P. Lileikio nuotr.

Apie šunų apkandžiotus žmones girdime gana dažnai. Kartais šunų agresija baigiasi dar baisiau – jų aukos mirtimi. Tokie atvejai reti, tačiau kartais Lietuvą sudrebina žinia, kad šuo mirtinai sukandžiojo dažniausiai tą, kuris negali apsiginti – kūdikį, vaiką, senelį. Tokių nelaimų būna ir kitose pasaulio šalyse.

Pirmiausia – apie šuns sukeltą tragediją Šilutėje, kuri įvyko pernai. Teisme šuns savininko byla buvo išnagrinėta šiemet, kovo pabaigoje.

Tragedija įvyko kovo 22-ąją, apie 18 valandą. Iš miesto į namus sugrįžę sugyventiniai lauke, visai netoli savo šuns aptvaro, paliko vežimėlyje gulintį vos daugiau nei mėnesio amžiaus savo kūdikį, o patys užėjo į kaimynų butą. Tuo metu iš voljero išsmuko dobermanas Ramzis. Atsidūręs laisvėje jis puolė prie vežimėlio ir pašokęs dantimis išsitraukė į apklotą įvyniotą kūdikį. Sučiupęs mažylį už sprando, keturkojis išnėrė jį iš apkloto ir pasileido bėgti su vaiku dantyse. Lakstantį šunį pamatę žmonės manė, kad šis žaismingai įsikandęs pagalvę. Viena moteris pagalvojo, jog Ramzis nešiojasi lėlę. Tačiau vėliau su siaubu suvokta, kad keturkojis tampė kūdikį.

Apsukęs ratą dobermanas su vaiku sugrįžo prie namų. Tuo metu šunį pastebėjo Tilžės gatve automobiliu patruliavę policininkai. Supratę, kad gyvūno nasruose – vaikas, šoko iš mašinos. Dobermanas paleido grobį tik tuomet, kai policininkai šovė į jį elektros prietaisu „Taser“. Pačiupę kūdikį pareigūnai tuoj pat nuvežė jį į ligoninę, tačiau medikai padėti niekuo nebegalėjo.

Kūdikis mirė nuo ūmaus nukraujavimo, kurį sukėlė daugybinės kąstinės žaizdos.

Pareigūnai tuoj po nelaimės nustatė, jog vaiko tėvas Aleksandras Gumuliakovas buvo neblaivus – jam nustatytas 2,36 promilės alkoholio girtumas. Kūdikio motina Andžela, išvydusi kraupų vaizdą, nualpo. Moteris buvo išvežta į ligoninę. Trys vyresnieji šeimos vaikai – 17, 15 ir 11 metų – kaip ir kaimynai, patyrė stiprų šoką. Su vaikais ir motina po nelaimės bendravę psichologai, stengėsi suteikti paramą.

Netinkamos sąlygos

Tai didelė nelaimė šuns savininkui, kuris neteko kūdikio. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, jam pateikti kaltinimai neatsargiu gyvybės atėmimu. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme aiškai nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo rūpintis gyvulių gerove ir apsauga, o taip pat užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, o taip pat ir kitų gyvūnų gyvybei. O Aleksandras nebuvo pavyzdingas šuns laikytojas. Iš vielinio voljero, kuriame 2 metus buvo laikomas, šuo ne kartą buvo ištrūkęs ir už tai jo šeimininkui net buvo skirta bauda. Mažesnieji kiemo vaikai pro tinklą yra kaišioję rankas, glostę šunį, tačiau šiam teko patirti ir kitokių išbandymų – išdykaujantys paaugliai yra apmėtę gyvūną akmenimis, į voljerą įmetę ir petardų.

Po nelaimės šunį paėmė Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojai. Jie pastebėjo, kad šuo buvo netinkamai prižiūrimas, išbadėjęs. Kad šuo atrodytų agresyvesnis, jam nukirpta uodega ir nusmailintos ausys, nors taip keisti šių šunų išvaizdą draudžiama.

Dobermanai yra itin aktyvūs šunys, todėl laikyti juos uždarytus voljere ir neleisti bendrauti su žmonėmis yra tikras gyvūnų kankinimas. Pasak Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narės Džiugintos Vaitkevičienės, šuo vaiko nedrąskė, o greičiausiai taip išreiškė globą be priežiūros paliktam kūdikiui ir nešiojosi jį kaip šuniuką. „Klaidą daro tie šunų šeimininkai, kurie, atsiradus naujagimiui, vengia rodyti jį savo augintiniui, neva dėl to, kad neužkrėstų kokiomis ligomis ar panašiai, – paaiškino specialistė. – Būtina iš karto, parsivežus vaikelį iš ligoninės, šuniui parodyti ir paaiškinti, kad tai – naujas šeimos narys. Į po kelių savaičių ar mėnesių parodytą naują žmogutį šuo gali reaguoti ne itin draugiškai“.

Beje, pabuvęs globos namuose Ramzis priaugo svorio, atsigavo. Pagerėjo ne tik fizinė šuns savijauta – pasikeitęs gyvūno elgesys išduoda, jog jo vidinė savijauta taip pat yra žymiai geresnė.

Kaltas šeimininkas

Išnagrinėjęs bylą, Šilutės teismas šuns savininką ir žuvusio kūdikio tėvą A. Gumuliakovą pripažino kaltu, jog pažeisdamas saugumo taisykles jis dėl neatsargumo atėmė savo sūnaus gyvybę. Vyrui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Nuteistasis įpareigotas dirbti arba registruotis Darbo biržoje, taip pat nelaikyti šunų.

Kaip teisme teigė šioje byloje kaltinimą palaikantis prokuroras, vyras šunį laikė jo sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis – šuo buvo neprižiūrimas, nepakankamai šeriamas, žaizdotas, tapo baikštus. Be kita ko, jis buvo laikomas skylėtame, spygliuotomis vielomis apraizgytame voljere. Tokiu būdu šuns šeimininkas pažeidė teisės aktais reglamentuotas gyvūnų laikymo taisykles ir tai nulėmė minėtą kūdikio mirtimi pasibaigusį įvykį.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti šeimos nariai – mirusio kūdikio motina bei jos nepilnamečiai vaikai. Moteris pripažino, kad Ramzio nenorėjo auginti, prašė, kad sugyventinis dobermaną kam nors atiduotų. Namuose šeima laikė nedidelį šunį ir jo būtų užtekę.

Baigėsi mirtimi

Labai panašiomis aplinkybėmis yra žuvęs kūdikis Jonavos rajone. Čia čiau čiau veislės kalė mirtinai sužalojo šeimininkų 3 mėnesių dukrytę. Tą vakarą sutuoktiniai turėjo svečių. Kai šie susiruošė namo, motina kūdikį paguldė į vežimėlį ir su vyru išleido svečius pro duris. Po kelių minučių sugrįžusi moteris dukrelę paguldė ant šalimais stovėjusios lovos ir vėl trumpam išbėgo lauk. O kai netrukus abu su vyru sugrįžo, nustėro iš siaubo: mažoji gulėjo jau ne ant lovos, o ant grindų ir tyliai dejavo… Tėveliai mažylę iškart nuvežė į ligoninę, tačiau visos medikų pastangos nuėjo veltui – savo šuniukų turėjusi kalė Simba mergytę buvo mirtinai sukandžiojusi.

Moters, mačiusios paklaikusias Simbos akis, nuomone, šuo vaikui nenorėjo padaryti nieko bloga. Ir nors labai skaudu buvo susitaikyti su dukrelės netektimi, sutuoktiniai po šio kraupaus įvykio Simbos neatsisakė. Tiesa, po kelerių metų kalė sunkiai susirgo, tad kad nesikankintų, šeimininkai ją užmigdė.

Klaipėdoje amerikiečių pitbulterjeras Lurikas močiutės akivaizdoje mirtinai sužalojo devynių mėnesių mergaitę. Kai ši nuo močiutės kelių lenkėsi paimti nukritusio duonos gabalėlio, šalia buvęs šeimos augintinis staiga pagriebė vaiką už sprando ir nusitempė į koridorių. Močiutė, gelbėdama į šuns nasrus patekusią anūkę, tespėjo gyvuliui įspirti į šoną. Tik suspaudus šunį durimis pavyko išlaisvinti vaiko galvelę.

Sužalojo senolę

Tragedija šiemet atsitiko Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje esančiame Vikaičių kaime. Tik čia šunų auka tapo senolė (87 m.).

Du šunys, belgų-vokiečių mišrūnai, namų kieme buvo laikomi apsaugai. Vienas iš jų, jauno amžiaus, lakstė palaidas, o suaugęs šuo būdavo pririštas. Kaip tyčia, tuo metu grandinės užraktas ar kita detalė buvo sugedę, tad tądien po kiemą vaikštinėjo abu šunys.

Moteris daugybę metų gyveno tuose namuose pas giminaičius, o tie šunys prie jos užaugo, moteris juos šerdavo. Kas įvyko tą dieną, niekas nežino, mat liudininkų nebuvo. Šeimininko, kuris, beje, yra veterinarijos gydytojas, žmona ruošdamasi į darbą, prausėsi duše, o senolė išėjo pavaikštinėti į kiemą. Ten ją ir užpuolė iki tol jokios agresijos nerodę šunys. Kai nusipraususi moteris žvilgtelėjo pro langą, jau pamatė apkandžiotą močiutę gulinčią ant sniego. Išbėgusi į lauką ji bandė senolę gaivinti. Į nelaimės vietą buvo išsiųsti du greitosios pagalbos automobiliai, tačiau atvykę medikai konstatavo, kad senolė mirusi.

Kova už Čiką

Šunų užpuolimų daugėja ne tik Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje šunų užpultų žmonių padaugėjo 94 proc. Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, nuo 2006 metų medikų pagalbos prireikia daugiau nei 6500 užpultų žmonių kasmet. 45 proc. pacientų kasmet atliekamos plastinės veido ar kitų kūno dalių operacijos. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, nuo 2008 metų šunys mirtinai sudraskė daugiau kaip 20 žmonių.

Vokietijos Federalinio statistikos biuro duomenimis, nuo 1998 iki 2015 metų šunys šalyje nužudė 64 žmones.

Šiemet šios šalies Heseno žemėje Bad Kionige mirė šuns sukandžiotas septynių mėnesių kūdikis. Prokuratūros ir policijos duomenimis, šeimoje augintas Stafordšyro bulterjero bruožų turintis mišrūnas kando berniukui į galvą. Mažylis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jo būklė pradžioje buvo stabili. Tačiau po kelių valandų vaikas mirė. Pasak policijos, neaišku, kodėl šuo užpuolė kūdikį. Šuo buvo nuvežtas į gyvūnų prieglaudą, o šios įstaigos darbuotojai nustatė, kad gyvūnas – agresyvus.

Kovo mėnesį kitas šuo Hanoveryje mirtinai sudraskė savo šeimininkus – vyrą (27 m.) ir jo motiną (52 m.). Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad motina su sūnumi mirtinai nukraujavo, kai juos sukandžiojo augintinis. Dėl šio Stafordšyro bulterjero šuns vardu Čikas, kurį pareigūnai ketino užmigdyti, šalyje kilo didžiulis ažiotažas. 250 000 žmonių pasirašė peticiją „Leiskite Čikui gyventi“.

Hanoverio savivaldybės atstovas pripažino, kad institucijos padarė klaidą nepaimdamos šuns iš jo šeimininkų. Pareigūnai žinojo, jog žmonės nesusitvarko su treniruotu koviniu šunimi.

Moteris šunį nusipirko prieš 8 metus, kai iš kalėjimo buvo paleistas jos buvęs vyras, kuris ją buvo užpuolęs su kirviu. Po to jai teko naudotis neįgaliųjų vežimėliu ir kaimynams teigė, jog šunį nusipirko, kad apsisaugotų nuo vyro. Tačiau po kurio laiko gyvūnas atsidūrė narve.

Prieš kelis metus socialinis darbuotojas skatino šeimą parodyti šunį specialistams, nes šeimininkai nesusitvarkė su jo agresijos priepuoliais. Veterinarijos kontrolės įstaiga turėjo nuspręsti, ar leisti šuniui likti su šeimininkais. Tačiau jokio sprendimo priimta nebuvo, nes šuns pas specialistus taip niekas ir neatvedė. Į kaimynų skundus dėl nuolatinio šuns lojimo taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys.

Dabar šuns gelbėtojai teigia jog Čikas nusipelnė antros galimybės gyventi su žmogumi, mokančiu elgtis su šunimis.

16 Vokietijos žemių galioja skirtingos taisyklės dėl tam tikrų veislių šunų laikymo, tačiau daugelyje reikalaujama, kad specialius leidimus gautų žmonės, norintys laikyti pitbulterjerus, bulterjerus ar Stafordšyro bulterjerus.

Pavojingos veislės

Amerikos veterinarų asociacijos teigimu, šunų agresija priklauso nuo jų veislės. Dešimties metų tyrimų rezultatai parodė, kad agresyviausi ir pavojingiausi šunys – pitbuliai. Į dešimtuką patenka ir pavojingai atrodantys dobermanai, rotveileriai bei karališkieji dogai. Tyrimų rezultatai parodė, kad vienos iš agresyviausių veislių yra nekaltai bei draugiškai atrodantys čiau čiau, senbernarai, haskiai, malamutai bei vokiečių aviganiai. Nuo 1991 metų Jungtinėje Karalystėje uždrausta auginti bei veisti pitbulius, japonų tosus, brazilų mastifus, Argentinos dogus bei bet kuriuos kovinius arba kovinės išvaizdos šunis. Pavojingoms veislėms priskirti: rotveileriai, Amerikos pitbuliai, dobermanai, vokiečių aviganiai ir Stafordšyro bulterjerai – šių veislių šunis šeimininkai turėtų akylai stebėti bei dresuoti. Beje, būtent vokiečių aviganiai ir Stafordšyro bulterjerai puikuojasi atitinkamai ketvirtoje ir penktoje populiariausių Didžiojoje Britanijoje auginamų šunų dešimtuko vietose.

Tačiau kai kurie kiti specialistai sako, kad jog šuns agresija nuo veislės priklauso tik truputį. Daugiausia įtakos turi auklėjimas: pavojingos veislės šunį galima išauklėti taip, kad jis būtų draugiškas augintinis, lygiai taip pat ir taikios veislės šunį galima paversti agresyviu. Beveik viskas priklauso nuo lavinimo bei dresūros.

Priklauso nuo auklėjimo

Kad šuo – ypač kovinis – užpuola ir sukandžioja žmogų, lemia daug aplinkybių. Visų pirma, dar yra žmonių, kurie pavojingus šunis veisia ir laiko dažniausiai nė neturėdami tinkamos informacijos ir supratimo, kaip su tokiais šunimis elgtis, kaip dresuoti ir laikyti.

Šiuo metu galiojantis pavojingų ir kovinių šunų sąrašas yra patvirtintas ir Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme nurodyta 10 kovinių ir pavojingų šunų veislių: koviniai šunys – Amerikiečių pitbuteljerai, agresyvūs (arba pavojingi) šunys – Pietų Rusijos aviganiai, Kaukazo aviganiai, Turkų aviganiai, Brazilų mastifai, Argentinos dogai, Amerikiečių buldogai, Stafordšyro bulterjerai, Amerikiečių Stafordšyro terjerai. Jie draudžiami laikyti daugiabučiuose.

Privačios valdos savininkas, norėdamas įsigyti tokį šunį, privalo turėti ne tik šuns registracijos pažymėjimą, jo kilmę patvirtinančius dokumentus, bet ir išklausyti specialius agresyvių šunų augintojams rengiamus kursus, gauti pažymas iš psichiatrų, narkologų bei kaimynų sutikimus.

„Šunų augintojai privalo deramai prižiūrėti savo augintinį, nes jų numylėtinio elgesį lemia daug veiksnių, – sako D. Vaitkevičienė. – Gyvūnui įtakos turi net karštas oras, pasitaiko, kad dėl to pakrinka psichika. Nors iki tol augintinis buvo mielas, kartu net miegodavo ir jokių problemų nekildavo.“

Anot pašnekovės, bėda ta, kad įsigijęs (ar veisiantis) šunį šeimininkas dažnai netinkamai jį dresuoja ir augina. „Jei žino, kad augintinis yra piktas ir nenuspėjamas, privalo vedžioti ne tik su antsnukiu, bet ir už trumpo pavadėlio, nes antsnukis šiuo atveju gali ir neapsaugoti – vien letenomis gali sužaloti, pargriauti“, – dėstė savo nuomonę didelę patirtį šunų veisimo ir auginimo srityje turinti moteris.

Vaitkevičienė sako, kad pakoreguoti šuns elgseną įmanoma, jei šeimininkas pastebi agresijos proveržius ar kitokius jo elgesio sutrikimus. Dresūros mokyklose parengtose šunų socializacijos (elgsenos) programose privalo dalyvauti ne tik augintinis, bet ir jo šeimininkas. Tokią mokyklą lankydamas augintinis privalo paklusti komandoms nepaisydamas šalutinių dirgiklių (dviratininkų, mašinų, kitų šunų, nepažįstamų žmonių). Turi būti sutelkęs dėmesį į šeimininką, ramiai išlaukti tam tikrą laiką paliktas vienas, atbėgti pakviestas, vedamas pavadėliu ramiai prasilenkti su žmonėmis ir šunimis bei daug kitų dalykų.

Tik faktai

Šunų savininkai privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Taisyklėse reglamentuojama, kad viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.

Draudžiama agresyvius šunis vedžioti masinėse žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.

Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.

Uždaroje valdoje agresyvūs šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2 m tvora ir prie įėjimo į valdą pakabintas įspėjamasis ženklas „Nepririštas šuo“.

Pažeidimus, susijusius su šių taisyklių nesilaikymu, nagrinėja keletas institucijų: policija, savivaldybių sanitarijos inspekcija, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

Žilvinas VIZGIRDA