R. Dovydėno pieš.

 „Baigėsi pirmasis prezidento rinkimų turas. Kaip galėtumėte pakomentuoti rinkimų rezultatus?“ – klausia skaitytojas Jonas iš Šilalės r.

Dr. psichologas Gediminas Navaitis.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Rinkimų rezultatai vienus rinkėjus nudžiugino, kitus – nuvylė. Galima pažvelgti plačiau ir pasvarstyti, ką jie byloja apie mūsų visuomenę. Tas visuomenės vaizdas, kuris egzistuoja kai kurių politikų, politologų ir žurnalistų galvose, realybėje veikiausiai jau pasikeitė. Jie nuolat kalba apie suvargusią ir nelaimingą Lietuvą, sau tyliai galvoja, kad šita Lietuva yra neišsilavinusi, tamsi ir nieko nesuvokianti. Jie kreipėsi į šią savo įsivaizduotą Lietuvą, bet tas kreipimasis buvo nesėkmingas. Vadinamieji protesto balsai pasirodė gana silpni.

Akivaizdžiai buvo nereikalingas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jis buvo populistinis ir skirtas tai skurstančiai visuomenės daliai, kuri tiki, kad Seimas yra labai brangus, o dar blogiau – yra visų jų bėdų priežastis. Jiems buvo norėta parodyti: štai jūsų nelaimių kaltininkai, galite jiems atkeršyti. Iš diskusijų, pasisakymų, komentarų internete galėjo atrodyti, kad tų nusivylusių, nelaimingų, nuskurdusių žmonių, pilnų keršto ir pykčio, yra daug. Balsavimas parodė, kad jų yra, bet jie nesudaro daugumos. Savarankiškai mąstančiuosius apie Lietuvos valstybę Seimo narių skaičius mažai domina. Kerštas valdžiai jiems irgi neatrodo patrauklus užsiėmimas.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės irgi buvo daugiau skirtas ne problemai spręsti, o vadinamųjų savųjų rinkėjų dalyvavimui padidinti. Šios problemos sprendimo būdų yra daug. Užtenka priminti vieną: jeigu prezidentas gali suteikti dvigubą pilietybę, tai tuo labiau gali leisti ir išsaugoti pilietybę dėl kurių nors svarbių priežasčių, pabrėžiu – svarbių (tarkim, jei žmogus dalyvauja tos šalies visuomenės gyvenime ar tarnauja NATO šalies specialiosiose tarnybose). Tokiu atveju tų 500–600 žmonių, kurie kasmet praranda Lietuvos pilietybę, problema gali būti sprendžiama kitaip.

Nesuveikė ir triukas pagąsdinti piliečius: jeigu nebalsuosite už Saulių Skvernelį, valdantieji atsistatydins ir tuomet gausite blogiausius, kokius tik galite gauti.

Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad pirmasis rinkimų turas parodė, kad Lietuvos rinkėjai pradeda elgtis racionaliau, jiems mažesnę įtaką daro juodosios technologijos, nesuveikia ir įprasti politikų triukai, tarkim, bandymas suskaldyti visuomenę ir po to remtis kuria nors suskaldytos visuomenės dalimi. Tai padaryti nepavyko.

Nors Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei galima padaryti įvairių priekaištų, tačiau akivaizdu, kad jie nusiteikę ne skaldyti, o telkti visuomenę. Ar jiems tai realiai pavyks, dar pamatysime ateityje, tačiau visuomenės skaldymas ir bandymas tėviškai ją globoti šiuolaikinėje Lietuvoje yra akivaizdžiai nesėkmingas. Kai žmogui nurodoma, kokiu laiku jis turi vaikščioti į parduotuvę, kokius vaistus turi pirkti, kai universitetų pertvarkos klausimą sprendžia statybininkai, tai nelieka nepastebėta. Šiandien Lietuvos piliečiai tokiai politikai pasakė: Ačiū, nebereikia.