E. Genio/LRT nuotr.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį Prancūzijos mieste Strasbūre susitiks su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir ES komisaru vokiečiu Guentheriu Oettingeriu.

Kaip Eltą informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), susitikimas skirtas aptarti Baltijos šalims bendrus klausimus, susijusius su ES bendros žemės ūkio politikos finansavimu 2021-2027 m. laikotarpiu ir tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimu.

Poreikį suvienodinti tiesioginių išmokų lygį visoje ES G. Surplys pristatė balandžio pradžioje Graikijos sostinėje Atėnuose vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Graikijos kaimo plėtros ir maisto ministras Stavrosas Araxovitisas.

„Graikijos ministras pažadėjo, kad jų šalis neblokuos Europos Komisijos pasiūlymo lėtai didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams. Tai – geras pažadas, nes Graikija griežtai pasisakė prieš išmokų suvienodinimą. O mes savo ruožtu toliau kovosime dėl greito išmokų didinimo“, – tuomet sakė žemės ūkio ministras G. Surplys.

ŽŪM duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Graikiją sudarė 17,4 mln. eurų, eksporto struktūroje pagal šalis Graikija buvo 35 vietoje iš 147 šalių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 92,3 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto.

ELTA primena, kad Lietuvos žemdirbiai siekia, jog jų gaunamos tiesioginės išmokos susilygintų su tomis, kurias gauna Vakarų Europos ūkininkai.

Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, tai sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).

Dėl šių planų ŽŪR Briuselyje praėjusiais metais inicijavo dvi protesto akcijas.