LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Dar praėjusių metų spalį kultūros darbuotojams pasiųsta gera žinia – jų atlyginimai jau nuo 2019-ųjų sausio kils. Tam Kultūros ministerija papildomai skyrė pustrečio milijono eurų. Tačiau kai kurie darbuotojai skėsčioja rankomis – tai kur tas žadėtas padidinimas? Pasirodo, atlyginimai pakelti ne visiems.
Atlyginimas nesiekia 500 eurų
Vieno universiteto bibliotekininkė pasakoja, kad jos atlyginimas nesikeičia jau 10 metų ir sausio ji laukė su nekantrumu – skelbta, kad atlyginimai kultūros darbuotojams, o tai reiškia ir bibliotekininkams, kils 88 eurais „ant popieriaus“. Tačiau gavusi atlyginimą už sausį ji nemaloniai nustebo – sąskaitoje vis tie patys skaičiukai, nesikeičiantys jau metų metus.
Tą patį patirti teko ir kitos mokslinės įstaigos bibliotekos darbuotojai. Kartėlį ji jaučia ne tik dėl to: „Maža to, atlyginimai netgi sumažėjo. Jau geri metai, kai naujai įsidarbinantiems bibliotekininkams atlyginimai yra gerokai mažesni nei, sakykim, prieš dvejus ar daugiau metų bibliotekoje įsidarbinusiems jų kolegoms, dirbantiems tą patį darbą.“
Bibliotekininkė pasakoja, kad netgi dirbdama pamainomis po 15 val. uždirba vos apie 480 eurų „į rankas“ per mėnesį. „Toks atlyginimas nėra adekvatus kainoms rinkoje, sumokamiems mokesčiams, ką jau kalbėti apie tai, kad yra žeminantis orumą. Žmonėms, turintiems šeimas, auginantiems vaikus su tokiu atlyginimu pragyventi išties sudėtinga.
Visi darbuotojai yra baigę aukštuosius mokslus, kai kurie turi po keletą laipsnių, jiems keliami aukšti darbo reikalavimai, o atlygis dvigubai mažesnis nei santechniko. Bibliotekininkai tokiu atlyginimu ne tik nemotyvuojami, bet ir gauna žinutę, jog jų darbas nevertingas ir nereikalingas“, – piktinasi ji.
Atlyginimų kilimas nepasiekė iki 2 tūkst. darbuotojų
Atlyginimo didinimas, pasak Bibliotekų bendruomenės atstovės ir Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, nepasiekė maždaug 1,2–2 tūkst. kultūros darbuotojų.
„Pati liūdniausia šios istorijos dalis – kad atlyginimai nedidėjo jokiems kultūros darbuotojams, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs Kultūros ministerijai (pavyzdžiui, mokyklų, aukštųjų mokyklų, kolegijų, žinybinių muziejų bibliotekininkams ir t. t.), kurie nėra Kultūros ministerijos reguliavimo sferoje“, – aiškina ji.
Pasak V. Garunkštytės, tokią situaciją galima pavadinti ir kultūros ministrės (anuomet ja buvo Liana Ruokytė-Jonsson) skubėjimu ir neapsižiūrėjimu.
Bibliotekų bendruomenės atstovė pasakojo, kad istorijų, susijusių su šiuo atlyginimų kultūrininkams padidinimu, yra labai įdomių – štai viena muziejaus vadovė netgi gavo raštą, kuriame paaiškinama, kad jai atlyginimas su visais nekils, nes kilo 2018-aisiais.
Primena apie visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus
Kaip aiškina Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič, universitetų bibliotekininkams atlyginimai ir neturėjo kilti. Pagal praėjusiais metais nustatytą imtį, atlyginimai augti turėjo tik savivaldybių ir Kultūros ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojams.
Tačiau ji primena apie komisiją, kuri turi parengti projektą, kad visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kiltų tvariai. Šios komisijos idėja premjerui Sauliui Skverneliui kilo praėjusių metų gruodį, kai Lietuvą buvo apėmęs mokytojų streikas.
„Komisija šiuo metu rengia Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją, kuri apims kultūros, švietimo ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio ir finansavimo didinimo principus, darbo apmokėjimo gerinimo siūlymus“, – pabrėžia ji. Tada jau bus nesvarbu, kokiai ministerijai darbuotojai priskiriami.
O kol tokia strategija nesukurta, už sprendimus dėl universitetų bibliotekininkų atlyginimų atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Jos atstovė, Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vedėja Vaida Balkuvienė, pripažįsta, kad situacija išties nėra gera: papildomai lėšų 2019-ųjų biudžete kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimui nebuvo skirta, o praėjusiais metais įvykęs susitarimas neaprėpė ŠMSM pavaldžių darbuotojų.
„Dėl to dabartinėje situacijoje pačios aukštosios mokyklos apsisprendžia, kiek lėšų iš bendros asignavimų sumos bus skiriama jų darbuotojų darbo užmokesčiui. Tačiau norėčiau pažymėti, kad valstybiniams universitetams 2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidos, palyginus su 2018 m., padidėjo 15,6 mln. Eur (t. y., 8,7 proc.)“, – teigė ministerijos atstovė V. Balkuvienė.
Ineta Nedveckė
