V. Usonis

Kasdien fiksuojant vis daugiau susirgimų koronavirusine infekcija visuomenę ir medikus stingdo nerimas, kiek stipriai liga gali išplisti šalyje. Ypač baimina tai, kad ketvirtadienį Lietuvoje patvirtintas ir pirmas vietinis užsikrėtimo koronaviruso COVID-19 atvejis. Infektologai gi pabrėžia, kad esant pradiniame epidemijos etape viruso plitimo stabdymo sėkmė priklauso būtent nuo to, kaip griežtai bus taikomos karantino priemonės. „Viena aišku, kad COVID-19 jau yra Lietuvoje ir artimiausios 5–7 dienos turėtų parodyti, kaip mums sekasi suvaldyti situaciją, kad apsiribotume tik įvežtiniais arba kiek galima mažiau vietinių atvejų“, – pabrėžė prof. Vytautas Usonis.
Profesorius, paklaustas, ar galima būtų numatyti viruso plitimo šalyje piką ir mastą, tikslaus atsakymo pateikti negalėjo, tačiau įspėjo, kad labai daug kas priklausys nuo šių dviejų savaičių karantino. „Jei kalbėtume apie epidemijos terminus, tai dabar dar yra ta augimo stadija.
Be abejo, visiems kelia nerimą, kad tie skaičiai didėja, bet santykinai jų daugėja nelabai intensyviai. Ir ką mes žinome, didžioji dauguma infekuotų asmenų yra susiję su kelionėmis, taigi tai – vadinami įvežtiniai atvejai.
Tai yra pradinė stadija, tačiau, kuri, jau matome, perauga į antrą, kai virusas pradeda plisti vieniems nuo kitų. Nuo to, kaip intensyviai tai vyks, kiek daug turėsime vietinių susirgimų, tada galėsime kalbėti apie galimą piką, ar galime prognozuoti infekcijos atoslūgį ir panašiai“, – situaciją komentavo gydytojas infektologas.
Jo teigimu, tas pats galiotų ir kalbant apie galimą mirčių nuo koronaviruso mastą. „Ką rodo epidemijos mastas mūsų šalyje, daugiausiai užsikrėtę yra jauni žmonės, tie, kurie serga lengviau. Tuo metu didesnėje rizikos grupėje atsiduria vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, kurie gali užsikrėsti nuo tų keliavusių asmenų.
Laimei, mes tos stadijos dar nepasiekėme, ir viskas priklausys nuo to, kiek griežtos ir veiksmingos bus mūsų profilaktikos ir karantino priemonės. Vargu ar sustabdysime tą augimą, bet pats faktas, kad kol kas jis yra lėtas, tai jau yra tam tikras pasiekimas“, – sakė jis. Anot jo, visi ekspertai kol kas vieningai sutaria, kad šiuo metu pagrindinis būdas užkirsti tam kelią – tinkamas izoliavimasis.
„Kol kas mes neturime kitos prevencinių priemonių krypties. Kita vertus, vakar perskaičiau labai daug vilčių teikiančią žinutę, kad JAV pradėti klinikiniai tyrimai su savanoriais, bus įskiepytos pirmos vakcinos asmenims iš 45 grupės. Labai daug dirbama ir kuriant priešvirusinius preparatus.
Deja, kol kas šių priemonių neturim. Taigi, kitaip tariant, plitimo kelių kontrolė yra vienintelė veiksminga kryptis. Nuo to, kaip griežtai tai taikysim, priklauso visos profilaktikos sėkmė šiame epidemijos plitimo etape“, – dėstė V. Usonis.
  Kada augtų plitimas šalies viduje
Paklaustas, kokiu tempu, palyginus su kitomis šalimis, virusas galėtų pradėti plisti mūsų šalies viduje, profesorius čia paaiškino itin svarbią dviejų savaičių karantino logiką. „Kalbant apie Italiją, kuri yra karščiausias Europos taškas, ten, be abejo, plitimas jau yra vietinis ir tik laiko klausimas, kada tokia situacija bus ir kitur. Europoje jau nebeliko šalies, kur nebūtų koronavirusinės infekcijos, kalbant apie susirgimų mastą, situacija visur yra skirtinga, bet dėsningumai visur yra tie patys.
Iš pradžių būna įvežtiniai atvejai, kai jų atsiranda pakankamai daug, jie neišvengiamai prisideda prie plitimo šalies viduje“, – aiškino jis. Gydytojo teigimu, šiuo metu paskelbto karantino logika tokia, kad didžioji dauguma keliautojų jau grįžo į Lietuvą, ir per tą laiką turės išaiškėti užsikrėtusiųjų skaičius.
„Tarp keliavusiųjų gali būti sergančių labai lengvomis formomis, gali būti viruso nešiotojų. Per tas dvi savaites jiems pasireikš simptomai ir tai padės numatyti, kiek yra grėsminga epidemija Lietuvoje, kiek intensyvus tas išplitimas. Jau praėjo trys karantino dienos, didžioji dalis keliautojų grįžo ir per šį laiką pamatysime, ar sugebėjome tą užkrato plitimą apriboti, nes jo visiškai sustabdyti neįmanoma“, – pastebėjo V. Usonis.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad girdimi atvejai apie saviizoliacijos nesilaikančius asmenis rodo labai neatsakingą požiūrį. „Jei žmonės, žinodami, kad priklauso rizikos grupei, lankosi viešose vietose, svečiuojasi pas draugus, tai labai neatsakinga. Juo labiau tai jau ir ne tik etikos, moralinis dalykas. Toks elgesys asmenims, kurie žino, kad yra infekuoti, užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę“, – priminė medikas.
 Kita vertus, pridūrė ji, pradėti kiekvienam reikia nuo savęs: „Ką mes, gydytojai, bandome pasakyti visiems, kad turime pradėti nuo savęs – visi turime elgtis taip, lyg galvotume, kad aplink mus yra vien tie neatsakingi žmonės. Jei užtikrinsime saviizoliaciją, kad savanoriškai sau pirmiausia pritaikome karantinines priemones, tiek apsaugome save nuo užsikrėtimo, tiek ir prisidėsime prie ligos plitimo visuomenėje ribojimo.“
Padės pavasario šiluma?
Pasiteiravus, kiek realu, kad gali prireikti daugiau nei dviejų savaičių karantino, profesorius neneigė, kad jis gali užsitęsti, tačiau pabrėžė, kad dvi savaitės dažniausiai yra pasitaikantis inkubacinis periodas. „Jis galio būti trumpesnis, gali būti ilgesnis, bet per tas dvi savaites didžioji dauguma tų grįžusių susirgs, kurie parsivežė virusą. Labai tikimybė, kad tas dvi savaites reikės pratęsti, bet šiandien dar anksti apie tai kalbėti. Šios savaitės pabaigoje, kitos savaitės pradžioje jau turėtume pamatyti aiškesni vaizdą.
Matydami, kiek yra užsikrėtusių žmonių yra, ar infekcija plinta šalies viduje, galėsime objektyviau kažką prognozuoti į ateitį“, – kalbėjo jis. Vis dėlto, pabrėžė gydytojas, tai tikrai nereiškia, kad reikia atsipalaidavus laukti, kas bus. „Skaičiai tikrai auga greitai, jau matyt niekam nekyla abejonių, kad infekcija yra pas mus Lietuvoje, tad turime kiekvienas pradėti nuo savęs“, – sakė V. Usonis.
Paprašytas įvertinti prielaidą, kad galimai kylanti oro temperatūra galėtų padėti stabdyti koronaviruso plitimą, gydytojas džiuginančių žinių pateikti negalėjo.
  „Vertinant sergamumo mastus Pietų Europos šalyse, kur dabar temperatūra jau yra virš 20 laipsnių, protrūkius Artimųjų Rytų šalyse, matome, kad fizinė šiluma nėra tas stabdantis veiksnys. Bet galime kalbėti apie gripą, kitus virusus, tymus, kurių atžvilgiu žinomas dėsningumas. Kol kas apie COVID-19 dar daug kas nežinoma. Tad galime tikėtis, spėlioti, kad atėjus pavasariui, vasarai viskas susitvarkytų, bet realių vilčių, pažadų būti negali“, – kalbėjo jis.
Visuomenė turi įgyti imunitetą?
Paklaustas, kaip vertina kitose šalyje iš pradžių taikytą „visuomenės imuniteto“ taktiką, pagal kurią reiktų leisti infekcija prasirgti kuo daugiau žmonių, V. Usonis buvo skeptiškos nuomonės. „Kalbant apie šį protrūkį labai daug visko yra persipynę. Žiūrint epidemiologiškai, pandemija, epidemija užgęsta tada, kai didelė dalis visuomenės įgyja imunitetą. Galime prisiminti garsiąją ispaniškojo gripo pandemiją, kitas pandemijas, kurių metu praserga labai daug žmonių, bet visuomenei įgijus imunitetą epidemija savaime sumažėja.
Tokia yra klasika, bet kartu riektų vertinti, kokia viso to kaina. Jei nieko nedarome, atšaukiame visus karantinus, reikia labai pagalvoti. Juk jei jauni serga lengvai, dauguma senjorų sunkiai ir miršta. Taigi tai, matyt būtų labai ciniška taip kalbėti. Negana to, rizikos grupėms priklauso ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės – plaučių, širdies ligomis, diabetu, kurios yra ir tarp jaunimo.
Tad klausimas, ar būtų etiška jaunuoliui sakyti, kad aš sportuoju, man gerai, aš sirgsiu lengvai. Juo labiau turint omenyje, kai neretai mūūsų šalyje pasitaiko, kad po vienu stogu gyvena ir trys kartos po vienu stogu gyvena, tai anūkai gali parnešti virusą seneliams ir jie numirs“, – aiškino V. Usonis.
Jis priminė, kad taikomos strategijos apima daug įvairiausių veiksnių, bet didžioji dalis valstybių taiko griežtas priemones: „Tie patys britai, švedai pradeda tą strategiją keisti, nes tai nebūtinai pasiteisina epidemiologine prasme, bet tai visiškai nepriimtina šiuolaikinės visuomenės normų prasme.“
Aigustė Tavoraitė