Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Deginantieji atliekas daro nusikaltimą

Krekšlių rajono gyventojas piktinosi šio rajono kai kurių gyventojų neatsakingumu. Savo namus kažkas kūrena neaiškiu kuru. Išėjus į lauką – baisi smarvė.

„Gal kokiomis padangomis kūrena“, – svarstė žmogus, ragindamas žmones taip nesielgti. Atkreipė dėmesį į sunkesnius ligonius, sergančius plaučių ligomis. Įsivaizduoja , kad tokie ir visai negali langų atidaryti. „Turtingesniuose rajonuose gal dujom kūrena, taip smarvės nesijaučia, o pas mus baisu, kas darosi“,  – kalbėjo žmogus.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis akcentavo, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymu draudžiama deginti atliekas.

Atkreipė dėmesį, kad yra vykdoma oro taršos iš privačių namų kaminų prevencija. „Departamentas kasmet organizuoja akcijas, pavyzdžiui, akciją „Kaminukas“, kurios metu gyvenamuosiuose rajonuose tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir kuro katilai, juose deginamas kuras.“

Kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skambinant skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba el. pašto adresu info@aad.am.lt

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikomos baudos nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Gyventojai turėtų žinoti

Pašnekovas plačiau pakomentavo, kaip šiuo metu yra ribojamas kūrenimas privačiuose namuose.

Aplinkos oro apsaugos įstatymu nustatyta, kad „kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis bei kokybė atitinka nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus“.

„Siekiant mažinti kurą deginančių šildymo įrenginių oro taršą, Komisijos reglamentu nustatyta, kad į rinką gali būti tiekiami tik ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkantys, mažiau taršūs kietojo kuro katilai“, – paminėjo specialistas.

Namų ūkių taršos mažinimui yra numatytos finansinės paskatos gyventojams, keičiantiems senus, neefektyvius kietojo kuro katilus į šilumos siurblius ar mažiau taršius granulių biokuro katilus.

Oro tarša gali padidėti ne tik dėl kuro, kuriuo kūrenama, bet ir dėl prastai išvalytų kaminų. P. Žvirblis priminė, kad bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytas reikalavimas prieš šildymo sezono pradžią patikrinti šildymo įrenginius, išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Jei krosnis nevalyta ir dūmtraukis yra apsinešęs suodžiais, tada nėra traukos ir degimo procesas į aplinką išskiria kur kas daugiau teršalų.

Svarbu kuro kokybė

Deginamo kuro kokybė yra svarbus veiksnys, kalbant apie oro taršą. Pasak specialistų, svarbu kokiu kuru kūrenama. Šlapių malkų deginimo metu išmetama daugiau teršalų į orą negu kūrenant sausas, o atliekas kūrenti draudžiama.

Asmenys, kurie naudoja draudžiamą kurą, daro nusikaltimą sau ir aplinkinių gyventojų sveikatai.  Kitose šalyse tai laikoma viešosios tvarkos pažeidimu ir pareigūnai turi teisę patikrinti net ir privačių asmenų gyvenamuosiuose namuose esančius šildymo įrenginius.

Naujoji Vyriausybė savo programoje numato iki 2024 metų panaikinti mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir atsisakyti anglies bei naftos produktų šilumos sektoriuje.

Pabrėžiama, kad mokesčių politika bus perorientuota į aplinkosauginius tikslus, išplėsta gamintojų atsakomybė ir užtikrintas „teršėjas moka“ principo taikymas.

Kenkia sveikatai

Kietosios dalelės – vienas pavojingiausių teršalų. Sveikatos specialistų teigimu, kietosiose dalelėse gali būti sunkiųjų metalų, sieros dioksido, azoto oksidų, taip pat jos gali pernešti įvairius virusus. Patekusios į kvėpavimo takus ar kraujotaką, jos veikia visą organizmą.

Oro taršai kietosiomis dalelėmis ypač jautrūs kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis. Rizikos grupei priklausantiems asmenims lauke reikėtų būti toliau nuo matomų taršos šaltinių.

Rekomenduojami video