Augantis nedarbas, prastovos, sunkiai verslą pasiekianti parama – akivaizdu, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė bus didelė. Paprastai lietuviai į ekonomines pasekmes reaguoja vienu būdu – kraunasi lagaminus ir skuba į kitas šalis ieškoti geresnio gyvenimo. Ekonomistai ir sociologai jau prognozuoja, kad pasibaigus karantinui Lietuvos laukia penktoji emigracijos banga. Apie tai kalba ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.

Ar daug mūsų tautiečių gali emigruoti – juk prieš dešimtmetį smogusios krizės metu išvyko daugiau nei 80 tūkst. gyventojų?

Sunku prognozuoti išvykimo mastą. Pirmoji emigracijos banga Lietuvą ištiko iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, kai šalis atvėrė sienas. Po to judėjimas tik laisvėjo, o dabartinis užsidarymas buvo beprecedentė situacija. Manau, atidarytos sienos taip pat gali lemti dalies žmonių išvykimą. Gal efektas nebus toks pat. Ketvirtoji banga, kai žmonės pradėjo emigruoti nuo 2015 m., sumažėjo. Mes matome tendenciją, kad išvykstančiųjų skaičius pradėjo mažėti 2018–2019 m., tačiau dabartinė situacija tikriausiai lems penktąją emigracijos bangą, nes vėl išaugs ir jau auga nedarbo lygis, prarandamos darbo vietos. Juk trečioji banga kilo ekonominės krizės metu, kai darbo netekę žmonės ieškojo galimybės išvykti į užsienį. Žinoma, dabar galbūt bus pasirinktos kitos šalys, priklausomai nuo galimybių ir to, kiek siautės koronavirusas visame pasaulyje, ypač Europoje.

Kada tautiečiai gali pradėti krautis lagaminus?

Abejoju, kad emigracijos banga prasidės staigiai. Tai greičiausiai pasimatys prasidėjus šildymo sezonui, nes šis laikotarpis žmonėms būna finansiškai sudėtingesnis. Manyčiau, kad ji prasidės rudeniop ir galbūt 2021 m. Daug kas priklausys nuo to, kaip žmonėms seksis susirasti darbus, kaip pavyks išgyventi.

Ar gali būti, kad išvykstančiųjų kreivė bus panaši į 2010-ųjų?

Kol kas labai sunku numatyti skaičius, bet augimas tikrai bus akivaizdus. Ar penktoji prognozuojama banga pasieks didžiausią trečiosios lygį, kai išvyko beveik 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, sunku pasakyti. Taip pat ji priklausys nuo nedarbo lygio, bet kreivė, manyčiau, bus panaši. Didėjant nedarbo lygiui, augs ir emigrantų skaičius. Žinoma, dabar situacija kiek kitokia, nes viskas priklausys nuo to, ar šalys priims, kokias sąlygas sudarys. Jau dabar matome tam tikrus pavyzdžius: Vokietija priima imigrantus į savo šalį, iš Rumunijos vyksta žemės ūkio darbininkai, kurie padėtų sodinti, vėliau – nuimti derlių.

Taigi, viską lemia galimybės pasilikti ir įsidarbinti Lietuvoje. Kadangi dalies įmonių darbas Lietuvoje taip pat buvo sustojęs, tai gali būti didelis iššūkis. Manau, jei valstybės, kuriose žmonės dirbo anksčiau, sugrįš į senąsias vėžes ir jose didės darbuotojų poreikis, didelė tikimybė, kad jie išvyks atgal. Juolab kad yra dalis žmonių, kurie, sakykime, išvyko paskubomis, paliko visus savo daiktus, gyvenamąjį būstą ir tik su kvietimu grįžo į Lietuvą. Taigi jie tikrai turi tikslą grįžti atgal, kai tik atsidarys tų valstybių sienos.

Reikia turėti kur emigruoti

Žygimantas Mauricas, ekonomistas

Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos iš Lietuvos bangą, reikia nepamiršti, kad norint emigruoti, visų pirma, reikia turėti kur. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į Jungtinę Karalystę (JK), tačiau ar šį kartą JK būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos? Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei per 2009-ųjų krizę. Antra, dar 7,5 mln. darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei įmonės pirmiausia įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėn. oficialiai išstojo iš ES – imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygias kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Ketvirta, bedarbių skaičius JK pradėjo augti jau po „Brexit“ referendumo, o JK faktiškai išstojus iš ES, bedarbių skaičiaus augimas paspartės. Penkta, JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 m. krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone). Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui. Europos Komisija 2020 m. prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 m. Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.). Išvada – šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent jau į JK) tikėtis neverta.

Darbai tik po karantino

Rita Karavaitienė, Darbo paieškos portalo rinkodaros vadovė

Šansai įsidarbinti užsienyje kol kas maži, o dauguma šiuo metu aktyvių skelbimų – darbo pasiūlymai po karantino. Įprastai balandžio mėn. būdavo didžiausi srautai trumpalaikių, sezoninių darbų. Pietų šalyse tai susiję su turizmu; šiaurės kryptis, Skandinavija, pateikia daugiausia darbo pasiūlymų, susijusių su statybomis; Vakarų Europoje – su žemės ūkiu, statybomis, inžinerija, gamyba. Per šią pandemiją matyti, kad būtent pietų šalyse, kurios labiausiai nukentėjo, turizmo sektoriuje darbo vietų šiuo metu neturime. Vakarų šalyse (Vokietijoje, Olandijoje) daugiausia darbo pasiūlymų, nors jų tikrai mažiau nei pernai, yra žemės ūkyje, gamyboje, šiek tiek prekybos, transporto srityje. Dažniausiai įmonės kalba apie tai, kad šie darbo pasiūlymai (arba darbo vietos) bus aktualūs pokarantininiu laikotarpiu.