Europos Sąjunga (ES) pasitinka vis naujus iššūkius. 2019 m. imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tada dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kad didžiausias 2020-ųjų iššūkis Europoje ir pasaulyje bus COVID-19 pandemija. O kur dar „Brexit“ procesas, nestabili padėtis kaimyninėje Baltarusijoje… Pasaulis pasikeitė. Grėsmes patiria sveikatos sistema, ekonomika, taip pat apriboti socialiniai kontaktai, kultūrinis gyvenimas. Pokyčių netrūko ir politinėje darbotvarkėje. Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklas privalu papildyti priemonėmis, kurios leistų įveikti sveikatos apsaugos krizę ir padėti ekonomikai neatsisakant ambicingų Žaliojo kurso, kovos su klimato kaita, skaitmeninimo siekių. Nemažiau dėmesio skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams.

Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija (didžiausia Europos Parlamente) įprastai pasisako už mokslu grįstus politinius sprendimus. Manome, kad Europa turi koordinuoti veiksmus daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o įvairių valstybių piliečiai – turėti realių galimybių sėkmingai veikti ir kurti savo bei Europos ateitį. Politikoje privalu ieškoti kompromisų. Šiais pandemijos metais tai ypač akivaizdu.

Europos Žaliasis kursas: misija (ne)įmanoma

Europos liaudies partijos frakcijai ir Lietuvai atstovauju veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nuo kadencijos pradžios buvo akivaizdu, kad Europos kontinento (ir viso pasaulio) ateitį būtina sieti su aplinkos išsaugojimui palankia ekonomika. Pernai gruodį naujoji Europos Komisija suformulavo Europos žaliojo kurso tikslus. Numatytos priemonės, kuriomis iki 2050 m. ES taptų klimatui neutraliu žemynu. Kartu su Europos liaudies partijos atstovais daug dirbome siekdami sukonkretinti šias priemones. Nuo pat pradžių laikėmės esminių principų: sprendimus grįstimokslu, prioritetą teikti išmaniems sprendimams, nepadaryti žalos smulkiam ir vidutiniam verslui išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Investicijos turi būti orientuotos į būtinus mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuolat pasisakau už mokslinių tyrimų ir faktinių įrodymų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą. Aplinkosaugos problemos sudėtingos dar ir todėl, kad jų pasekmes pajaučiame ne iš karto. O kai pajaučiame, gali apvaldyti karštligiškos emocijos. Panašiai buvo Europos Parlamente svarstanttarpinį Žaliojo kurso klausimą – kiek iki 2030 m. turėtų būti mažinamos CO2 emisijos? Kartu su Europos Komisija ir mano frakcijos daugumapasisakėme už mažinimą iki 55 proc. nuo 1990 m. lygio, o tai labai ambicingas tikslas. Turint omeny ekonomikos atsigavimą po pandemijos, reikės veikti apdairiai ir ryžtingai, skatinant investicijas į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, švarių technologijų inovacijas, konkurencingumą ir siekiant sukurti tvarias darbo vietas. Pateikdama šį siūlymą šių metų rugsėjį, Europos Komisija akcentavo, jog siūlymas yra pasvertas ir, remdamasi paskutiniais metais surengtų plataus masto konsultacijų rezultatais, atidžiai išnagrinėjo, kokį poveikį mūsų ekonomikai, visuomenei ir aplinkai padarytų veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti taršą.

Mums, EP nariams, buvo pristatytas poveikio vertinimas, kuriame pateikta labai aiški analizė, koks turėtų būti turimų politikos priemonių derinys ir galimas kiekvieno ekonomikos sektoriaus indėlis iki 2030 m. Pritariau toms priemonėms, turėdamas omenyje ilgalaikes mūsų frakcijos nuostatas ir kolegos PeterLiese argumentus, jog pasiekti 55 proc. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą yra didžiulis iššūkis ne tik pramonei, bet ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei vidutinės klasės namų savininkams. Balsuojant Europos Parlamente viršų paėmė emocijos, sprendimą lėmė kitų frakcijų dauguma – nubalsuota dėl vargiai įgyvendinamo tikslo, jog išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas iki 60 proc. Laikomės nuomonės, kad tai yra nepamatuotas ir nepasvertas sprendimas. Tie papildomi 5 proc. smarkiai viršija mokslu grįstus ekonomikos irpramonės padėties vertinimus. Tokia mano ir Europos liaudies partijos frakcijos pozicija.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priimti mokslu ir tyrimais grįstų sprendimų, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami iki 2050 m.tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu, turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, kurios reikalauja daug energijos iryra priklausomos nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės ES ir jos valstybių narių finansinės pastangos, taip pat didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

Ligos ir kova su jomis

Dar buvo toli iki pandemijos pradžios, kai ėmė darytis aišku, kad ES neišnaudoja visų savo galimybių sveikatos srityje. Europos liaudies partija 2019 m. rinkimuose buvo išsikėlusi labai konkretų tikslą – koordinuoti valstybių pastangas kovojant su ligomis, visų pirma, su vėžiu. Bendrija pirmųjų veiksmų siekiant įveikti šią ligą ėmėsi dar 1985 m. Nuo to laiko tyrimams išleidome milijardus. ES tikslas buvo iki 2020 m. 15 proc. sumažinti sergamumą vėžiu. Deja, šio tikslo pasiekti nepavyko. Milijonai europiečių kenčia nuo šios ligos, tad, pasak Europos liaudies partijos frakcijos pirmininko Manfredo Vėberio, turime pakeisti nepalankias tendencijas, sujungti visas jėgas ir, veikdami sistemiškai bei koordinuotai, pasiekti esminių proveržių kovoje su vėžiu.

Šiuo klausimu pasisakiaudar kadencijos pradžioje. Per pirmuosius kadencijos metus vyko parengiamoji veikla, ir pagaliau sėkme apsivainikavo ilgametės Europos liaudies partijos pastangos įkurti specialų parlamentinį kovos su vėžiu komitetą. Jis įsteigtas šių metų birželio 18 dieną daugumos Parlamento narių balsavimu. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. To komiteto narys esu ir aš. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto posėdis. Pritariu ELP frakcijos kolegai M.Vėberiui, kad įvykdėme pažadą, bet šis kovos su vėžio komitetas yra ne tik politinės partijos klausimas – jis tampa visos ES siekiu koordinuotai įveikti šią ligą. O tų veiksmų prireiks visose „fronto linijos“ ruožuose.

Europos mastu galima daug nuveikti sumažinant vėžio rizikos faktorius, skatinant sveikesnį gyvenimo būdą. Būtina diegti pažangiausius pasaulinius vėžio gydymo metodus, vaistus. Nemaža problema – bendros duomenų bazės, galinčios padėti mokslininkams, europiniai duomenų registrai. Sveikatos duomenų bazės sukūrimas įgalintų mokslo potencialą siekiant sumažinti vėžio susirgimų statistiką. Nemažas iššūkis – atskirtis Europoje. Stebimas nevienodas prieinamumas prie modernių gydymo metodų ir vaistų Europos Rytuose bei Vakaruose, skirtingose socialinėse grupėse. O juk gyvename tame pačiame kontinente, tad ir galimybės gauti kvalifikuotą gydymą, slaugą, grįžimą į visavertes gyvenimo sąlygas turi būti visur vienodos.

2021 m. pradžioje komitetui bus pristatytas Europos kovos su vėžiu planas, pagrįstas 4 ramsčiais: prevencija, ankstyvu diagnozavimu, tinkama diagnostika ir gydymu, išgyvenamumu ir gyvenimo kokybe. Vėžio tyrimų finansavimas turi būti didinamas nuo 80 iki 120 milijardų eurų.

Pandemijos akivaizdoje – mokslo svarba

COVID-19 pandemija užklupo netikėtai ir privertė prisiminti, kokia svarbi sveikatos sąsaja su mokslu: ir siekiant suvaldyti nevaldomą viruso plitimą, ir skubiai kuriant vakciną. Koronaviruso genomo seką mokslininkai iššifravo rekordiškai greitai, neilgai trukus buvo sukurtos ir keleto tipų vakcinos. Tačiau vakcinų saugumo ir efektyvumo tyrimai visada užtrunka ilgus mėnesius. Svarbus žingsnis, įgalinant masinį vakcinos vartojimą, buvo reglamentas, kuriuo laikinai, kol tęsiasiCOVID-19 pandemija, leidžiama šiuo metu ES veikiančios Genetiškai modifikuotų organizmų direktyvos nuostatų netaikyti klinikiniams tyrimams. Šiam žingsniui pritarė ir mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija. Apie tai, jog genų redagavimas nėra vien tik „fatališkas blogis“ (o taip linkę vaizduoti kai kurių Europos Parlamento frakcijų atstovai), rašiau jau beveik lygiai prieš metus (prisiminkime prof. Virginijaus Šikšnio darbus). Laikina išimtis dėl genetiškai modifikuotų organizmų taisyklių taikymo įgalino ir neabejotinai pagreitino COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus.

Pandemija parodė, kad ESsusidūrus su panašiais iššūkiaislabai trūksta koordinuotų veiksmų. Pagal galiojančias Europos integracijos sutartis, sveikatos politika didžiąja dalimi išlieka valstybių narių kompetencijoje. Įstodamos į ES, valstybės narės pritaria susitarimui sveikatos reikalus tvarkytis savarankiškai. Nuo pat Bendrijos įkūrimo sveikatos apsauga nebuvo laikoma bendra prioritetine sritimi. Pandemijos akivaizdoje suvokimas ėmė keistis. Kartu su Europos liaudies partijos frakcija nuolat akcentuojame, jog Europa privalo judėti link bendros sveikatos sistemos. O ir pagal dabartines kompetencijas galimapadaryti daug. Palaikome ir sveikiname programą „ES – sveikatos labui“. Neabejojame, kad būtina investuoti į valstybių narių sveikatos sistemų atnaujinimą, jų skaitmeninimą, skatinti sveikos gyvensenos pasirinkimus, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą dalijantis sveikatos duomenimis. COVID-19 pandemijos sukelta krizė aiškiai parodė, kad sveikatos sistemos ir pasiruošimas galimoms sveikatos krizėms reikalauja didesnio dėmesio ir investicijų. Čia patenka ir minėtieji vėžio gydymo klausimai. Sveikintina, kad į programą buvo įtrauktas Europos elektroninės sveikatos registro sukūrimas.

Svarstydama 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę perspektyvą, Europos liaudies partijos frakcija pabrėžė, kad jokiu būdu negali būti mažinamas finansavimas moksliniams tyrimams ir jau egzistuojančioms programoms, tokioms kaip „Europos Horizontas“ ir kt. Mūsų frakcijai pavyko programos finansavimą padidinti4 milijardais. Keliu klausimą, kad šis finansavimas pasiektų ir Lietuvos mokslininkų kolektyvus. Šie pinigai visada turės įtakos mūsų gebėjimui spręsti pagrindinius šių laikų iššūkius – klimato pokyčius, galimas pandemijas – pasitelkiant dirbtinį intelektą ir kitas priemones.

Nors COVID-19 pandemija pakoregavo politinę EP darbotvarkę, tai leidžia permąstyti pamatines vertybes. Čia labai svarbūs mokslu ir žiniomis pagrįsti tvarūs sprendimai.

Prof. Liudas Mažylis,

Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys