Niekdariai įsisuko į netoli Pabiržės Švenčiausios Trejybės katalikų bažnyčios esančią špitolę – išdaužė visa, kas joje buvo, pridergė ir prirašinėjo nešvankių ženklų.

Pabiržės miestelio gyventojai sukrėsti. Vieni sako besidžiaugiantys jaunimo dalyvavimu įvairiuose projektuose, kuriuose mokomasi bendrauti, kurti ir gražinti aplinką. Kiti įsitikinę, kad būtina nuolat stebėti tai, kas vyksta aplinkui, nes yra žmonių, kurių energija gali pratrūkti netikėtai. Pabiržei lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo žinia apie vandalizmą.

Klebonas ir kiti mačiusieji tai, kas padaryta, džiaugėsi tik dėl vieno – kad vandalų įniršis kliuvo daiktams, o siautulio apimtų jaunuolių kelyje nepasitaikė niekuo dėtų žmonių.

Rado išniekintą špitolę

Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurgita Fergizienė praėjusį penktadienį apsilankė miestelio centre esančiuose bendruomenės namuose. Ji nutarė apeiti šalia esančius pastatus ir pasižiūrėti, ar viskur tvarka.

Pasak moters, išoriškai viskas atrodė tarsi ir gerai. Tačiau ją nustebino praviros špitolės durys. Šis pastatas priklauso katalikų bažnyčiai.

Viduje pamatytas vaizdas ją šokiravo. Pastate stovėję baldai buvo išvartyti, kai kurie sulaužyti. Matyti, kad čia buvo girtaujama – mėtėsi alkoholinio gėrimo „pūslės“, buteliai bei cigarečių nuorūkos.

Ant kambarių sienų buvo prirašinėta įvairiausių užrašų ir pripiešta nešvankių simbolių. Atrodo, kad užrašinėta ir su lūpų dažais.

Apdegė ir vienoje patalpoje stovėjusi sofa. Jos apmušale žiojėjo duonos kepalo dydžio pajuodavęs „blynas“.

Matyti, kad lova degė gana rimtai, greičiausiai, patys įsibrovėliai ją ir užgesino. Akivaizdu, kad grėsmė buvo iškilusi ir visam nameliui.

J. Fergizienė šias blogas naujienas pranešė parapijos klebonui Kostui Balsiui. Nutarta kreiptis į policiją.

Vėliau apžiūrint patalpas šiurpino tai, jog niekdariai nuo sienos atitraukė vonią ir kampe, iš kurio sklido dvokas, „susikūrė“ tualetą.

Manoma, kad vandalai galėjo darbuotis dviejų savaičių laikotarpyje. Tiek laiko špitolėje niekas nebuvo apsilankęs.

Pavadino auklėjimo spragomis

Pabiržės parapijos klebonas Kostas Balsys sakė, kad pamatytas vaizdas jį šokiravo. Pasak dvasininko, špitolėje neseniai gyveno bažnyčią tvarkiusi moteris. Namelio, kuris šildytas kūrenant krosnį, kambariuose liko minkšti ir virtuvės baldai.

„Visa laimė, kad pasirūpinau išjungti elektrą. Juk galėjo būti ir aukų“, - stovėdamas prie iš lubų „nurauto“ ir sudaužyto šviestuvo kalbėjo kunigas.

„Tai ką galima atsakyti apie tokį poelgį? Visą laiką juk išgyveni dėl savo bendruomenės ir jos turto. Auklėjimo spragos“, - apie galimai špitolę išniekinusius jaunus žmones kalbėjo dvasininkas.

Jis apgailestavo, kad bažnyčia dažnai tampa pajuokos objektu. Tačiau tai, kas įvyko Pabiržės klebonijos špitolėje, kunigo K. Balsio manymu, nebuvo nukreipta į bažnyčią.

„Pasigėrė, atsipalaidavo“, - mano kunigas.

Jis giria parapijiečius, tačiau kunigo neguodžia tai, kad Pabiržės katalikų bendruomenė yra stipri. Anot dvasininko, tenka apgailestauti, kad, deja, yra ir daug netikinčių žmonių.

„Dabar dažnai kitos bendruomenės, pavyzdžiui, seksualinių mažumų, viršų ima. O katalikų bendruomenė tarsi nustumiama į šoną. Žmonėms reikia kažko naujo, nematyto, neregėto ir nepatirto, nors tai dažnai būna ir griaunanti jėga. Ir patys kunigai dažnai visai nepelnytai sumaišomi su žemėmis. O kai žmonės gyvena bedieviškai, taip ir įvyksta“, - dėl įvykio išgyveno klebonas. Jis mato vieną išeitį – teritorijoje įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Sykiu kunigas su pasigėrėjimu rodo vietos vaikų ir jaunimo ką tik vykusio mažosios architektūros projekto rezultatą – į tvenkinį nutiestą puikų medinį lieptą, gultus, originalią karuselę.

„Tiek pastangų įdėjo Jurgita, kad parkas taptų dar patrauklesnis“, - kalba neseniai Pabiržėje tarnauti pradėjęs kunigas, pakeitęs dvasininką Vytautą Dagelį.

Kunigas K. Balsys pasakoja, kad prie bažnyčios esančiame parke dabar netrūksta jaunų žmonių, besidžiaugiančių tvenkinio paplūdimiu, galimybe saulės atokaitoje ant medinių gultų ar nuo kaitros slėptis medžių paunksmėje.

„Gyvenimas teka toliau ir visa, kas įvyksta, yra tik ženklai ir perspėjimas neužsimiršti“, - mano pirmadienį kalbintas dvasininkas.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"