Europos Komisija dėl įvairių ES teisės aktų neįgyvendinimo šiuo metu prieš Lietuvą yra pradėjusi net 27 bylas, kurias pralaimėjus grėstų dešimčių milijonų eurų baudos. Briuselis kišasi net į tokius reikalus kaip lauko tualetų skaičius, prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos, dešiniavairių automobilių įteisinimas ir t.t. O mes vis dar kalbame apie nepriklausomybę.

Lietuvai Europos Komisija jau yra skyrusi vieną baudą - tai 27,9 mln. eurų bauda „Lietuvos geležinkeliams“ už tai, kad, išardžiusi bėgių ruožą tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė esą sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo visą baudos sumą.

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje „Vakaro žinias“ informavo, kad šiuo metu Lietuvos atžvilgiu pradėtos dar 27 pažeidimų procedūros, kurios gali baigtis panašiomis sankcijomis.

Pavyzdžiui, Lietuvai gresia baudos už per didelį lauko tualetais besinaudojančių žmonių skaičių. Direktyva reikalauja, kad 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus.

Taip pat mūsų šalis, pasirodo, neužtikrina galimybės visiems ES piliečiams laisvai atvykti į Lietuvą, joje gyventi ar dirbti, neužtikrina teisės visiems ES piliečiams laisvai stovi į partijas, nesugriežtina šaunamųjų ginklų įsigijimo pagal Briuselio nurodymus, nepalengvina prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, taip pat nereglamentavo, kaip kaups pinigus panaudoto branduolinio kuro ilgalaikėms saugykloms, neįteisino dešiniavairių transporto priemonių ir t.t. Už kiekvieną šių Briuselio nurodymų nevykdymą pradėtos pažeidimų procedūros ir galime sulaukti milijoninių baudų.

Komentuoja profesorius, teisininkas Alfondas VAIŠVILA:

Iš tokių pažeidimų procedūrų akivaizdu, kad pati ES nebesilaiko ES sutarties. Į ES stojome tikrai ne tokiomis sąlygomis, kad, pavyzdžiui, Europos Komisija reguliuotų lauko tualetų skaičių. Ignoruojamas nacionalinių valstybių suverenitetas. Lauko tualetai - smulkmenos, tačiau naikinamos ir kapitalinės vertybės, primetant taisykles dėl pabėgėlių, dėl šeimos sampratos, dėl vaikų auklėjimo ir t.t.

Bet taip naikinamos ne tik nacionalinės valstybės, tai yra ir pačios ES kelias į savižudybę, nes kils masinis valstybių pasipiktinimas, mat lieka neaišku, kokius klausimus dar gali spręsti jos pačios.

Net strateginiais klausimais nebėra suverenumo. Pavyzdžiui, pabėgėlių klausimu, kuris ištisoms tautoms gresia tapatybės praradimu.

Arba štai Europos Komisija dėl Lenkijos nusprendė, kad ji pažeidžia ES teisę nustatydama teisėjų pensinį amžių, nes taip neva pažeidžia teisėjų nepriklausomumo principą. Kaip šis principas gali būti pažeistas, nustatant, kad teisėjas į pensiją gali išeiti metais vėliau ar metais anksčiau? Jei net pensinio amžiaus nustatymas nebepriklauso nacionalinių valstybių suverenitetai, tai apie ką tada kalbėti? Pensinis amžius juk yra valstybių finansinių galimybių klausimas ir niekas neturėtų nurodinėti.

ES taisyklės jau nebėra tokios, kokios buvo, kai stojome į ES, nors niekas atskirų valstybių pritarimo naujoms taisyklėms ir neklausė.

Abejonių jau kelia ir ES Teisingumo Teismo kompetencija. Vien ko vertas jo sprendimas nurodinėti, kaip komfortiškai turi gyventi kaliniai. Jei nurodinėja, tai turi pasirūpinti ir kad valstybės turėtų finansines galimybes tą komfortą suteikti. Tačiau ir tai būtų absurdas, nes tada kaliniai gyventų geriau, nei už minimalią algą gyvenantys asmenys, ir bausmės prarastų prasmę.

Komentuoja profesorius Vytautas DAUJOTIS:

ES buvo kuriama kaip ekonominė sąjunga, tačiau dabar jau vyksta Europos federalizavimas. Tiesiai nesakoma, kad jūs jau nebesate valstybės, nes kiltų didžiulis pasipriešinimas, kuris ir taip jau prasidėjo - prisiminkime Lenkiją, Vengriją. Valstybių naikinimas vykdomas po truputį atiminėjant iš jų teisę spręsti vienus ar kitus klausimus.

Ypač aktualus klausimas yra dėl migrantų priėmimo sąlygų primetimo. Sako, kad vienintelė sąlyga, leidžianti nepriimti - kai nustatoma, kad pabėgėlis kels grėsmę valstybei. Tačiau migracija bet kokiu atveju kelia grėsmę  valstybės egzistencijai. Pavyzdžių žinome daugybę. Prisiminkime, kas vyko Sovietų Sąjungoje - srautai didžiosios „broliškos“ tautos atstovų buvo siunčiami gyventi į kitas respublikas. Taip latviai Latvijoje tapo tautine mažuma.

Lietuva irgi eina tuo keliu. Sako, kad gyventojų nebemažėja. Bet lietuvių mažėja, o jų vietą užima kiti. Galima pajuokauti, kad, laimei, nesame turtinga valstybė, todėl migrantai pas mus nesiveržia, tačiau tai tik laiko klausimas. Jei migracijos nestabdysime, sulauksime to, kas vyksta Olandijoje, kur susikūrė Migrantų partija, pareiškusi: jei olandams nepatinka migrantai, tegul važiuoja iš Olandijos.

Arba reikalavimas leisti užsieniečiams stoti į kitos valstybės partijas... Tai - netiesioginė valstybių okupacija. Pažiūrėkime, ką išdarinėja Londono meras, į Britaniją atvykęs kaip migrantas. Jis - priešiškas britų kultūrai.

Tautos naikinamos, kuriama „europiečių tauta“. Tai vyksta visais atžvilgiais. Norima žmones paversti judančia darbo jėga, neturinčia šaknų, prisirišimo prie savos valstybės. Tai - pagrindinis nacionalinių korporacijų, valdančių Europą, tikslas, o Briuselio biurokratai tėra tų korporacijų įrankiai.

Mūsų ekonomika auga gana sparčiai, tačiau apačios skursta vis labiau, turtas „kyla“ į viršų ir nyksta vidurinysis sluoksnis. Kai jis nyksta, nyksta ir valstybė, nes vidurinysis sluoksnis yra labiausiai suinteresuotas išsaugoti valstybę, jis yra patriotiškiausias, nes veikia čia, savoje terpėje, savoje Tautoje, o skurstantys dažnai yra nusivylę sava valstybe.

Jei jau Briuselis kišasi į tokius reikalus, kaip lauko tualetų skaičius, tai galėtų kištis į svarbesnius reikalus: galėtų nustatyti, kad valstybėse minimali alga turi būti ne mažesnė nei kažkiek, pensijos ne mažesnės nei kažkiek, kad turi būti įvedami progresiniai mokesčiai ir t.t. Tačiau tokiu būdu nenyktų vidurinysis sluoksnis ir valstybės.

O Lenkija jau seniai tą pastebėjo, todėl priešinasi įvairiems Briuselio nurodymams. Dėl šio pasipriešinimo prieš ją prasidėjo puolimas. Mat lenkai sprūsta iš korporacijų kontrolės. Vengrai irgi sprūsta. Korporacijos ir jų valdomi eurobiurokratai puikiai įsivaizduoja, kad tai gali būti užkrečiama, todėl šios dvi valstybės puolamos visais įmanomais būdais, o federalizacijos procesas spartinamas. Jau dabar mes didžiąja dalimi neturime savos valstybės: negalime vykdyti savos pinigų politikos, negalime nustatyti muitų, net mūsų biudžetą jau laimina Briuselis. Tai - totalus ES kišimasis į valstybių reikalus ir palaipsniui vis daugiau teisių iš jų atimama. Ne veltui yra posakis: laisvė niekada neprarandama iškart.

O mūsų politikai veikia taip, kaip nori Briuselis. Ypač tos dvi partijos, kurias aš vadinu viena valdžios partija, sudaryta iš dviejų frakcijų - socialdemokratų ir konservatorių. Jos veikia absoliučiai identiškai, ypač globaliais klausimais. Tik ūkiniais klausimais šiek tiek skiriasi, nors ir tai nelabai, mat abi atstovauja stambiam kapitalui. Ir pasikeisdamos valdžioje abi Lietuvą veda prie to, kad būsime nebe valstybė, o ES regionas. O kai dar lietuvių likučius atskiesime migrantais, grįš laikai: kalbėsi lietuviškai, o tau pasakys, kad kalbėtum „na čilovečeskom jazyke“ (išvertus iš rusų kalbos - žmonių kalba).

Danas NAGELĖ