Kupreliškio kaime gyvenantis Stepan Baston. Į aštuntą dešimtį įkopęs vyras gyvena svetimuose namuose, gauna šalpos pensiją – per 100 eurų.
S. Baston pasakojo, kad turi bėdų. Artėja žiema, o jis neturi malkų.

Prieš savaitę buvo nuvykęs į Papilio seniūniją. Tačiau čia dirbusi moteris jam aiškino niekuo negalinti padėti. Tuomet jis kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Tačiau ir čia jam nieko gero niekas nepažadėjo.
Žmogus sakė, kad neturi galimybių pats pasigaminti malkų. O ir sveikata nebe ta. Pajamų užtenka vos pavalgyti. Tad nežino, ką daryti.

Gyveno kaip sovietmečiu

Į Lietuvą Stepanas atvyko sovietmečiu. Kaip ir dauguma ukrainiečių tautybės žmonių, į mūsų šalį jis atvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo ir užsidirbti.
Stepanas Baston dirbo kolūkyje prie gyvulių. Turėjo ir daugiau specialybių – buvo kalvis, turėjo aukštą statybininko kvalifikacijos kategoriją.

Vyras vedė kupreliškietę moterį, su ja susilaukė keturių vaikų. Iš kolūkio nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad vyras nuosavybės dokumentų savo namui nesusitvarkė.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, ukrainietis nesusitvarkė Lietuvos pilietybės dokumentų, nes iki šiol jis Ukrainos pilietis. Nesusitvarkė ir leidimo gyventi Lietuvoje. Ilgus metus vyras gyveno kaip nelegalas ir su sovietiniu pasu.
Ilgą laiką Stepanas gyveno iš to, ką užsidirbdavo pas vietos žmones.

Klausimas dėl vyro legalumo iškilo tuomet, kai jis sukonfliktavo su savo dabar jau buvusia žmona. Buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Tuomet ir paaiškėjo, kad vyras neturi jokio Lietuvoje galiojančio dokumento. Todėl kurį laiką jam teko pagyventi ir Pabradėje, laikiname užsieniečių registracijos centre.
Vėliau jį sutiko prie parapijos namų įregistruoti Papilyje tarnaujantis klebonas Vidmantas Kareckas.
Po kurio laiko žmogus gavo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Jo gyvenamoji vieta šiuo metu deklaruota prie Biržų rajono savivaldybės.

Ar pagalba įmanoma?

S. Baston pasakojo, kad ankstesniais metais jis pats pasigamindavo malkų. Seniūnija vyrui buvo davusi tvarkyti šalikelę. Jis pjaudavo medžius, o medieną į namus parsiveždavo karučiu.
Tačiau šiemet jis nebeturi kur malkų gamintis, nes skirta pakelė jau tuščia. Iš tolesnių vietų medieną vežtis irgi nėra su kuo, nes neturi nei traktoriaus, nei arklio.

Seniūnija kompensacijos kietam kuru įsigyti negali skirti, nes vyras name, kuriame gyvena, nėra registruotas.
Pensijos jis negauna, nes reikalingi dokumentai liko Ukrainoje.

Žada vienkartinę išmoką

Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė, kad galima žmogui vėl skirti kokią šalikelę tvarkyti, jei jis sutiktų. Bet žmogus aiškina tam nebeturintis sveikatos.
Seniūnas abejojo ir galimybe žmogui skirti vienkartinę kompensaciją. Anot R. Čygo, jos dabar labai sunkiai dalijamos.

Ar tikrai pagalba neįmanoma?

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius, išklausę situaciją, pasiūlė ukrainiečiui parašyti prašymą vienkartinei paramai gauti.
Posėdis vienkartinėms pašalpoms skirti, pasak vedėjo, bus gruodžio pradžioje. Tikimasi, kad žmogui parama malkoms įsigyti bus skirta.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“