P. Lileikio nuotr.

Ateinantis rugsėjis kaimo mokykloms kol kas nežada didelių pokyčių – rajono Taryba nutarė skirti lėšų iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto išlaikyti toms mokinių klasėms, kurios yra nepilnos ir valstybės skiriamo finansavimo joms išlaikyti neužtenka. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti klasių jungimo ar net jų uždarymo dėl nepakankamo mokinių skaičiaus. Tokių klasių, kuriose mokosi tik po 5–7 mokinius, rajone priskaičiuojama iš viso 14. Numatoma, kad jų išlaikymas per pirmus keturis šių mokslo metų mėnesius savivaldybei atsieis apie 65 tūkst. eurų. Neatmetama, kad iki rugsėjo nepilnų klasių gali sumažėti ir pačių mokyklų iniciatyva, tuomet joms išlaikyti reikėtų mažesnės pinigų sumos.

Sprendimą teiks ministerijai

Sprendimą dėl nepilnų klasių išlaikymo rajono Taryba skubėjo priimti todėl, kad jį reikia pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tam, kad ji skirtų kitą reikalingų lėšų dalį.

Julius Lukoševičius: „2020 metai bus skirti įstaigų ir klasių tinklo pertvarkai.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Julius Lukoševičius: „2020 metai bus skirti įstaigų ir klasių tinklo pertvarkai.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi didžiausią ir mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje.Mokant mokinius pagal pradinio ugdymo programą 1–4 klasėse ir mokant juos pagal pagrindinio ugdymo programą 5–10 arba I–II gimnazijos klasėse, nustatyta, kad klasėje negali mokytis mažiau nei 8 mokiniai, o mokant pagal vidurinio ugdymo programą III–IV gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 12 mokinių.

Mažesnis mokinių skaičius už nustatytą patį mažiausią skaičių gali būti tik tais atvejais, kai savivaldybė papildomai skiria lėšų tokioms klasėms išlaikyti ir būtent tiek, kiek jų trūksta iki sumos, skiriamos iš valstybės biudžeto“, – paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.

Nepilnų klasių – 14 

Prognozuojama, kad tokių nepilnų klasių, kurioms išlaikyti teks skirti papildomus pinigus, nuo rugsėjo Kėdainių rajone gali būti 14. Iš viso šiose klasėse turėtų mokytis apie 90 mokinių.

Po vieną ar kelis mokinius trūksta Josvainių gimnazijos Pernaravos ir Skaistgirių skyriuose, Dotnuvos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio, Truskavos pagrindinėse mokyklose. Iš viso šiose klasėse trūksta 22 mokinių.

Reikės maždaug 65 tūkst. eurų

Skaičiuojama, kad nepilnoms klasėms išlaikyti vien šiais metais, pirmiems keturiems mokslo metų mėnesiams (rugsėjui–gruodžiui), iš savivaldybės biudžeto reikės maždaug 65 tūkst. eurų. Kitą reikalingą pinigų dalį skirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Priimtame Tarybos sprendime neįrašyta, kiek tiksliai pinigų bus skiriama, nes, kaip teigia savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas J. Lukoševičius, tikslus lėšų poreikis bus žinomas tik rugsėjo 1–5 dienomis, kai bus galutiniai aišku, kiek mokyklose bus suformuota nepilnų klasių.

Pasak J. Lukoševičiaus, daugiau nei 14 nepilnų klasių tikrai neturėtų būti suformuota, tačiau mažiau tokių klasių gali būti, nes pačios mokyklos dar svarsto galimybę kai kurias klases sujungti. Tokiu atveju savivaldybės skiriamų lėšų poreikis būtų mažesnis.

Nijolė Naujokienė: „Turime padaryti taip, kad pinigai ateitų į Kėdainių rajono savivaldybę.“

Nijolė Naujokienė: „Turime padaryti taip, kad pinigai ateitų į Kėdainių rajono savivaldybę.“

Pinigų garantavo rasiantysToks Tarybos sprendimas, kuriame numatyta, kad bus skiriami pinigai, bet nenurodyta konkreti pinigų suma ir numatomi finansavimo šaltiniai, nepatiko Tarybos opozicijai.

Bene labiausiai šį sprendimą kritikavo Saulius Grinkevičius, prašydamas įvardyti, iš kur savivaldybė paims reikalingus pinigus.

Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius jam atsakė: „Pagal dabartinį biudžeto vykdymą mes matome, kad turėsime viršplaninių lėšų.“

Pasak A. Kacevičiaus, rugsėjo mėnesį, kai bus žinomas tikslus klasių skaičius ir kiek tiksliai joms reikės lėšų, rajono Taryboje bus tikslinamas biudžetas. Tada ir bus aiškiai įvardyta, iš kurios biudžeto eilutės reikalingi pinigai bus paimti.

A. Kacevičius garantavo, kad kaimo vaikų mokymui reikalinga pinigų suma tikrai bus skirta ir dėl to nėra nė mažiausių abejonių.

S. Grinkevičiui tokio paaiškinimo neužteko ir siūlomą sprendimą skirti lėšas kol kas nenumatant, iš kurios savivaldybės biudžeto eilutės jas paimti, išvadino niekiniu.

Su tokia jo pozicija nesutiko rajono meras Valentinas Tamulis, atkirtęs, kad Tarybai nusprendus išlaikyti nepilnas mokinių klases, savivaldybės administracija tikrai turės galimybę rasti tam reikalingų pinigų.

Jam antrino Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė: „Tokį sprendimą priimti būtina tam, kad kitą dalį lėšų gautume iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir išlaikytume mokinius mažesnėse klasėse.

Manau, kad čia net ir nėra, ką svarstyti. Turime padaryti taip, kad pinigai ateitų į Kėdainių rajono savivaldybę.“

Meras Valentinas Tamulis: „Savivaldybė tikrai turės galimybę rasti pinigų nepilnoms klasėms išlaikyti.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Meras Valentinas Tamulis: „Savivaldybė tikrai turės galimybę rasti pinigų nepilnoms klasėms išlaikyti.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Metų pradžioje nežinojo?Tokie S. Grinkevičiaus pasisakymai nustebino, nes panašu, kad dabar naujai Tarybai galimai tenka taisyti jo paties darbo broką.

Realiai pinigai nepilnoms klasėms išlaikyti turėjo būti suplanuoti dar šių metų pradžioje, kai S. Grinkevičiui būnant meru buvo planuojamas ir pavėluotai teikiamas svarstyti 2019 metų savivaldybės biudžetas.

Manytina, kad jau tuo metu turėjo būti žinoma, kiek nuo rugsėjo bus nepilnų klasių rajone, kurioms reikės papildomų pinigų iš savivaldybės, dėl to maža abejonių, nes Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas J. Lukoševičius, „Rinkos aikštės“ paklaustas, ar prieš tvirtinant 2019 m. rajono savivaldybės biudžetą buvo žinoma ši problema, atsakė: „Klasių skaičius ir mokinių skaičius jose 2019–2020 mokslo metams patvirtintas 2019 m. kovo 29 d. savivaldybės Tarybos sprendimu.“

Taigi išeina, kad šiuo sprendimu turėjo būti patvirtintas ir nepilnoms klasėms numatomas finansavimas, tačiau, kaip žinia, to nebuvo padaryta, ir dabar šią problemą tenka spręsti jau naujai rajono Tarybai, tad prieš kritikuojant jos sprendimus, p. S. Grinkevičius, manytina, turėtų prisiminti ir tuos, kurių Taryba nepriėmė jam pačiam vadovaujant.

Kaimo vaikų mokymas brangiausias

Kaimo mokyklų nepilnose klasėse besimokantys moksleiviai turėtų būti itin pažangūs, nes juos išmokyti kainuoja net kelis kartus brangiau nei besimokančiuosius miesto mokyklose.

Pasak J. Lukoševičiaus, vieno vaiko išlaikymas kaimo pagrindinėje mokykloje 2018 metais kainavo 3 tūkst. 732 eurus.

Tuo tarpu vieno vaiko išlaikymas, pavyzdžiui, „Ryto“ progimnazijoje, per metus atsieina 1 tūkst. 475 eurus, „Aušros“ progimnazijoje – 1 tūkst. 577 eurus, Juozo Paukštelio progimnazijoje – 1 tūkst. 776 eurus.

Kaimo mokyklose vaikų išlaikymas yra gerokai brangesnis, į juos investuojama nepalyginamai daugiau pinigų, bet panašu, kad vaikai tose mokyklose nieko daugiau ir geriau negauna, o dažnu atveju jų mokymosi rezultatai yra gerokai prastesni nei miesto mokyklose, kur pigiau ir, panašu, kokybiškiau besimokančiųjų.

Pasak J. Lukoševičiaus, kaimo mokyklose išlaikyti nepilnas klases planuojama iki 2019–2020 mokslo metų pabaigos.

Skaičiuojama, kad 14 nepilnų klasių išlaikymas iš viso naujais mokslo metais kainuos 395 tūkst. 616 eurų. Iš šios sumos 197 tūkst. 808 eurus skirs valstybė, dar tiek pat pinigų turės pridėti savivaldybė.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja patikslinti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų planuose 2020 metais suplanuotas priemones ir pradėti planuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką 2021–2024 metais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų nuomone, efektyvus lėšų panaudojimas labiau sietinas ne su švietimui išleidžiamų lėšų kiekiu, bet su ugdymo kokybe – kaip ir kam tos lėšos išleidžiamos.

2020 metai bus skirti įstaigų ir klasių tinklo pertvarkai. Su rajono tarybos Švietimo ir kultūros komitetu jau pradėjome diskusijas šiais klausimais“, –  „Rinkos aikštei“ sakė J. Lukoševičius.

 

Kristina KASPARAVIČĖ