71 proc. apklaustų Lietuvos jaunų žmonių į draudimą negerti alkoholinių gėrimų paprasčiausiai nekreiptų dėmesio ir ieškotų būdų, kaip apeiti šį formalų reikalavimą.

Vyriausybės siūlomos priemonės alkoholizmui mažinti visuomenėje sukėlė daug diskusijų. Nepasitenkinimo sulaukta dėl didinimo amžiaus ribos, nuo kada leidžiama įsigyti alkoholio. Teigiama, kad 18-mečiai yra pakankamai subrendę priimti sprendimą išgerti taurę vyno, šampano ar bokalą alaus.

Nekreiptų dėmesio

Prieš kelerius metus „Spinter“ atlikta apklausa parodė, jog 78 proc. apklaustų jaunų žmonių įsitikinę, kad draudimas vartoti alkoholinius gėrimus tik nuo 20 metų nesumažintų alkoholio vartojimo tarp jaunimo. Juk Belgijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Lichtenšteine, Portugalijoje, dalyje Ispanijos, Šveicarijoje, Gruzijoje ir Moldovoje, su maistu ir Jungtinėje Karalystėje – lengvus alkoholinius gėrimus leidžiama įsigyti nuo 16 metų. Kipre ir Maltoje – nuo 17 metų, kitose šalyse – nuo 18 metų. Vokietijoje su tėvų leidimu bei priežiūra alų ir vyną leidžiama ragauti nuo 14 metų, savarankiškai – nuo 16 metų. Prieš dvejus metus „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik 71 proc. apklaustų Lietuvos jaunų žmonių į draudimą negerti alkoholinių gėrimų paprasčiausiai nekreiptų dėmesio ir ieškotų būdų, kaip apeiti šį formalų reikalavimą. Aštuoniolikmetis palangiškis Viktoras Aleksandravičius prisipažino skeptiškai žiūrintis į šią Vyriausybės siūlomą priemonę ir teiravosi, kas jam užgintų per jo paties vestuves išgerti taurę šampano, jei, pavyzdžiui, jo žmona būtų už jį ketveriais metais vyresnė ir jau turėtų teisę gerti šampaną.

Pakankamai subrendę

Vilniaus šeimos psichologijos centro vadovė, sisteminės šeimos terapijos psichoterapeutė, psichologė Laura Tamulevičė svarstė, kad pilnamečiai jaunuoliai pagal LR teisės aktus laikomi pakankamai subrendę vairuoti automobilį, turėti darbą, turėti sąskaitą banke, investuoti, tuoktis ir gimdyti vaikus. „Reikia pripažinti, kad gana keistai skamba klausimas, ar 18-mečiai yra pakankamai subrendę nuspręsti, ką valgys pietums ar kokį gėrimą gers. Jeigu kyla klausimas apie brandą dėl alkoholio pasirinkimo, kodėl nekyla klausimas apie brandą išauginti sveiką vaiką ar kurti darnius šeimos santykius“, – sakė šeimos psichoterapeutė ir pridūrė, kad siekiant pakeisti kartų kartoms perduodamą elgesį, mąstymą, įsitikinimus ir galų gale alkoholio vartojimo kultūrą, vien tik kažko draudimas ar leidimas neduos laukiamo rezultato. „Manau, jog toks sprendimas gana primityvus. „Jeigu neduosiu – tai atpras“ yra klasikinis B.F.Skinner sąlygojimo (bausmės-paskatinimo) pavyzdys“, – dėstė L.Tamulevičė.

Laura Tamulevičė

Laura Tamulevičė

Draudimu nieko nepasieks

Vladas Padvelskas iš Anykščių rajono sakė, kad visi draudimai jam primena  Stalino laikus. „Draudimais dar niekada niekas nieko nepasiekė. Draudimas visada sukelia pasipriešinimą. Vaikus reikia auklėti nuo lopšio, o ne tik sulaukus pilnametystės“, – teigė pašnekovas. Jo manymu, ta dalis liaudies, kuri visada gėrė, ir toliau gers. O tie, kurie negėrė – pamėgins, nes draudžiamas vaisius juk skanesnis. Vyras mano, kad žmonės ims vartoti daugiau įvairių surogatų, alkoholio pakaitalų, kontrabandinių gėrimų, nuo kurių tik didės mirtingumas.

Paulius Ašembergas iš Ukmergės antrino kalbintam anykštėnui sakydamas, kad draudimais norimas rezultatas nebus pasiektas. „Manau, kad prieš ką nors draudžiant ar leidžiant, keliant kainas ar jas mažinant, visuomet būtina atsižvelgti į gretimų šalių praktiką. Lazdos perlenkimas visada turi neigiamų pasekmių“, – įsitikinęs P.Ašembergas. Vyras, svarstydamas apie jaunų žmonių polinkį į alkoholio vartojimą, užsiminė, esą tai užkoduota giminės genuose. Todėl jei tėvas, ar abu tėvai geria, nuo jų neatsiliks ir vaikai. Dažniausiai, pasak pašnekovo, prisigeria tie žmonės, kurie pervertina savo jėgas.

Seka tėvų pavyzdžiu

Pasak Vilniaus šeimos psichologijos centro vadovės, siekiant daryti įtaką vartojimo kultūrai susiduriama ne tik su susiformavusiais įpročiais, bet ir su daug gilesniais įsitikinimais. Labai svarbu kelti visuomenės brandos ir visuomenės ugdymo klausimą, o ne drausti. L.Tamulevičė atkreipė dėmesį, kad žmogaus vertybės, mąstymas ir tradicijos formuojasi šeimoje, vaikai seka tėvų pavyzdžiu, perima šeimos vertybinį požiūrį. Sisteminės šeimos terapijos psichoterapeutė teigė, kad didžiausią naudą ieškant sprendimų ji mato šeimų švietimo, mokymo ir kultūros ugdymo srityse. „Tik bręstant visuomenei keisis įpročiai ir gyvenimo būdas. Juk alkoholis nėra vien alkoholis, žmogui, bendruomenei jis turi daug gilesnę prasmę, nuo būdo kovoti su stresu iki religinių apeigų ritualo“, – aiškino L.Tamulevičė.

Remiasi nuojauta

Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas profesorius Gediminas Navaitis sakė, kad Vyriausybės sprendimas didinti amžiaus ribą, kai leidžiama įsigyti alkoholio, sulaukė ir palaikančiųjų, ir prieštaraujančiųjų. Pastarieji, pasak profesoriaus, šį draudimą laiko savita diskriminacija. Juk 18-mečiai gali kurti šeimą, tarnauti kariuomenėje, žūti už tėvynę. „Todėl, kaip argumentą pasakyčiau, kad, galbūt, alkoholį reikėtų drausti vartoti nuo 40 iki 50 metų. Nes, veikiausiai, ši amžiaus grupė išgeria daugiausiai alkoholio ir daugiausia alkoholikų šitoje amžiaus grupėje“, – šypsojosi G.Navaitis. Pasak profesoriaus, šis Vyriausybės siūlymas nesiremia konkrečiais mokslo, reprezentatyviais tyrimais, o tik nuojautomis, todėl kelia juoką. „Iki šiol nėra atlikta jokių tyrimų, kokia amžiaus grupė suvartoja daugiausiai alkoholio, kiek jo suvartoja, kaip dažnai vartoja ir t.t. Šalyje nėra pastarųjų metų statistikos, kiek žmonių apsinuodijo alkoholiu, kiek alkoholinių psichozių sukėlė alkoholis ir pan.“, – vardijo profesorius. G.Navaitis. Jo nuomone, mūsų visuomenė jau seniai subrendusi išgirsti protingus atsakymus ir pagrįstus, argumentuotus paaiškinimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Grinius taip pat pažymi, kad draudimas pirkti alkoholį 18-mečiams neturi jokių konkrečių įrodymų dėl neigiamų pasekmių. „Įrodymų ir duomenų nėra, kad pavyzdžiui, jaunuoliai, iki 21 metų nevartoję alkoholio, jį visą gyvenimą vartos saikingiau, arba mažiau smurtaus ir pan. Todėl su alkoholizmu reikia kovoti protingai“, – sakė K.Grinius. Pasak docento, siūlymas drausti grindžiamas paternalizmu, įsitikinimu, kad piliečius, kaip ir mažus vaikus, reikia apsaugoti nuo klaidingų įsitikinimų ar veiksmų ir imtis priemonių, kurios leistų ar priverstų žmones gyventi taip, kaip jie turėtų gyventi. „Vaikams tinka paternalizmas. Tėvai turi teisę, net pareigą laiduoti, kad vaikai valytųsi dantis, lankytų mokyklą, atliktų namų darbus. Tačiau aštuoniolikmetis nėra vaikas. Jis – atsakingas už save ir laisvas daryti net tai, kas kenkia jo sveikatai“, – įsitikinęs K.Grinius.
Kalbėdamas apie svaiginimąsi alkoholiu mažinimą Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro VšĮ Psichikos sveikatos centro vadovas Juozas Galiauskas sakė, kad žmonės tai daro rečiau tada, kai renkasi blaivesnę aplinką ir bendrauja su tais žmonėmis, kurie nevartoja alkoholio, arba jo išgeria mažai.
Faktai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, 0,2 litro mažiau nei 2013 metais.

2014 m. parduota 3,7 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, tai 27 tūkst. dekalitrų (0,7 proc.) daugiau nei 2013 m. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 6,7 mln. dekalitrų, 397 tūkst. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 27,8 mln. dekalitrų, 0,9 mln. dekalitrų (3,5 proc.) daugiau nei 2013 m.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m. 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardio­miopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.