LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pandemijos metu darbų naštos prislėgtiems medikams pasišovė padėti vaistininkai. Dar praėjusių metų lapkritį Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) kreipėsi į naujai išrinktą valdžią ir pasiūlė pagalbą. Netrukus šalies vaistinėse bus galima ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti. Vasario 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) prasidės mokymai, skirti ruošti išplėstinės praktikos vaistininkus. Šie specialistai Lietuvoje pagreitins vakcinavimo procesą – galės skiepyti nuo COVID-19 ir įvairių kitų ligų. Apie vaistinių darbuotojų pagalbos galimybes šalies sveikatos sistemai„Valstiečių laikraštis“ kalbasi su LVA pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.
Teigiate, kad vaistininkai gali iš medikų perimti dalį darbų, taip palengvindami perkrautos sveikatos sistemos užduotis?
Iš tiesų karantino metu paaštrėjusi sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja staigių ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.Siaučiant pandemijai vaistininkai pasiryžę tapti papildoma fronto linija ir prisiimti daugiau pareigų. Tai pirmiausiai susiję su sveikatos sistemos, o svarbiausia – su paslaugų prieinamumo pacientams išsaugojimu. Farmacininko išsilavinimą turinčių ir kas kelerius metus savo licencijas, o kartu ir žinias atnaujinančių vaistininkų kompetencija yra itin aukšta. Todėl vertindami besiklostančią situaciją pernaipasiūlėme savo pagalbą. Pagaliau sulaukėme rezultato ir jau nuo kovo 1-osios pasiskiepyti nuo sezoninio gripo bei erkinio encefalito bus galima ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse. Platesnis skiepijimo vietų pasirinkimas svarbus ir dėl to, kad vakcina nuo koronaviruso (COVID-19) paskiepyti bus siekiama kuo didesnį gyventojų skaičių per kuo trumpesnį laiką. Todėl ateityje užėjus į vaistinę bus galima pasiskiepyti ir nuo kitų skiepais valdomų ligų, įskaitant COVID-19 infekciją.
Teigiate, kad vaistinių įtraukimas leistų efektyviai taupyti sveikatos priežiūrai skirtas valstybės lėšas, o išplėtus vaistininkų funkcijas būtų galima pagerinti ir vaistinių preparatų bei sveikatos paslaugų prieinamumą̨ gyventojams.
Tarkime, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje vaistininkai gali pratęsti kompensuojamųjų vaistų receptus, kai paciento lėtinės ligos eiga yra stabili. Lietuvoje tokia praktika ne tik padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, bet ir suteiktų galimybę medikams daugiau laiko skirti ūmių ar sudėtingesnių ligų gydymui bei prižiūrėti tuos, kurių būklė yra sunkiau prognozuojama.
Pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį turinčio paciento gydymas nesikeičia ištisus metus, jis vartoja tuos pačius gydytojo paskirtus medikamentus, o į gydymo įstaigą ateina tik pratęsti vaistų recepto. Apžiūrėti ir paskirti gydymą gali tik gydytojas, vaistininkai galėtų atlikti tik tam tikrus suderintus veiksmus, pavyzdžiui, pamatuoti paciento kraujo spaudimą ir pagal sutartą gydymo algoritmą įvertinti jo būklę bei pratęsti jam reikalingų vaistinių preparatų receptus nustatytam laikotarpiui, kuris minėtų šalių atveju yra iki 6 mėnesių. Norint įdiegti tokius pakeitimus net nereikia kurti naujos sistemos, tam puikiai tinka šalyje veikianti e. sveikatos sistema, kurioje gydytojas galėtų pažymėti, kad gydymo konkrečiam pacientui siūlo nekeisti, o vaistininkai savo ruožtu pažymėtų, jog receptai pratęsti.
Siūlote leisti esant ypatingiems atvejams parduoti ir receptinius vaistus be gydytojo recepto?
Vaistinių siūlymas yra leisti vaistininkams be gydytojo recepto pacientams išduoti reikiamus receptinius medikamentus skubiais, ūmiais, tačiau nesudėtingais atvejais, kuomet nuotolinė konsultacija ar vizitas pas gydytoją yra įmanomas tik po kelių dienų, o gydymą pacientui reikia pradėti čia ir dabar. Kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, vaistininkai galėtų parduoti tik tokį vaisto kiekį, kurio pacientui užtektų iki gydytojo paskirto vizito. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaistininkai e.sveikatoje galėtų pažymėti tokių vaistų išdavimą.
Tokia sistema padėtų išvengti komplikacijų, galimų hospitalizavimo atvejų. Pacientai galėtų pradėti gydymą nedelsiant, vos tik pajutę pirmuosius simptomus. Neabejoju, kad kiekvienam sergančiajam yra tekę susidurti su tokia nemalonia situacija.
Gyventojai į vaistininkus dažnai kreipiasi skųsdamiesi įvairiais negalavimais ir susirgimais. Dažniausi jų – peršalimo ligos, virškinimo negalavimai, konjunktyvitas, alergijos, skausmas. Dalis vaistų, kurie padėtų efektyviai spręsti šias problemas, yra receptiniai, o tai apriboja vaistininko galimybes padėti pacientui, nes pastarasis privalo vykti pas šeimos gydytoją, kad gautų receptą vaistams.
O kokia praktika kitose Europos šalyse?
Kitose Europos šalyse vaistininkas gali parduoti tam tikrus receptinius vaistus pagal numatytas indikacijas, kitaip tariant, numatyta galimybė nesunkių susirgimų atveju suteikti efektyvią pagalbą vaistinėse. Tačiau Lietuvoje vaistininkams tokia teisė nėra suteikta. Vaistininko rankos yra surištos ir jis negali padėti pacientui čia ir dabar. Kartu norėčiau akcentuoti, kad vaistininkų nuomonė apie medikamentų vartojimą vienareikšmiška: jis turi būti apgalvotas ir racionalus, jokiu būdu nekeliantis abejonių dėl piktnaudžiavimo.
Įgis vakcinavimo žinių
Prof. Jurga Bernatonienė, LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad nuo šiol farmacijos specialistai stipriau prisidės prie dar vienos kokybiškos farmacinės paslaugos teikimo – vakcinavimo – ir įprasmins savo veiklą šiuo sunkiu pandeminiu laikotarpiu. Mokymuose LSMU vaistininkai įgis visas skiepijimui reikalingas žinias: išmanys skiepijimo techniką, vakcinų laikymo taisykles, ligų profilaktiką ir kontrolę, skiepijimo rekomendacijas, imuniteto susidarymą, galimą nepageidaujamą poveikį.
