Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Įspėjo dėl karantino atlaisvinimų: laukia dviejų savaičių egzaminas

Vyriausybė atlaisvino karantiną, tačiau ne visos atveriamos veiklos džiaugiasi vienodai. Turgavietės piktinasi, kad joms atsidaryti leista vėliau nei didiesiems prekybos tinklams. Jų atstovai tikina, kad saugumu didžiosioms parduotuvėms nenusileidžia ir tvirtina, kad Vyriausybė iš jų tyčiojasi. Specialistai į karantino atlaisvinimus žiūri kiek atsargiau ir tikina, kad artėjančios dvi savaitės gali būti lemiamos.

Apie karantino atlaisvinimus aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos (ALPIT) vadovas Vytenis Butkevičius ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Tikina, kad Vyriausybė tyčiojasi

„Katastrofos metu, o mes dabar kaip valstybė esame ekonominėje katastrofoje, labai svarbus yra socialinio teisingumo jausmas. Tai, ką daro buvusios Vyriausybės, tai, ką daro dabartinė Vyriausybė, tai jos sukuria socialinę nelygybę ir išnaudoja pandemiją proteguoti tam tikroms verslo grupėms“, – tvirtino V. Butkevičius.

ALPIT vadovas teigė, kad jo atstovaujama turgaviečių bendruomenė yra nuskriaustoji grupė. „Tuo metu prekybos tinklai lobsta. <...> Vieni buvo diskriminuojami, o kiti propaguojami. Tai mus labai liūdina. Ši neadekvati Vyriausybės krizės valdymo politika lėmė tai, kad visuomenėje kilo dideli susipriešinimai ir jaučiamos didelės įtampos“, – kalbėjo V. Butkevičius.

Pasak jo, Vyriausybė per mažai dėmesio skiria nuo pandemijos nukentėjusiems gyventojams, kurie dirba su individualia veikla. „Palikta pragyvenimui 250 eurų. Kaip galima pragyventi už tokią sumą? Tai yra tiesiog pasityčiojimas, protu nesuprantama suma“, – piktinosi V. Butkevičius.

Jo teigimu, Lietuva pasinaudojo didžiųjų valstybių praktiką, kurios galėjo sau leisti užverti smulkųjį verslą. „Kada tokią strategiją ima naudoti tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva, tai automatiškai tos problemos, kurios atsiranda dėl žmonių skurdinimo, yra kartais pranokstančios pačio kovido rizikas“, – tikino turgaviečių atstovas.

„Kodėl mūsų Vyriausybė nepasirūpina, kad žmonės, kurie prarado darbą, kurie gyvena už menkinančiai mažą sumą, 250 eurų, kad jie bent jau turėtų sočius pilvus. Kodėl negalima pardavinėti būtiniausių maisto prekių krepšelio už savikainą? Ar apskritai subsidijuoti?

Juk oficiali statistika sako, kad Lietuvoje kas penktas, kas šeštas žmogus gyvena žemiau skurdo ribos. Ar tai neprisideda prie COVID-19 plitimo?“ – pridūrė V. Butkevičius.

Laukia dviejų savaičių egzaminas

„Aš, kaip epidemiologė, galėčiau pasakyti, kad virusui plisti mes patys sudarome sąlygas bet kur būdami. Ar turgavietėje, ar prekybos centre, ar vaistinėje, ar namų pasibuvime“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Epidemiologė sutiko, kad karantino atlaisvinimai netenkina visų verslo sektorių atstovų. „Aš irgi norėčiau plačiai gyventi kaip gyvenau prieš du metus iki pandemijos. Bet yra kaip yra. Ir kodėl padaryta taip šiuo metu?

Nes virusas toliau plinta labai spėriai. Jau didesnė pusė Lietuvos apimta to vadinamo eksponentinio augimo, skaičiai, kaip mes sakome, juodėja“, – pripažino specialistė.

Epidemiologė teigė, kad į ligonines patenka vis daugiau jaunų žmonių, mirčių skaičius išlieka stabilus, tad situacija, D. Razmuvienės nuomone, tikrai grėsminga.

„Toks staigus atvėrimas, tiek sporto, tiek kultūros, tiek prekybos centrų, darant išimtis, <...> ir tai jau yra mums dviejų savaičių pamoka, kaip mes šitą egzaminą išlaikysime. Vėlgi, pasikartosiu, ne prekybos centrų darbuotojai yra kalti, jie prisiima labai didelius įsipareigojimus ir atsakomybę, bet žmonės negeba suprasti, kad tuose pačiuose pasibuvimuose, prekybos centruose ar bet kur kitur, kad nesibūriuotų, nesitrintų nugaromis“, – sakė D. Razmuvienė.

„Viruso sustabdymas nepriklausys nei nuo tų pačių griežčiausių karantino sąlygų aukso raidėmis išrašytų. Ne tai sustabdys pandemiją, mes sustabdysime viruso plitimą“, – tikino D. Razmuvienė.

„Nereikia galvoti, kad saulė šviečia, atsidarykime viską iš karto. Dabar tas atidarymas visų šitų sektorių, epidemiologo akimis žiūrint, labai drąsiai padarytas. Bet, vis dėlto, turime šitą egzaminą išlaikyti“, – pridūrė ji.

Turgūs jau pasiruošę užtikrinti saugumą

V. Butkevičius tikino, kad turgavietės pasiruošusios dirbti nuo dabar ir joms nereikia papildomų kelių savaičių, kad užtikrintų reikalingus saugumo reikalavimus. „Mes paprašėme leisti atsidaryti toms turgavietėms, kurios nori, gali, turi visas galimybes užtikrinti valstybės nustatytas tvarkas. <...> Pati asociacija būtų suinteresuota, kad būtų jų laikomasi“, – kalbėjo ALPIT vadovas.

Jis tikino, kad turgaviečių vadovai yra atsakingi asmenys ir jie pasiruošę papildomai investuoti į saugumą, lygiai taip pat, kaip bet kuris didysis prekybos centras. „Jeigu reikės, bus pastatytos kameros, matuojančios srautus, jie bus reguliuojami, bus užtikrinamos visos tokios pačios prevencinės priemonės kaip ir didžiuosiuose prekybos tinkluose“, – tikino V. Butkevičius.

Jis tikino, kad didžiausios turgavietės, esančios po stogu, turi itin galingas ventiliavimo sistemas, pavyzdžiui, „Gariūnuose“ oras pakeičiamas keturis kartus per vieną valandą. Tačiau, anot pašnekovo, valstybės institucijos neatkreipia į tai dėmesio. „Kodėl tai nėra daroma? Kodėl žmonės, gaunantys valstybinius pinigus, prieš uždarydami tokį verslą, nuo kurio priklauso daugelio žmonių pragyvenimo pajamos, uždaro taip neatsakingai“, – sakė V. Butkevičius.

Reikia ne tik piktintis, bet ir veikti

D. Razmuvienė pastebėjo, kad didieji koronaviruso protrūkiai dabar fiksuojami šeimose, tačiau koronavirusu užsikrėtę asmenys neretai nurodo ir apsilankymus prekybos vietose. „Ne paslaptis, kad serga ir prekybos centrų darbuotojai. Serga nuo pat pandemijos pradžios. Jie yra žmonės, jie aptarnauja praeivius, tad kalbant apie tai, kad jei galvojame, kad ten nėra užsikrėtimų, tai tikrai mes negalime eliminuoti tokių taškų, nes tai praktiškai neįmanoma. Virusui plisti ten sudaromos palankios sąlygos“, – kalbėjo epidemiologė.

D. Razmuvienė teigė, kad nesilankė didžiosiose turgavietėse, tad negali įvertinti jų pasiruošimo atsiverti ir laikytis visų reikalingų saugumo reikalavimų. „Jeigu sako pašnekovas, kad ten yra viskas taip, kaip prekybos centruose, tai, be abejonės, reikia tą tvarką padaryti ir ją įgyvendinti. Laikytis tų reikalavimų, kad ta pati pardavėja ar kiti darbuotojai įspėtų tą patį žmogų, jei jis yra be kaukės ar kaukė neteisingai nešiojama. <...> Jeigu tai bus daroma, ne tik tai kalbama ir piktinamasi, tai tokiu būdu virusas negalės plisti ir tokie centrai nebus registruojami kaip žmogaus užsikrėtimo vieta“, – aiškino epidemiologė.


Rekomenduojami video