A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

2015 metų lapkričio 17 dienos gargždiškė (aut. pastaba – redakcijai vardas ir pavardė žinomi) niekuomet nepamirš. Lemtingą popietę moterį partrenkė automobilis. Nukentėjusioji penkis mėnesius praleido ligoninėse. Tačiau skaudžiausi išbandymai ir nemalonumai moterį užklupo, kuomet prasidėjo nelaimingo atsitikimo narpliojimas, kurį gaubė šmeižto šešėlis. Pasklidusi žinia, kad garbaus amžiaus gargždiškė meluoja ėjusi per pėsčiųjų perėją, atsiradę netiesą suokiantys liudininkai ir treji metai teisybės ieškojimo moteriai dar ilgai bus didžiausias gyvenimo košmaras. „Neteisybė trejus metus labiau žeidė ir skaudino nei patirtos traumos. Įrodžiau, kad buvau apšmeižta ir įkliuvusi sąmokslo žabangose. Kalboms peno nebėra. Mano sąžinė rami, liko tik nuoskaudos“, – „Bangos“ žurnalistei atvirai kalbėjo nukentėjusioji ir pasidalijo savo išgyvenimais.

Sunkios traumos ir ekspertizės išrašas

Gargždiškės kelionė į polikliniką 2015 metų lapkričio 17 dieną baigėsi skaudžia nelaime. Eidama per pėsčiųjų perėją Klaipėdos gatvėje, ties „Senukų“ parduotuve, moteris buvo partrenkta nuo Klaipėdos pusės atlėkusio automobilio. „Sąžiningai visuomet laikausi saugaus eismo taisyklių. Žengiau per perėją, net nebuvo minčių, kad automobilis nesulėtins greičio ir nepraleis, nes iš dešinės pusės buvo dar viena perėja. Pabudau gulinti ant šaligatvio“, – prisiminė moteris. Ją partrenkusio automobilio vairuotoja, pasak nukentėjusiosios, dėl įvykio dejavo: „Ką padariau, nemačiau“, nekvietė nei greitosios, nei policijos ir savo ruožtu gargždiškę nuvežė į Gargždų ligoninės priimamąjį, o iš ten nukentėjusioji skubiai buvo nugabenta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Medikų diagnozė – lūžę dubens kaulai ir du stuburo slanksteliai. „Iškart pasakė, kad du mėnesius nepakilsiu iš lovos. Buvo baimė, kad nebegalėsiu vaikščioti. Keturis mėnesius praleidau Gargždų ligoninėje. Nuoširdžiai dėkoju Chirurgijos skyriaus gydytojams ir visam personalui už begalinį rūpestį, palaikymą, padrąsinimą ir profesionalią pagalbą“, – jaut­riai padėką reiškė gargždiškė. Ji dėkojo ir gausiam būriui lankytojų. Ypač trims draugėms, kurios visus penkis mėnesius palaikė, padėjo žengti pirmuosius žingsnius ir buvo daugiau nei vaistai.

Nelaimingą atsitikimą nukentėjusioji galbūt būtų ir pamiršusi, jei ne prasidėjęs šmeižtas bei apkalbos, esą ją partrenkė dėl pačios neatidumo ir ėjimo ne per pėsčiųjų perėją. „Iš pradžių stengiausi nekreipti dėmesio. Tačiau 2016 metų spalio mėnesį gavau ekspertizės išrašą. Jame – liudininkės vardas ir pavardė. Ji aiškino, kad ėjau iš dešinės pusės ir ne per perėją. Pamačiusi, kad ta liudytoja – pažįstama, supratau, kodėl ji. Susipažinusi su vairuotojos parodymais sužinojau, kad yra dar viena „mačiusioji“. Tyrėja matavo ne ten, kur įvyko pats eismo įvykis, o kur ją atsivedė ir nurodė vairuotoja. Supratau, kad tai kvalifikuotai paruoštas melo ir šantažo scenarijus. Mane pažinoję žmonės net neabejojo, kad negalėjau pasielgti nerūpestingai ir meluoti. Tačiau skleidžiama netiesa net dokumentuose mane žeidė“, – nemalonią teismų virtinės pradžią prisiminė gargždiškė.

Rankų nenuleido, susirado liudininkus

Su neteisybe negalėjusi, o svarbiausia – nenorėjusi susitaikyti moteris prisiminė, kad lemtingą popietę autobusų stotelėje Klaipėdos link stoviniavo ir eismo įvykį matė būrelis žmonių. O kai ji gulėjo partrenkta automobilio prie perėjos (kairėje nuo stotelės Klaipėdos kryptimi), buvo priėję du berniukai. Vėlgi sklandė gandai, kad įvykį matę vaikai važiuoja į namus autobusu Klaipėdos kryptimi apie 14.20 val. Vėlyvą 2016-ųjų metų rudenį nuėjau į mokyklą. Laimei, paieškos buvo sėkmingos. Nuoširdžiai dėkoju visiems keturiems nepažįstamiems mokiniams už drąsą ir ryžtą liudyti teisme (apklausos vyko nuotoliniu būdu), o jų tėvams – už leidimą tai daryti, supratingumą, geranoriškumą. Nepažįstami, tačiau iki paskutinės gyvenimo akimirkos juos prisiminsiu, dėkosiu ir linkėsiu geriausios kloties. Pagalvoju ir apie tą atsiradusį dar vieną mokinį „liudininką“. Jis esą matė tą patį, ką vairuotoja ir jos liudytojos. Gaila man to vaiko. Tikrai gaila, kaip ir visos melo komandos. Tačiau tikiu, kad anksčiau ar vėliau už viską gyvenime ateina sąskaita“, – pridūrė nukentėjusioji ir pabrėžė, kad šis etapas, kuomet reikėjo ieškoti teisybės, ją įrodinėti, teisintis, labiau skaudino nei patirtos sunkios traumos. „Pažeminimas. Moralinis susidorojimas“, – nuoskaudą reiškė gargždiškė ir stebėjosi ją partrenkusios vairuotojos elgesiu. Mat per visus penkis mėnesius, praleistus gydymo įstaigose, vairuotoja apie nukentėjusiosios sveikatą domėjosi tik du kartus: iš karto po avarijos ir gydymo pabaigoje. Pasak nukentėjusiosios, įvykio sukėlėja net nebandė atsiprašyti ar objektyviai įvertinti situaciją.

„Dėkoju dr. advokatui Donatui Lengvinui – kilniam žmogui, mane kantriai globojusiam tuos trejus metus, neleidusiam grimzti į emocijų liūną“, – pabrėžė pėsčiųjų perėjoje partrenkta moteris. Lygiai po trejus metus trukusio teismų maratono visgi gargždiškei liudijusių vaikų, atstovavusio advokato dr. D. Lengvino dėka byla buvo laimėta: įrodyta, kad moteris partrenkta pėsčiųjų perėjoje, o neatsakingai ir įžūliai vairuotojai skirta atitinkama bausmė. „O melagingi liudijimai… Kas už juos?“ – nuoskaudos nepamiršta moteris.

 

Aistė NOREIKAITĖ

 

banga,logo