Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Baudą už gamtos taršą greičiausiai teks sumokėti gyventojams

Nors praėjusiais metais pro Kėdainių valymo įrenginius į Nevėžį nevalytos nuotekos su visomis fekalijomis sruvo ir jį nuodijo bemaž tris savaites, o jau benueinanti rajono valdžia kone pirštu baksnojo į teršėjus, prokuratūrai baigus tyrimą paaiškėjo, kad tikrieji kaltininkai – nenustatyti. Dėl Nevėžio teršimo iškelta baudžiamoji byla nutraukta nesant nusikalstamos veikos požymių. Vieninteliu kaltininku įvardijama bendrovė „Kėdainių vandenys“, iš kurios nuotekų tinklų ir kliokė į Nevėžį nevalytos atliekos. Už aplinkos taršą šiai įmonei jau skaičiuojama bauda, o tai reiškia ne ką kitą kaip tai, kad ją greičiausiai teks sumokėti visiems gyventojams.

Ekstremalios situacijos skelbti neskubėjo

Kad Kėdainiuose rugpjūčio mėnesį įvyko nuotekų tinklų avarija, paaiškėjo tik po to, kai pilietiškas kėdainietis Danas Budrys nufilmavo ir socialiniame tinkle publikavo siužetą apie tai, kaip nevalytos nuotekos kliokia iš valymo įrenginių tiesiai į Nevėžio upę, keldamos putas ir smarvę. Štai tuomet ir paaiškėjo, kad valymo įrenginiai neveikia jau bemaž tris savaites.

Kėdainių rajono savivaldybė ganėtinai ilgą laiką didelės bėdos nė nematė ir tvirtino, kad nepadaryta žala upės faunai ir florai.

Ekstremalią situaciją susigriebta skelbti tik beveik po mėnesio.

Kaltininkų ieškojo, bet nerado

Kilus skandalui, suskubta ieškoti kaltų.

Nustatyta, kad valymo įrenginiai nustojo veikti, nes kažkas į kanalizaciją periodiškai pylė didelius kiekius chemikalų, kurie ir nužudė nuotekas turinčias valyti bakterijas.

Iškart po šio įvykio specialistai pareiškė, kad gyventojai tokio kiekio chemikalų išpilti negalėjo, esą tai įmanoma tik pramonės įmonėms. Tačiau iki šiol nenustatyta ne tik, kas pylė chemikalus. Nenustatyta net ir tai, kokie chemikalai iš tikrųjų buvo pilti.

Dėl šio įvykio apsiribota tik mero Sauliaus Grinkevičiaus kreipimusi į prokuratūrą, kuris, kaip jau dabar aišku, taip pat nedavė jokių rezultatų.

Esminė problema liko neišspręsta – nuotekos ir šiandien neišvalomos taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, todėl valymo įrenginių rekonstrukcija vis tiek yra būtina. A. Barzdžiaus nuotr.

Esminė problema liko neišspręsta – nuotekos ir šiandien neišvalomos taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, todėl valymo įrenginių rekonstrukcija vis tiek yra būtina. A. Barzdžiaus nuotr.

Taršiai įmonei užsuko sklendesGyventojams reikalaujant įvardinti, kas sukėlė ekologinę nelaimę, savivaldybės ir „Kėdainių vandenų“ atstovai, net nelaukdami teisėsaugos išvadų, puse lūpų ėmė kalbėti apie tai, kad kaltininku įtariama bendrovė „Kėdainių oda“. „Kėdainių vandenys“ šiai įmonei užsuko nuotekų sklendes ir atsisakė priimti neišvalytas atliekas į bendrą nuotekų sistemą.

Tokiu būdu situaciją pavyko suvaldyti – po kurio laiko atsistatė nuotekas valančių įrenginių darbas, tačiau esminė problema liko neišspręsta – nuotekos ir šiandien neišvalomos taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, todėl valymo įrenginių rekonstrukcija vis tiek yra būtina.

Nepaisant visko, ekologinės nelaimės kaltininkais neįvardinta nei „Kėdainių oda“, nei jokios kitos įmonės, todėl atsakomybę teks prisiimti „Kėdainių vandenims“, nes būtent iš jai priklausančių vamzdžių ir bėgo nevalytos nuotekos.

Skaičiuoja žalą

Dabar jau aišku, kad baudą už gamtai padarytą žalą teks sumokėti ne kam kitam, o šiai savivaldybei priklausančiai įmonei.

Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad gamtai padaryta žala siekia ne mažiau kaip 34 tūkst. eurų, tačiau ši suma – dar ne galutinė.

Kiek ji išaugs ir kiek „Kėdainių vandenys“ iš viso turės sumokėti, paaiškės, kai bus paskaičiuota ir kokia žala gamtai padaryta tinkamai iš nuotekų neišvalant azoto.

„Aišku, kažkiek baudos gyventojai turės padengti“, – rajono tarybos posėdyje neslėpė bendrovės „Kėdainių vandenys“ atstovas Robertas Lukoševičius.

Taigi, panašu, kad valdžios nesugebėjimas laiku spręsti problemų patuštins gyventojų pinigines.

Teks spręsti naujiems vadovams

Kada prasidės „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, kol kas dar nežinia. „Kėdainių vandenys“ iki gegužės 31 dienos Aplinkos ministerijai turi pateikti investicinį rekonstrukcijos projektą.

Jei jis bus tinkamas, Aplinkos ministerija skirs 80 proc. rekonstrukcijai reikalingų lėšų, o Kėdainių savivaldybė – 20 proc. Be to, savivaldybei teks įgyvendinti ir nemažai kitų Aplinkos ministerijos reikalavimų, kurie neabejotinai yra pagrįsti.

Ši situacija dar kartą akivaizdžiai parodė, kad nuo rajono vadovų priklauso tiek ekonominė, tiek ekologinė situacija. Naujosios valdžios laukia dideli iššūkiai.

Kristina KASPARAVIČĖ