Kėdainių rajone netrukus turėtų išsiplėsti šaulių gretos – jų būrius ketinama steigti seniūnijose. Ką tik 99-ąsias Šaulių sąjungos įkūrimo metines atšventę Kėdainių šauliai neslepia savo ambicingų planų ir tikina esantys atviri visiems prie jų organizacijos norintiems prisijungti šalies patriotams. Šios sukarintos organizacijos nariai laiko veltui neleidžiantys – beveik kiekvieną savaitgalį dalyvauja pratybose, o jei kiltų karas, sakosi, jog kiekvienas tiksliai žinotų, ką turėtų daryti.

Liko tik dešimt

Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-oji kuopa priklauso Kauno apskrities rinktinei. Šios kuopos vadė  Kristina Župerkienė papasakojo, kad Kėdainiuose organizacija įsikūrė 1992 metais. Deja, laikas negailestingas ir iš pirmųjų šaulių, tais metais davusių priesaiką, liko tik 10.

Tačiau kuopą papildė nauji nariai ir šiuo metu jų yra apie 100.  Vadė džiaugiasi, kad beveik visi jie labai aktyvūs. Yra ir keletas senjorų, kuriems jau sveikata neleidžia aktyviai dalyvauti susirinkimuose ar užsiėmimuose.

Kristinos Župerkienės nuotr.

Senjorai, kovinis būrys ir jaunieji šauliai

Šaulių sąjunga – tai valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones.

„Kiekvienas šaulys, atsižvelgiant į jo amžių, atlieka tam tikras pareigas. Labai svarbu, kad iškilus grėsmei kiekvienas būtų pasirengęs ginti savo šalį, – pasakoja kuopos vadė Kristina Župerkienė. –Senjorai dažniausiai yra matomi įvairiose šventėse, renginiuose. Ginklu ginti Tėvynės jie negali. Šiai grupei, iškilus grėsmei, numatyta funkcija – bendrauti su gyventojais, rinkti informaciją ir ją perduoti,  esant reikalui padėti gyventojams evakuotis.

Visai kitos funkcijos numatytos viduriniosios kartos šauliams. Jie beveik kiekvieną savaitgalį dalyvauja pratybose. Vadovaujami patyrusių instruktorių mokosi karybos meno.“

Vadė pasidžiaugė, kad šiai grupei vadovaujantis Rimas Žilinskas sugebėjo suburti apie save didelį būrį bendraminčių. Aktyviems Kėdainių šauliams jau nepakanka pratybų, kurias organizuoja Šaulių sąjunga. Kartais jie patys derina laiką su instruktoriais ir savo asmeninėmis lėšomis dengia pratybų  išlaidas.

Trečioji grupė – jaunieji šauliai, kuriems vadovauja Linas Dautartas.  Jie taip pat labai aktyvūs. Vasarą gilina žinias ir savo gebėjimus stovyklose, kurias organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga, o prasidėjus mokslo metams renkasi tris kartus per savaitę.

„Mūsų visas šimtukas labai aktyvus, – džiaugiasi P. Lukšio 205-osios kuopos vadė. Kiekvienas sąžiningai vykdo  savo pareigas ir jam patikėtas funkcijas.“

Kristinos Župerkienės nuotr.

99 – naujos patalpos, 100 – nauji būriai

Šaulių sąjungos devyniasdešimt devynerių metų sukaktį Kėdainių kuopa pasitiko naujose patalpose.  Dabar šauliai turės galimybę dažniau susitikti, vesti jauniesiems šauliams teorinius užsėmimus. O štai pasitinkant  šimtmetį, užsibrėžė tikslą įkurti šaulių būrius Kėdainių rajono seniūnijose.

„Dabar dauguma šaulių gyvena Kėdainiuose, o važinėti į užsiėmimus ir susitikimus iš kaimiškųjų vietovių, gali ne visi, – prasitaria apie planus Kristina Župerkienė. – Norime steigti būrius seniūnijose. Esu įsitikinusi, kad kiekvienoje seniūnijoje rasime pritarimą, tačiau svarbiausia – atrasti iniciatyvius žmones, kurie suburtų aktyvius kraštiečius, gyvenančius kaimuose ir galėtų jiems vadovauti. Manau, kad Šaulių sąjungos šimto metų jubiliejų Kėdainių rajone pasitiksime gausesniu šaulių būriu ne tik mieste, bet ir seniūnijose.“

Sonata PATKAUSKAITĖ