Raseiniškiai Mindaugas Libas ir Dainius Trapas bei panevėžietis Virmantas Zablockis – vyrai vėtyti ir mėtyti. Ne po kartą už sunkius nusikaltimus teisti: vieni Lietuvoje, kiti – Vokietijoje. „Išsikovoję“ recidyvistų vardus. Po paskutinio „skambučio į laisvę“ nesugebėjo grįžti į normalias vėžes – už tai, kad vieną vyruką sunkiai sužalojo, o kitam aplamdė šonus bei „prievartavo turtą, panaudodami smurtą ir atimdami laisvę“, trijulė vėl buvo pasiųsta į pataisos namus. Kiek iš tikrųjų teks kalėti, dar neaišku, nes tiek nuteistieji, tiek prokurorai Panevėžio apygardos teisme paskelbtą nuosprendį apskundė.

Libo pavardė akylesniam „Akistatos“ skaitytojui jau turėtų būti girdėta. Šis vyras 2014 metų gegužę buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad ketino į Graikijos viešnamius dirbti prostitute išvežti savo vaikystės draugę. Iki tol M. Libas buvo teistas 4 kartus – labai mėgo svetimus daiktus ir muštis, už sunkų kūno sužalojimą karštakošis teistas jau du kartus.

Panevėžietis V. Zablockis iš 7 teistumų bent 4 „užsidirbo“ Vokietijoje. Kai paskutinį kartą vokiečių Temidė jį nuteisė už narkotikų platinimą, V. Zablockis išsiprašė į Lietuvą, kur buvo perteistas. Tačiau skirtosios 4 metų bausmės nekalėjo – buvo paleistas lygtinai vos po vienų metų ir 7 mėnesių. Kelerius metus atsipūtęs laisvėje V. Zablockis vėl ėmėsi nusikalstamos veiklos: už sukčiavimą (BK 182 str. 2 d.), neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais (BK 253 str. 1 d.) vyrui buvo paskirta galutinė 4 metų ir 8 mėnesių bausmė. Tačiau ir šį kartą jis pataisos namuose išbuvo vos pusę paskirtosios bausmės.

Šiek tiek „blankesnė“ D. Trapo biografija – joje įrašyti pomėgiai sukčiauti ir narkotikai. Už šiuos nusikaltimus jam teko susimokėti tik baudas.

Kartu su šiais trimis vyrais buvo teisiamas ir raseiniškis Vytautas B. Tačiau teisme nebuvo įrodyta, kad jis kaip nors prisidėjo prie dviejų vaikinų sužalojimo bei jų reketavimo. Konstatuota, kad Vytautas B. „skolos išmušėjus“ tik vežiojo – taigi, vyras buvo išteisintas.

Schema „Alio, mama!“

Šį sykį M. Libas, D. Trapas ir V. Zablockis sugalvojo atsiimti skolą – 5000 eurų, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo grąžinti sukčių „kojomis“ Vokietijoje dirbę vergai iš Kėdainių ir Panevėžio. Pasirodė, kad kėdainiečiai Edgaras ir Mantas bei panevėžietis Matas (vardai pakeisti) 2015 metais su minėtos trijulės „pagalba“ važiavo į Vokietiją, į Frankfurtą prie Maino, kuriame gyvena daug rusakalbių imigrantų. Ten vyrukams teko dirbti pagal schemą „Alio, mama“, kurią iki šiol sukčiai naudoja Lietuvoje. Už „darbą“ buvo pažadėtas 10 procentų atlygis.

Priminsime, kaip veikia tokie sukčiai. Dažniausiai skambinama pagyvenusiems žmonėms, kuriems papasakojama istorija, kad jų artimas giminaitis – paprastai tai būna dukra, sūnus, anūkas ir t.t. – sužalojo kitą žmogų, kurio gydymui reikalingi pinigai. Dar pinigų prašoma kyšiams, kad „nusidėjelis“ nepakliūtų už grotų, žalai atlyginti ir pan. Neleisdami aukai atsikvošėti, apgavikai ją baugina ir skubiai siunčia savo žmogų, kad šis paimtų nurodytą pinigų sumą. Tie, kurie siunčiami paimti pinigų, ir vadinami kojomis.

Skolos ieškojimas

Taigi, buvo įtarta, kad kažkuris iš trijų vaikinų, dirbusių „kojomis“, negrąžino surinktų maždaug 5000 eurų. Teisme kaltinamasis M. Libas porino savąją versiją. 2015 metų birželio 15-ąją jis paskambinęs V. Zablockiui, nes šis, girdi, buvo skolingas jam pinigų. Sutarė, kad susitiks Panevėžyje ir Virmantas grąžins bent dalį skolos. „Neturėjau vairuotojo pažymėjimo, tad paprašiau D. Trapo, kad šis mane nuvežtų į Panevėžį, – dėstė M. Libas. – Kai susitikau su V. Zablockiu, jis kažkam pasiskambino – girdi, ateis Matas ir atneš pinigus. Tačiau šis pinigų neatnešė – aiškino, kad juos reikia paimti iš Kėdainių rajone gyvenančio Edgaro. Na, tuomet visi sumąstėme važiuoti į Kėdainius, pas tą, kuris skolingas pinigų Matui. Važiuodami užsukome į kaimą pas draugą, klausėme, kur surasti tą Edgarą. Kadangi su Dainiumi išgėrėme alaus, paskambinau Vytautui B., kad šis vairuotų automobilį. Kėdainiuose, prie kažkokių daugiabučių, pamatėme mašinoje sėdintį Edgarą. Ėjome su juo pakalbėti, bet šis iššoko iš mašinos ir ėmė bėgti. Mes jį pasivijome, įsisodinome į automobilį, nusivežėme į mišką. Ten jis vėl bandė pabėgti...“

Pririšo prie medžio

Teisme po skolos „išieškojimo“ tiek sunkiai sužalotas Matas, tiek mažiau sumuštas Edgaras tikino mažai ką prisimenatys, tad buvo remtąsi ne tik jų ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, bet ir kitų proceso dalyvių liudijimais.

Ir susidėliojo maždaug tokia situacija. Kai panevėžietis Matas pranešė M. Libui, D. Trapui ir V. Zablockiui jokių pinigų neturįs, buvo gerokai apdaužytas. Kadangi Vokietojoje pagal „Alio, mama“ schemą dirbo kartu su Edgaru, nurodė, kad šis, galbūt, galėtų paaiškinti, kur dingo surinkti pinigai. Trijulė įgrūdo Matą į automobilį ir nurūko į Kėdainius. Prie vieno iš daugiaaukščių suradę mašinoje sėdintį Edgarą, sustojo „pasišnekėti“. Vyrukas, pamatęs nedraugiškai nusiteikusius atvykėlius, šoko į kojas, bet greitai buvo sugautas ir apstumdytas. Kadangi vyrų grumtynės ėmė kelti gyventojų susidomėjimą, Edgaras buvo įverstas į bagažinę ir nuvežtas į Babėnų mišką, esantį Kėdainių pakraštyje. Ištrauktas iš bagažinės vaikinas vėl gavo mušti – ir kumščiais, ir diržu, buvo ir spardomas. Bandė pabėgti, tačiau buvo pririštas prie medžio ir vėl daužomas – šįsyk pagaliu per kojas. Edgaras neigė ėmęs pinigus, prašė paskambinti jo draugams, kurie tai paliudytų. M. Libas, kažkam paskambinęs tiesiai šviesiai pareiškė, kad greičiau neštų per „varkę“ (šiuo atveju – sukčiaujant) gautus pinigus. „Jei ne, nupjaunu galvą tam durniui (Edgarui) ir baigta!” – grasino M. Libas.

Edgarą išgelbėjo į jo mobilųjį paskambinusi draugė, kuri supratusi, kad kažkas negerai, pagrasino pranešti policijai. Vos spėjęs grįžti namo, Edgaras neteko sąmonės ir buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo „padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo įvykti suduodant kumščiu, spiriant koja ir panašiai“.

Ištiko koma

O M. Libas, D. Trapas ir V. Zablockis, įgrūdę Matą į automobilį, pajudėjo Panevėžio link. Dabar atpirkimo ožiu tapo panevėžietis, kuris neva pamelavo, kad Edgaras pasisavino pinigus. Visą kelią jis buvo daužomas, jam buvo grasinama. „Tas asilas bus lavonas, jei negrąžins 5000 eurų!“ – rėkė M. Libas. Mato kančios nesibaigė ir grįžus namo – trijulė užėjo kartu į butą, gėrė  ir toliau tęsė egzekuciją.

Teisme V. Zablockis aiškino: „Mindaugas su Dainiumi buvo trumpai – atsigėrė alaus ir išvažiavo. Aš likau, nes Matas prašė pasilikti. Kai likome vieni, paguldžiau Matą į lovą, nes jis buvo gal psichologiškai pavargęs, išsekęs, gal nuo daužymo, sapaliojo kažką... Pabuvęs 15-20 minučių, su taksi išvažiavau namo. Naktį negalėjau užmigti. Ryte paskambinau Mato draugei, jo pusbroliui ir liepiau jiems nuvažiuoti pas Matą“.

Šie Matą rado tysantį ant grindų, žiauriai sumuštą, vaikinas buvo komoje. Gydytojai dėjo visas pastangas, kad išplėštų jauną vyrą iš mirties nagų. Teismui pateiktoje specialistų išvadoje buvo konstatuota, kad Matui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. „Sunkų sveikatos sutrikdymą šiuo atveju sukėlė į galvą suduotų smūgių visuma ir atskirti, kad kažkuris smūgis į galvą galėjo sukelti nežymų, o kitas – sunkų sveikatos sutrikdymą, šiuo atveju  nėra galimybės. Šiuo atveju visi smūgiai sumavosi  ir sudarė tokias komplikacijas – sunkiai sutrikdė sveikatą“, – teigė teismo medicinos ekspertai.

Tai kur gi pinigai?

Į teismą iškviestas liudytojas, kartu su Matu ir Edgaru „kojomis“ dirbęs Mantas prisiminė, kad padirbėti Vokietijoje jam pasiūlęs Edgaras. „Jis siūlė važiuoti į Vokietiją dirbti fabrike prie daržovių. Pasiūlymas man tiko ir kartu išvykome, – pasakojo Mantas. – Į Vokietiją nuvažiavome mikroautobusu. Kas mokėjo už kelionę, nežinau. Edgaras sakė, kad už kelionę – sumokėta, viskuo pasirūpinta. Tačiau, kai nuvažiavome į Frankfurtą prie Maino, iš Edgaro sužinojau, kad darbo nebus. Po dviejų dienų, praleistų traukinių stotyje, Edgaras paaiškino, kad reikės iš žmonių rinkti pinigus pagal vadinamąją „varkę“ „Alio, mama!“. Jis bendraudavo telefonu su kažkokiu žmogumi, pasakydavo adresą, kur nuvykti. Buvo liepta su niekuo nesikalbėti, tik paimti pinigus. Vykdavome taksi abu su Edgaru. Aš eidavau į kambarį, o Edgaras laukdavo automobilyje. Pirmą kartą paėmiau 1000 eurų. Kitą dieną – 2000, o trečią – 4000 eurų. Pinigus turėdavau atiduoti Edgarui, kuris 15 procentų nuo paimtos sumos buvo žadėjęs atiduoti man. Kitus kažkam išsiųsdavo. Tačiau, kai paskutinį kartą ėjau paimti pinigų, Edgaras prasitarė, kad pinigų su tais, kam juos siųsdavo, daugiau nesidalins. Taigi, tą paskutinį kartą Edgaras su manimi nevažiavo, taksistui adresą nurodžiau SMS žinute, nes vokiškai nemokėjau. Paėmęs tuos 4000 eurų grįžau į Lietuvą ir iš buvusios žmonos sužinojau, kad manęs jau ieško. Tad į Kėdainius negrįžau, o apsigyvenau Vilniuje, įsidarbinau. O tuos pinigus išleidau savo reikmėms. Žinau, kad tuos pinigus turėjau atiduoti, tačiau ir atidavus, manau, nebūtų buvę gerai“.

Panašias istorijas, nors ir nenoromis, per ikiteisminį tyrimą pasakojo ir nukentėjusiais pripažinti Matas su Edgaru. Juos „piniginiai reikalai“ galėjo sieti su M. Libu ir V. Zablockiu. Pastarieji gi neigė apie jokias „varkes“ Vokietijoje nežinoję ir jose nedalyvavę.

Prisipažinimas ir bausmės

 Libas su D. Trapu teisme kaltę pripažino – nesigynė mušę Matą su Edgaru bei pastarąjį vežę į mišką. Tačiau primygtinai kartojo, jog smurtavo visi trys – ir V. Zablockis. O pastarasis kaltu neprisipažino. „Ten daugiau buvo rėkiama nei mušama, – aiškino V. Zablockis. – M. Libas uždėjo Edgarui ant kaklo diržą ir pririšo prie medžio. Kai Edgaras aiškinosi su Mindaugu ir Dainiumi, aš nesikišau. Paskui trenkiau Edgarui per kelius, rėkiau, ko jis tų pinigų negrąžina, ko visus stato į kvailą padėtį. Edgaras gi tikino, kad jokių pinigų neturįs, bet galų gale pažadėjo atiduoti“.

Neigė V. Zablockis ir, kad mušė Matą. Girdi, buvęs vienintelis, kuris juo pasirūpino, perspėjo Mato giminaičius, kad šiam „prastai su sveikata“...

Teismas konstatavo, jog „iš nukentėjusiųjų, liudytojo Manto parodymų matyti, kad visi jie buvo susiję su nusikalstamų veikų, kurių metų sukčiavimo būdu buvo pasisavinamos svetimos piniginės lėšos, Vokietijoje darymu. Iš kaltinamojo V. Zablockio paaiškinimų matyti, kad nurodymus dėl minėtos nusikalstamos veikos organizavimo buvo gavęs būtent iš M. Libo. Netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo, kadangi juos faktiškai patvirtina užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp M. Libo ir nukentėjusiuoju pripažinto Mato. Iš šių pokalbių turinio galima aiškiai suprasti, kad nukentėjusieji atliko tam tikrą nusikalstamos veikos užduotį, turėjo surinkti ir galimai surinko pinigus, kuriuos turėjo perduoti kitiems bendrininkams, tačiau to nepadarė. Tai, kad iš Edgaro ir Mato buvo reikalaujama nusikalstamu būdu įgytų pinigų, teismo posėdžio metu pripažino ir M. Libas, ir D. Trapas“.

Libas su D. Trapu teismo nuosprendžio sulaukė tardymo izoliatoriuje. PAT teisėjas Sigitas Bagdonavičius, paskelbęs, kad abu vyrai pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 9 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų) ir 181 str. 2 d. (turto prievartavimas panaudojant smurtą, atimant asmeniui laisvę) juos ten ir paliko, kadangi nusprendė, kad išlieka pavojus, jog būdami laisvėje jie gali pasislėpti nuo paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Mat M. Libui skirta 8 metų, o D. Trapui – 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, teismas nusprendė iš M. Libo ir D. Trapo priteisti solidariai  atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo Mato gydymą – 8046,63 euro.

Zablockis, susimokėjęs 6000 eurų piniginį užstatą, iki šiol dar laisvėje. Jis pripažintas kaltu tik pagal LR BK 181 str. 2 d., jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 6000 eurų piniginis užstatas jam bus grąžintas, kai nuosprendis įsigalios. Kaip minėjome, tiek prokurorrai, tiek nuteistieji parašė apeliacinius skundus.

Ketino parduoti draugę

Derėtų priminti „vergų ieškojimo specialisto“ M. Libo darbelius. Kaip minėjome, 2011 metais už prekybą žmonėmis jis buvo nuteistas 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kartu su M. Libu į teisiamųjų suolą tąkart sėdo bei buvo nuteisti ir trys jo bendrai: šiauliečiai Lukas Dimskis ir Renaldas Dagys – po 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo, o Alvidas Poškevičius „gavo“ 2 metus ir 3 mėnesius nelaisvės.

Vyrai apgaule į Graikiją ketino išvežti daugiavaikę vieno Raseinių rajono kaimo gyventoją Jūratę (vardas pakeistas). Moters istorija panaši į daugelio pakliuvusių į prekeivių žmonėmis rankas.

Bebaigianti trečią dešimtį Jūratė taip ir nebuvo įgyjusi socialinių įgūdžių, augino tris vaikus nuo skirtingų vyrų. Galų gale atsirado dar vienas sugyventinis, gimė dukrytė. Tačiau nuolat trūko pinigų, todėl Jūratė ir užkibo ant gražiais pažadais besižarstančio seno savo pažįstamo, vyresnės sesers bendraklasio M. Libo, kuris neva juokais pasiūlė „lengvą ir gerai apmokamą darbą... lovoje su pasiturinčiais vyrais“. Jis Jūratei ėmė skiesti, jog, girdi, Anglijoje prostitutės susitaupo po 200 svarų per savaitę (beveik 1000 eurų per mėnesį) ir praktiškai nieko neveikia, tik gražiai apsirengusios ir pasidažiusios vaikšto! Nors Jūratė ir šiek tiek atsilikusio mąstymo, tačiau jai šis pasiūlymas nepasirodė vyliojantis, tad paskambinusi M. Libui ji paprašė jo surasti normalų darbą užsienyje ir iškėlė sąlygą, kad darbas būtų toks, jog galėtų dažnai grįžti namo pas savo vaiką.

„Na, tuomet galėsi skrajutes nešioti“, – nusišaipė M. Libas, tik Jūratė tai priėmė už gryną pinigą.

Raseiniškis paskambino į Angliją Tomui, o šis netrukus atsiuntė telefono numerį žmonių, kurie turėtų išvešti ir „įdarbinti“ Jūratę, – o Mindaugas už tai gausiąs 3000 litų (apie 870 eurų) atlygį. M. Libas su šiauliečiais susitarė, kada pristatys merginą ir liepė Jūratei ruoštis.

Vieną lapkričio vakarą Mindaugas jaunąją mamą nugabeno į Šiaulius, o, kad moteris nekvaršintų galvos, klausinėdama apie būsimą darbą, pakeliui jai buvo pasiūlyta degtinės ir sidro. Šiaulių pakraštyje atvykėlių jau laukė kitas automobilis, kuriame sėdėjo trys šiauliečiai: L. Dimskis, R. Dagys ir A. Poškevičius – jie ir perėmė Jūratę. Dabar vyrai tiesiai šviesiai moteriai paaiškino, kad dirbs ji ne Anglijoje, o Graikijos viešnamyje. Tačiau tai esą gerai, nes šioje šalyje prostituciją yra legali. Tik Jūratė turėsianti aptarnauti nuo 30 iki 50 vyrų per parą! Užtat alga bus karališka – net 10 000 litų (beveik 3000 eurų) per mėnesį! Tik pirmas atlyginimas, girdi, teksiąs darbą parūpinusiems tarpininkams bei kosmetikai, drabužiams, apatiniams nupirkti.

Išgirdusi tokią žinią moteris apstulbo, tačiau, nežinodama kaip elgtis, nepratarė nė žodžio, o vyrukai, manydami, kad Jūratė sutinka, pridūrė, kad ši išskrisianti jau kitą dieną, o naktį turėsianti praleisti viešbutyje.

Kad „aplaistytų“ tokį sėkmingą sandorį, vyrai nupirko dar svaigalų, o Jūratė buvo nuvežta į pigiausią Šiaulių viešbutį ir palikta A. Poškevičiui saugoti. Tik tuomet Jūratė galutinai suvokė į kokią peklą ji pateko. Laimė, kad vyrai nebuvo atėmę iš jos mobiliojo telefono, todėl moteris paskambino savo sugyventiniui ir apsiverkusi pranešė esanti Šiauliuose, kad ją ruošiasi išvežti dirbti prostitute, ir kad  nežinanti, kaip sugrįžti. Sugyventinis tuoj pat paskambino į policiją ir paprašė gelbėti „mafijozų pagrobtą sugyventinę“.

Pareigūnai sureagavo akimirksniu – visi iš merginos tikėjęsi pasipelnyti vyrai buvo suimti.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ