1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvoje lankęsis popiežius Jonas Paulius II tuometiniam jaunimui priminė didelę atsakomybę ir sunkų, bet garbingą uždavinį – nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį. Kaip režisieriaus Vidmanto Puplauskio filme „Ramybė jums“ sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, Šventasis Tėvas pats troško aplankyti Lietuvą, atnešti šaliai ramybę.

Kelionės į Lietuvą troško pats popiežius

1993 m. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, čia praleidęs keturias dienas. Jis buvo pirmasis popiežius, atvykęs į Lietuvą, o jo vizitas neseniai nepriklausomybę atkovojusiai šaliai buvo itin reikšmingas ir įkvepiantis.

Kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis filme apie Jono Pauliaus II vizitą sako, kad šio įvykio laukė ir pats Katalikų bažnyčios vadovas: „Kelionė į Lietuvą buvo Šventojo Tėvo širdies troškimas. Prisimenu, ėjome iš Aušros vartų ir jis man pasakė – 73 metus laukiau, kol galėsiu čia būti. Jis troško apsilankyti Lietuvoje, tai buvo maldingoji kelionė. Popiežius atvyko atnešti mums Kristaus ramybę, kaip sakė pats.“

Suprato skaudžią Lietuvos praeitį

Pats Jonas Paulius II vizito Lietuvoje metu visiems susirinkusiems skelbė suprantąs, kokiu metu lankosi šalyje – tai buvo laikas, kai Lietuvos visuomenė ieško šviesos savo garbingoje praeityje, ir po ilgų kančios ir kankinystės meto stengiasi žengti į priekį.

Popiežius Jonas Paulius II akcentavo, kad Lietuva – įsikūrusi beveik Europos centre, galinti pasitikėti savo ilga krikščioniška tradicija ir turinti eiti vienybės keliu, darniai bendradarbiaujant su kitomis tautomis.

Lietuvos tikintiesiems popiežius Jonas Paulius II priminė, kaip okupacijos metais buvo skaudžiai išmėgintas tikėjimas. „Tačiau po priverstinės tylos apie Dievą, sulaukėte meto, kai drąsiai skelbiama Evangelija ir, jūsų pavyzdžiu, statoma Kristaus karalystė“, – sakė Jonas Paulius II, kurio kalbos užfiksuotos V. Puplauskio filme.

Kalba visiems ir kiekvienam asmeniškai

Filme „Ramybė jums“ kalbintas Telšių vyskupas Antanas Vaičius atkreipia dėmesį į tai, kaip popiežius Jonas Paulius II melsdavosi: „Kai stebi Šventąjį Tėvą besimeldžiantį, atrodo, kad jis tarsi pakilęs nuo žemės, pagautas Šventosios Dvasios. Lankydamasis Lietuvoje jis parodė ypatingą prielankumą mūsų šaliai, be to, sakė, kad pusė jo širdies – Lietuvoje.“

Ričardas Jakutis, dabar jau buvęs kunigas, filme kalba apie neeilinį Jono Pauliaus II sugebėjimą savo žodžiu paliesti kiekvieną žmogų. „Jo kalbėjimas apima visą minią, bet kartu jis šneka kiekvienam žmogui. Iš popiežiaus kalbos negalima nubraukti nė vieno taško. Viskas ten aišku, konkretu“, – aiškina R. Jakutis.

Jaunimui priminė didelę atsakomybę

Ypatingą džiaugsmą popiežius Jonas Paulius II išreiškė lankydamasis Vilniaus šv. Dvasios bažnyčioje, kurioje dažnai meldžiasi lenkų kilmės lietuviai ir Lietuvos sostinėje besilankantys lenkai: „Šiam miestui suteiktas ypatingas pašaukimas dialogui ir broliškai santarvei krikščionių, kurie meldžiasi įvairiomis kalbomis ir suvokia esantys paveldėtojai skirtingų, bet tuo pačiu bendrų istorinių tradicijų. Lenkai ir lietuviai kviečiami bendradarbiauti ir suprasti vienai kitus. Rytojaus Lietuva ir Lenkija harmoningai augs, jei jūs, Bažnyčios vaikai, semsitės šviesos ir išminties iš Evangelijos.“

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. neapsiėjo be susitikimo su tikinčiu šalies jaunimu. Bažnyčios vadovas sakė, kad jaunimas visais laikais buvo vilties, veržlumo, jėgos ir noro lavintis matas.

Kaip galima išvysti filme, popiežius jaunimui primena turimą atsakomybę. „Lietuvoje, ir kitose šalyse, kurios buvo pasmerktos ateizmui, jaunimas prisiima didelę atsakomybę – tavęs, Lietuvos jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys. Ne nuo langų, bet pamatų pastatyti savo krašto ateitį. Bažnyčia žengia išvien su jumis, dalijasi išbandymais ir sunkių ieškojimų viltimis, bei siūlo amžinąjį išganymo žodį – Evangeliją“, – kalbėjo Jonas Paulius II.

Viešėdamas Lietuvoje ir lankydamas įvairias šalies šventoves, Jonas Paulius II nepamiršo mokyti tikinčiuosius apie Žemę, kurioje gyvenama. Šventasis Tėvas priminė, kad žmogus padeda atnaujinti Žemės veidą, bet kartais jį ima ir sudarko – tai parodo karai, ekologinės nelaimės, atnešančios visai žmonijai ir aplinkai skaudžias pasekmes. Pasak Jono Pauliaus II, Žemės veidas atsinaujina tiek, kiek žmogaus dvasia paklūsta Dievo valiai, tiesos ir meilės dvasiai.

Parengė Virginija Sližauskaitė.