LRT nuotr.

Šalyje plačiai diskutuojama apie atsinaujinusią ligą – tymus ir privalomus skiepus. Bet yra liga, kurios išnaikinti iki šiol niekaip nepavyksta. Ir čia jokie skiepai nepadės, nes tai – pedikuliozė. Kitaip tariant, utėlėtumas.

Praėjusią savaitę dėl utėlėmis užsikrėtusio vaiko viena Nemunėlio Radviliškio gyventoja sukėlė didžiulį triukšmą. Ji vienos gretimo kaimo šeimos narius apkaltino, kad jų vaikas užkrėtė jos atžalą.
Nuo utėlių klausimo buvo pereita prie kitų „rimtų“ reikalų – buvusių ir esamų vyrų ir t. t.
Nemunėlio Radviliškio gyventoja šiai šeimai ne kartą skambino ir netgi pagrasino susidorojimu.

Policijai nebeliko nieko kita, kaip tik pradėti ikiteisminį tyrimą. Redakcijos žiniomis, moteris prisipažįsta ir gailisi dėl to, ką padariusi.

Akivaizdu, kad tyrimas atliekamas. Tačiau bet kokiu atveju utėlių problema neišnyko.
Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos direktorė Edita Timukienė patvirtino, kad neseniai ikimokyklinėje grupėje iš tiesų buvo nustatytas pedikuliozės atvejis. Apie tai buvo informuoti tėvai.
„Ši liga nėra išnykusi, problema neišnyksta. Kodėl – sudėtinga pasakyti. Asocialių, netvarkingų šeimų pas mus nėra. Baisiausia, kad utėlėmis apsikrečia tvarkingų, švarių šeimų vaikai. Visi stebimės“, – sakė direktorė.

Ne paslaptis, kad Biržų rajone vaikai utėlių parsineša ne tik iš darželio, bet ir mokyklos, kiemo, kitų įstaigų.

Biržų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Violeta Valiukienė sakė, kad pedikuliozė neišnyksta, kad ir kokios jėgos jai naikinti būtų metamos. Jau vien šiais metais nustatyti 28 pedikuliozės atvejai.

Praėjusiais metais buvo patikrinti 9191 vaikas, nustatyti 42 atvejai. 2017 metais patikrinti 9123 vaikai, nustatyti 63 pedikuliozės atvejai.

Pašnekovė mano, kad biuras užfiksuoja ne visus pedikuliozės atvejus. Kai kurių vaikų tėvai, radę utėlių, atžalų neleidžia į mokyklą ir patys nieko neinformuodami išvalo jų galvas.

Mokyklų ir biuro sveikatos priežiūros specialistai vaikus ugdymo įstaigose tikrina po atostogų ir pagal poreikį. Daugiau pedikuliozės atvejų nustatoma kaimo mokyklose.

Nustačius pedikuliozės atvejį vaikas ugdymo įstaigą gali lankyti tik po to, kai gauna gydytojo pažymą, jog jis neužsikrėtęs ir švarus.

Visuomenės sveikatos biuras praėjusiais metais vykdė savivaldybės finansuojamą „Pedikuliozės ir buitinių parazitų prevencijos“ programą, jai buvo skirta 862 eurai.

Už šias lėšas ne tik parengti lankstinukai, nupirkta ir 82 vienetai utėlių naikinimo priemonių. Jos išdalytos seniūnijoms, vaikų dienos centrams, kad jas gautų mažas pajamas gaunančių ir rizikos šeimų nariai. Ar utėlėms naikinti padeda senovinės priemonės – žibalas? Specialistai teigė, kad galvą plaunant žibalu reikia saugoti, kad nenudegintų odos.

„Šiais laikais vaistinėse yra civiliuotų priemonių utėlėms naikinti. Tiesa, jos nepigios“, – sakė V. Valiukienė.
Būna, kad žmonės utėles naikina ne taip, kaip reikia. Tarkim, mokykloje vienam šeimos nariui nustatoma pedikuliozė. Galvas reikia valyti visiems šeimos nariams, bet galva išvaloma tik užsikrėtusiam vaikui. Tokiu atveju galimas variantas, jog jis pakartotinai užsikrės.

V. Valiukienė sakė, kad problema rajone yra ne tik utėlės, bet ir kaskart atsirandančios blusos. Deja, jų naikinimui lėšų neskiriama, todėl ši problema palikta spręsti pačioms blusų apstotoms šeimoms.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“