Kilučių ežero pusiasalis virtęs statybininkų – mėgėjų veiklos zona. Ežero pakrantėje nuolat kyla nauji ir pūva seni žvejų suręsti tilteliai. 

Prie Apaščios upės ir Kilučių ežero esančio Kilučių kaimo gyventojai  sako nebegalintys suprasti, ar yra kokios nors taisyklės, kurių turėtų laikytis vandens telkinių pakrantėse  statinius renčiantys asmenys.

„Jūs pažiūrėkite, ko tik žvejai mums čia nepristato. Baisu žiūrėti, kokių laužynų pilna pakrantė. Nejaugi taip ir galima statyti lieptus, kur tik užsimanai? Kai kurie tilteliai pavojų kelia, ypač vaikams. O juk čia yra zona, kurią kaimo bendruomenė pagal išgales prižiūri, tačiau gamta ir vandeniu mėgautis gali visi. O į ką pakrantę verčia žvejai?“ – kalbėjo į „Šiaurės rytų“ redakciją kreipęsi kilutiškiai.

Už žvejus, bet prieš nevaldomą savivalę

Biržuose gyvenantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Dalius Drevinskas žvejų gyvenimą gerai pažįsta. Biržų rajono savivaldybės taryboje dirbančiam aplinkosaugininkui žinomas ir Kilučių kaimo žmonių nepasitenkinimas žvejų statybomis prie ežero.

D. Drevinskas „Šiaurės rytams“ kalbėjo, kad jis nesantis prieš žvejybą ir žmonių norą žvejoti, tačiau netvarka paežerėje jam nepriimtina. Politikas sako apie „statybinę – žvejybinę“ problemą kalbėjęsis su Širvėnos seniūnijos seniūnu Sauliumi Eigirdu. Jiedu sutarę, kad saviveiklines statybas prie ežero reikėtų nutraukti.

„Aš ne prieš žvejybą, tačiau norint statyti lieptus reikėtų parengti vieningus projektus“, - mano D. Drevinskas. Kas tokios vieningų projektų rengimo iniciatyvos turėtų imtis, neaišku.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Vaivada mano, kad tam, kas vyksta ežero pakrantėje, vertinimui pagal Statybų įstatymą kiltų abejonių.

„Ne kiekvienas lieptelis turi statinio požymių“, - sako savivaldybės specialistas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų skyriaus vyresnioji patarėja Elona Pipiraitė sako, kad veiklas, tarp jų ir lieptų įrengimo klausimus prie valstybinių  vandens telkinių, reikėtų derinti su Nacionaline žemės tarnyba.

Praverstų savivaldybės iniciatyva

Asmenine patyrusios aplinkosaugininkės nuomone, iniciatyvos galėtų imtis savivaldybė. Juk būtų galima parengti lieptų projektus, kurie nedarkytų nei ežerų, nei upių  pakrančių. Žvejybai skirti lieptai galėtų būti įrengti senųjų vietose. Jie, kaip ir pėsčiųjų išminti takai, yra ženklai, kur turi atsirasti nauji.

Pakrančių lieptai – sena Biržų miesto problema, kai prie kiekvienos sodybos pasidaromas priėjimas prie vandens. Kas sukala lieptą, kas seną priekabą ar kokias duris į vandenį įverčia.

Aplinkosaugininkai apie tai yra kalbėjęsi su seniūnais, tačiau iniciatyvos kol kas nekyla.

Yra problemų ir dėl medžių sodinimo

Širvėnos seniūnas Saulius Eigirdas „Šiaurės rytams“ sakė, kad dar praėjusiais metais prie Kilučių ežero jis lankęsis su savivaldybės tarybos nariu aplinkosaugininku D.Drevinsku. Buvę nuspręsta nebeleisti statyti naujų lieptų, o jiems parengtas vietas išgriauti.

Anot seniūno, gal lieptų įrengimu susirūpins daug lėšų gavusi Kilučių bendruomenė. Panašią nuomonę išsakė ir Kilučiuose gyvenantis tarybos narys verslininkas Viktoras Kurganovas.

Seniūnas S. Eigirdas užsiminė ir apie vykstančią kitą savivalę – medžių sodinimą prie Kilučių ežero.

„Galvojame, kad galbūt žmonės, į valstybės žemę prikišę eglaičių, ten medelius laikinai „priglaudė“. Gal liko nuo miško sodinimo, tai, galvoja, paaugins ir paskui išsikas“, - apie valstybės žemėje be leidimo sodinamus medžius kalbėjo seniūnas. Tokią problemą Biržuose ne sykį yra konstatavusi ir aplinkosaugininkė E. Pipiraitė.

Alfreda Gudienė