Miškų šiukšlintojų mažėja, bet ši problema vis dar aktuali. Nors baudos už gamtos teršimą gali siekti tūkstančius eurų, bet tai šiukšlintojams nė motais.

Tą puikiai iliustruoja Tarosiškio miške rastas sąvartynas, kurį aptiko po mišką vaikštinėjęs medžiotojas.

„Sunku įsivaizduoti, kokio lygio turi būti žmonės, kad į mišką vežtų ir mestų atliekas. Tai jau ne pirmas kartas, kai miške randamas toks sąvartynas. Išmesti baldai, elektronika, net įvairios buitinės atliekos. Su tuo taikstytis nebeįmanoma, planuojame statyti kameras, skirtas stebėti žvėrims.

Klausimas, kaip reiktų elgtis pričiupus tokius šiukšlintojus, mums lieka atviras, nes, ko gero, administracinės nuobaudos jų jau nepamokytų“, - kalbėjo Tarosiškio miške šiukšles aptikęs medžiotojas.

Pasak Biržų rajono savivaldybės ekologės Jurgitos Bruniuvienės, privačių miškų savininkai rastas šiukšles turi susitvarkyti savarankiškai, o išaiškinus pažeidėjus pranešti atitinkamoms institucijoms.

„Miškų savininkai savo valdas tvarko savarankiškai. Pravartu apžiūrėti atliekas, nes jose galima aptikti įrodymų, kurie padėtų identifikuoti pažeidėją. Rastą informaciją reiktų perduoti už aplinkosaugą atsakingoms institucijoms, o šiukšlintojus sučiupus – kviesti pareigūnus. Tokios tvarkos laikosi ir valstybinius miškus prižiūrintys girininkai ar miško apsaugos inžinieriai“, - sakė J. Bruniuvienė.

Biržų policijos komisariato viršininkas Deividas Valtaris taip pat teigia, kad pričiupus šiukšlintojus reiktų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu.

„Jei pažeidėjai yra sučiupti įvykio vietoje, reiktų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir laukti, kol atvyks pareigūnai, o kitų savarankiškų veiksmų reiktų vengti. Kitais atvejais dėl pažeidimų reikia kreiptis į institucijas, atsakingas už gamtosaugą“, - sakė D. Valtaris.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad užteršus mišką nedideliu kiekiu atliekų, teršėjų laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Didėjant teršalų kiekiui didėja ir baudų dydžiai. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 1,4 tūkst. eurų iki 2,4 tūkst. eurų. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu jau baudžiamas iki 4,3 tūkst. eurų bauda.

Didžiausia atsakomybė tenka tiems, kas miškus teršia pavojingomis atliekomis - jose yra tepaluotų skudurų, filtrų, cheminių medžiagų, elektronikos įrenginių, televizorių ir t. t. Už toną tokių atliekų priskaičiuojama per 10 tūkst. eurų bauda. O greta šių baudų dar pažeidėjų laukia ir žalos gamtai atlyginimas (4,3 tūkst. eurų už toną).

Simonas Gudas