Higienos institutas paskelbė, nuo ko daugiausia miršta Lietuvos gyventojai. Specialistai išanalizavo šalies 1918–2017 m. demografinius, mirtingumo nuo infekcinių ir lėtinių neinfekcinių ligų, sergamumo infekcinėmis ligomis duomenis. Jie rinkti iš įvairių sveikatos statistikos šaltinių, katalogų ir kitų knygų, išleistų per šimtmetį.

Pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė – 56,1 proc. – asmenų, nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių priežasčių – 7 proc.

Higienos instituto teigimu, prieš šimtmetį – 1918 m. – daugiausia žmonių mirdavo nuo infekcinių, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto ligų.

Padeda skiepai

Savižudybių Lietuvoje iki 1996 m. daugėjo, dabar pradėjo mažėti. Šimtmečio antroje pusėje gyventojų sergamumas gripu padidėjo, tačiau mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo. Taip pat mažėjo sergamumas bei mirtingumas nuo difterijos, skarlatinos, kokliušo, tymų, vidurių šiltinės, lytiškai plintančių ligų. Tam įtakos, teigiama, galėjo turėti tai, kad mūsų laikais profilaktiniais skiepais paskiepijama beveik 100 proc. kūdikių.

Šimtmečio pradžioje sergamumas bei mirtingumas nuo tuberkuliozės buvo didelė problema. Nors pastaruoju metu šie rodikliai sumažėjo, tuberkuliozė vis tiek vadinama iššūkiu, išlikusiu iki pat šių laikų.

Tarp priežasčių – ir narkotikai

Duomenys apie tai, nuo ko dažniausiai miršta ukmergiškiai, pateikti Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ataskaitoje. Teigiama, kad mirtingumo dėl savižudybių 100 000 gyventojų rodiklis 2014 m. buvo 48,2 atvejo, 2015 m. – 44,7, 2016 m. – 35,6.

„Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 2016 m. buvo mažesnis: 28,2 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, lyginant su 2015 m., kai šis rodiklis buvo 42,9 atvejo“, – pasakojo biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė.

Taip pat mūsų rajone mirštama dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu. Nemažai sergančiųjų diabetu, tuberkulioze.

Nedalyvauja

Gyventojai raginami tikrintis sveikatą dalyvaujant valstybės finansuojamose prevencinėse programose. Jie kviečiami dalyvauti veiklose, didinančiose sveikatos raštingumą. Įgyvendinami įvairūs projektai, susiję su sveika gyvensena ir fiziniu aktyvumu, vedami mokymai, skaitomos paskaitos, apie tai pasakojama moksleiviams mokyklose. Rengiami pasitarimai ir diskusijos su seniūnijų seniūnais, socialiniais darbuotojais. Žmonėms skirtos gydymosi nuo alkoholio paslaugos.

Vienu didžiausių rajone įvardijamas ir mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. „Skatinant nevyriausybinių organizacijų bei kitų socialinių partnerių bendradarbiavimą, įgyvendinama visuomenės sveikatos gerinimo projektų ir kraujotakos sistemos ligų profilaktikos srityje. Deja, nepavyksta pasiekti, kad asmenys, priskirti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, dalyvautų atrankos ir prevencijos priemonių programoje“, – apgailestauja V. Puodžiūnienė.

Daugiau nei pusė

Skelbiama, kad Lietuvos gyventojus dažniausiai ir pakerta būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Mirties priežasčių statistika atskleidžia, jog kasmet šalyje nuo šių ligų miršta apie 23 tūkst. žmonių – tai sudaro daugiau nei pusę (56 proc.) visų mirčių.

Pasak gydytojų, nors jas sukeliančios priežastys yra seniai žinomos, mirtingumas pastaraisiais metais nemažėja. Veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas, – rūkymas, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas, taip pat cukrinis diabetas. Nuo šių ligų lietuviai miršta dukart dažniau nei kitų ES šalių gyventojai.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. mirė 40 142 žmonės – 964 asmenimis mažiau nei 2016 m.

Išvyksta

Apskritai gyventojų mažėja ne tik dėl didelio mirtingumo. Institutui ištyrus pastarojo šimtmečio šalies pokyčius, tarp tyrimo rezultatų reikšmingas vaidmuo tenka emigracijai. Atkūrus Lietuvos valstybę, šalyje buvo trys emigracijos bangos. Dabartinė – ypač didelė. Per pastaruosius 8 metus iš Lietuvos kasmet išvyksta 30 000–60 000 gyventojų.