Rubrika

Kaimai tuštesni, nei skelbia statistika, o butai kai kur – tik po 600 eurų

Lailūnai, Sriubiškiai, Pandėlys, Panemunis, Suvainiškis, Konstantinava, Kazliškis – tokiu maršrutu keliavo „Gimtasis...“ į šiemet pirmuosius susitikimus su savo skaitytojais kaimo vietovėse. Ir problemos visur tos pačios: kaimai sensta, tuštėja, daugėja trobų užkaltais langais, o realus gyventojų skaičius kai kur net kelis kartus mažesnis už statistinį. Pavyzdžiui, Panemunyje sąrašuose – 350 gyventojų, o realiai belikusių – per 100.

Užburtas ratas

Tuštėjant kaimams, investuoti į paslaugas ir likusių gyventojų gerovę tampa nebenaudinga, todėl nyksta parduotuvės, mokyklos, susiduriama su kokybiško geriamojo vandens, taromatų, kelių problemomis, o didžiausiu galvos skausmu senukams tampa susisiekimas su miestais ir gydymo įstaigomis.

Atsisakoma karvių – nebeapsimoka. Kaip sako Sriubiškių bibliotekininkė Laima Kaladienė, kam žmogui laikyti ir vargti su karvute, jei jam už litrą pieno moka 8 centus. Tikras pasityčiojimas. „Masiškai žmonės atsisako karvių, o kiaulės – seniai pamirštos. Teliko smulkmė – naminiai paukščiai: vištos, žąsys, antys, kalakutai. Bet atsirado laiko pajūriui, sanatorijoms“, – juokauja L. Kaladienė.

Natūralu, kad toks kontekstas jaunimo nevilioja nei likti kaime, nei kurtis jame. Darbo – jokio. Kurti savo verslą, kai paslaugų vartotojų kaime vis mažiau, visiškai nenaudinga. Nebent ūkininkauti, tačiau rastis naujiems ūkiams galimybių – jokių. Nėra laisvos žemės. Vietiniai pasakoja, kad net dėl hektaro verda kovos. Todėl neūkininkaujantys darbingo amžiaus žmonės važinėja dirbti į aplinkinius miestus.

Tiesa, atsiranda kaime besikurianti viena kita jauna šeima, todėl ir vaikai vis dar krykštauja, tačiau statistika ir čia negailestinga. Tarkim, Sriubiškiuose šiais metais mirė 12 žmonių, o gimusiųjų nebuvo nė vieno.

„Ar mes kalti, kad į mus nebeapsimoka investuoti? Ar dėl to turime gyventi visiškai kitokiomis sąlygomis negu kitur Lietuvoje? Naudoti rudą vandenį, bet mokėti už jį tiek pat, kiek kiti? Galvoti, kur padėti tarą, nes taromatų nėra. O kaip ją išvežti? Juk  nuima autobusus, panaikino ir ypač mums reikalingą maršrutą Rokiškis–Šiauliai. Iš namų savo jėgomis jau nepajėgiame išvykti, turime ieškoti, kas pavežtų, samdytis ką privatų arba važiuoti dviračiais“, – skaudžius klausimus kėlė kaimuose gyvenantieji.