K.Nemaniūtė-Gagė: „Gali būti, kad miesteliuose nebeliks vaistinių. Pacientams gali tekti jų ieškoti už 20 ar net 30 km.“

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šiuo metu pakanka tik farmakotechniko (kitaip – vaistininko padėjėjo), kuris gali būti prižiūrimas nuotoliniu būdu. Todėl yra tikimybė, kad mažuose Lietuvos miesteliuose neliks vaistinių, o pagyvenę žmonės iki artimiausios vaistinės turės sukarti keliasdešimties kilometrų kelią. Apie tai kalbamės su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.

Gage

Nuo ateinančių metų kiekvienoje vaistinėje privalės dirbti bent vienas vaistininkas. Dabar mažų Lietuvos miestelių ar rajonų vaistinėse dirba tik vaistininko padėjėjas. Koks likimas laukia tokių vaistinių?

Šiuo metu kiekvienoje Lietuvos vaistinėje privalo dirbti bent vienas vaistininkas. Tik jis gali būti vaistinės farmacinės veiklos vadovas, be šios pareigybės vaistinė nebus atidaryta. Tačiau vaistininkas šiuo metu neprivalo fiziškai visą darbo dieną, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro bei savaitgaliais, būti vaistinėje. Mažesniuose miesteliuose vaistininkai dažniausiai prižiūri keletą vaistinių, jas apvažiuoja, patikrina receptus, konsultuoja ten visą darbo dieną dirbančius farmakotechnikus. Tuo metu, kai vaistininko fiziškai nėra vaistinėje, farmakotechnikams yra sudarytos galimybės su vaistininkais susisiekti nuotoliniu būdu ir prireikus pasikonsultuoti.

Jei Farmacijos įstatymas nebus pakeistas, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios reikalavimas, kad vaistinės darbo laiku (visą darbo dieną) joje fiziškai turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tokiu atveju, preliminariais skaičiavimais, Lietuvos miesteliuose ir kaimuose užsidarys apie 150 vaistinių, dar apie 250 vaistinių darbo dienomis turės trumpinti darbo laiką, o savaitgaliais iš viso nebedirbti. Kitokio pasirinkimo vaistinės neturės, nes Lietuvoje nėra tiek vaistininkų, kurie galėtų atvažiuoti ir visą darbo dieną dirbti fiziškai būdami miestelių vaistinėse.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nei iš valstybinių institucijų, nei iš pacientų nesame gavę jokių nusiskundimų, kad farmakotechnikai būtų blogai atlikę savo pareigas ar nesuteikę tinkamos farmacinės paslaugos. Priešingai – miestelių žmonės yra dėkingi, jog šalia namų turi vaistinę ir jau ne vieną dešimtmetį joje dirbantį farmakotechniką.

Kodėl per 15 metų žmonės nespėjo persikvalifikuoti, juk buvo įspėti?

Ne visą šį laikotarpį buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti. Pavyzdžiui, iš pradžių farmakotechnikus perkvalifikuoti galėjo tik vienas universitetas. Tuomet universitetuose jau nuo 2017 m. nebeliko išlyginamųjų studijų, vadinasi, ir šios galimybės. Be to, miesteliuose dirbusiems farmakotechnikams tai padaryti buvo žymiai sunkiau nei dirbusiems mieste. Juk tikrai ne visi galėjo palikti darbą, šeimą ir trejus metus beveik kiekvieną savaitę po tris dienas vykti mokytis į už kelių šimtų kilometrų esantį miestą, o kur dar nemažos finansinės investicijos. Tad natūralu, kad visiems farmakotechnikams persikvalifikuoti paprasčiausiai nebuvo galimybių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad farmakotechnikai yra rengiami dirbti vaistinėje. Jie gali gaminti vaistinius preparatus, įgyja bakalauro laipsnį, o vaistininkai – magistro, jų kvalifikacija platesnė, jie gali dirbti ir mokslinį darbą.

Ar iš tiesų Lietuvoje trūksta vaistininkų?

Jau šiandien Lietuvos vaistinių asociacijos nariai įdarbintų daugiau kaip 80 vaistininkų, tačiau jų Lietuvoje nėra. Vaistininkai dirba ne tik vaistinėse, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, o kur dar vaistų gamintojų atstovybės ir kt.

Šiuo metu yra paskelbtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame taip pat siekiama įtraukti vaistininkus į trūkstamų profesijų sąrašą, nes jų trūksta ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybinėse bei savivaldybės institucijose. Jei po naujųjų metų vaistininkai fiziškai turės būti kiekvienoje dabar dirbančioje vaistinėje, vadinasi, reikėtų dar mažiausiai 250 vaistininkų.

Realiai situacija nesikeis: vaistininkų trūksta šiandien, trūks ir po naujųjų metų. Tačiau keisis miestelių gyvenimas – nebeliks vaistinių ir galimybės pacientams įsigyti vaistinių preparatų šalia savo namų. Jiems gali tekti vykti ieškoti vaistinės 20 ar net 30 km.

Ar galimybė licencijuotam vaistininkui dirbti nuotoliniu būdu, kai nereikėtų fiziškai būti vaistinėje, padėtų išlaikyti vaistines?

Vaistininkai jau šiandien prižiūri farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip dirbo visada. Nesuprantame noro visa tai pakeisti, nes įpareigojimas vaistininkams fiziškai būti vaistinėje privers vaistines užsidaryti. Dabar vaistininkai dirba nuotoliniu būdu, kiekviena vaistinės kasa turi kompiuterius, mobiliuosius telefonus, taip pat galimas nuotolinis ryšys su vaizdu, pritaikomos įvairios programos, kad būtų kuo patogiau ne tik vaistininkams bei farmakotechnikams, bet ir pacientams.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pažangai einant į priekį atsiranda daugybė naujų galimybių, net gydytojai aptarnauja pacientus nuotoliniu būdu, o dabar norima grįžti atgal ir nebeleisti vaistininkams prižiūrėti farmakotechnikų nuotoliniu būdu. Jei vis dėlto Farmacijos įstatymas bus pakeistas ir bus leidžiama vaistininkams dirbti per atstumą, vaistinės miesteliuose išliks ir toliau galės aptarnauti ten gyvenančias bendruomenes.