Asociatyvi nuotr.

Lietuvos gyventojai įvertino savo savijautą COVID-19 pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių teigia, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo. Apie tai praneša reprezentatyvų tyrimąatlikusi bendrovė „Spinter“. Nerimaujama ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl finansinės padėties, o kriziniu laikotarpiu lietuviai labiausiai vertina stabilias pajamas ir santaupas.

Labiausiai Lietuvos žmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu nerimauja dėl savo šeimos gerovės –  taip teigia daugiau nei 90 proc. apklaustųjų. Dažniausiai nerimaujama dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau kas penktas respondentas teigia, jog nerimauja ir dėl  pastovių pajamų praradimo ar galimo nedarbo.

Nors pandemijos akivaizdoje nerimas ir baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos yra gana natūralus dalykas, apklausti respondentai teigia, jog nepaisant nerimo dėl sveikatos, jie taip pat nerimauja ir dėl nestabilios finansinės padėties.

Tyrimas atskleidė, jog pusė apklaustųjų mano, kad papildomos santaupos yra geriausias būdas susitvarkyti su staiga ištikusiomis nelaimėmis ar nedarbu. 50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama, 37 proc. mano, jog tai – gyvybės draudimas, 26 proc. sako, jog jiems padeda asmeniniai įgūdžiai.

Kaip suvaldyti nerimą, kaip išmokti jį atpažinti, ir kaip padėti sau bei savo artimiesiems šiuo sudėtingu laikotarpiu?

Įsivardinus savo nerimo priežastis, svarbu išmokti atskirti du esminius dalykus: ką mes galime pakeisti ir ko pakeisti patys negalime. Dalis dalykų yra už mūsų kontrolės ribų –  dažnai negalime pakeisti aplinkybių, negalime pakeisti ir kitų žmonių. Šiuos dalykus svarbu mokytis atskirti ir priimti, o tai nėra lengvas uždavinys. Yra ir kita dalis – dalykai, kurie tiesiogiai nuo mūsų priklauso, jų sprendimas dažnai reikalauja tiesioginių mūsų veiksmų.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas tyrimas parodė, jog net 90 proc. apklaustųjų nerimauja dėl savo šeimos gerovės: 41 proc. nerimauja kartais, 27 proc. – dažnai, 17 proc. – retai, 8 proc. – kasdien ir tik 7 proc. teigia nejaučiantys nerimo dėl savo šeimos gerovės.