Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiek pinigų reikia laimei?

„Laimingesnės Lietuvos perspektyvą daugelis tapatina su ekonomikos kilimu, galimybe įsigyti daugiau gėrybių ir patirti daugiau malonumų. Todėl į klausimą: „Kiek reikia pinigų laimei?“ atsako: „Kuo daugiau“. O ką sako laimės tyrinėtojai?“ – klausia Vitas Danys iš Klaipėdos.

Dr. psichologas Gediminas Navaitis.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Šiemet Jungtinių Tautų paskelbtame pasaulio laimės indekse Lietuva užėmė 42-ą vietą. Aukščiausią iš visų Baltijos šalių,tačiau pastebimai žemesnę už šalių, esančių kitoje Baltijos jūros pusėje –Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo priekyje.

Kalifornijos (JAV) universiteto psichologė S.Lyubomirsky apžvelgė kone visus tyrimus, skirtus laimės jausmui. Jie patvirtina neabejotiną laimės svarbą visuomenei. Laimingi žmonės susiranda geriau mokamą ir patrauklesnį darbą, sveikiau ir ilgiau gyvena, yra jautresni kitiems.

Lengva sužinoti, kas tą laimę suteiktų. Šalia kitų patrauklių dalykų bei išgyvenimų, o neretai ir pirma jų, minimi pinigai. Manoma, kad dauguma neklysta, tačiau šiuo atveju nevisiškai. Ne vieną kartą kartotas patvirtino, kad labai skurdžių šalių piliečiai jaučiasi nelaimingesni už turtingesnių šalių gyventojus, tačiau kai šalies bendrasis vidaus produktas pasiekia vidutinį lygį, laimės dydis toliau nebeauga. Toks pat vaizdas ir tiriant žmones vienoje šalyje. Kai jie skursta ir vos gali prasimaitinti – laimės nepatiria, bet vos tik pasiekia vidutinį pajamų lygį, tolesnio laimės augimo nebelieka.

Šie faktai paskatino naujų visuomenės pertvarkos idėjų, pavadintų laimės ekonomika, ir laimės tyrimų plėtrą. Taigi apie laimės ir pinigų sąsajas šiandien žinome daugiau nei prieš kelis dešimtmečius.

Netgi žinome, kaip „nusipirkti“ daugiau laimės. Juk nemažai žmonių save apdovanoja ar guodžia pirkiniais. Patyrę sėkmę, jie bando džiugesį dar labiau sustiprinti apsilankydami batų, rūbų, gėrimų, technikos ar net automobilių parduotuvėse. Beje, nusivylę mylimuoju, santuoka ar darbu, neretai daro tą patį. Ar tikrai apsipirkus pasijuntama geriau? Psichologas T.Gilovich‘ius pabandė tai išsiaiškinti. Jis siekė sužinoti, kaip dera leisti pinigus norint pasijusti laimingam.

Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: nusipirkti daiktų (naujo modelio mobilųjų telefoną, madingą drabužį), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, kelionę), nusipirkti patirtį (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį).

Antrasis ir trečiasis pinigų išleidimo būdai gana artimi, nes, tarkim, kelionė į Turkiją – tai ir nauja patirtis, o bandymas išmokti važiuoti elektriniu paspirtuku– tai ir nauji įspūdžiai.

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima pasakyti, kad pirmasis (ir veikiausiai populiariausias) būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai atmintyje išlieka ryškiau. Patirtis ir įspūdžiai leidžia užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius net ardo.

Įdomiausias pinigų, atiduotų kitiems, poveikis laimei. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, yra laimingesni. Neurofiziologiniai tyrimai (smegenų skenavimas) parodė, kad žymios dalies tiriamųjų kai kurie smegenų centrai šiems vien įsivaizdavus, jog savi pinigai atitenka labdarai, suaktyvėja. Svarbu, kad šie centrai yra šalia centrų, atsakingų už malonumą. Taigi ar skaniai pavalgysime, ar padėsime varguoliui – pajusime panašų teigiamą išgyvenimą.

Į klausimą „Kaip jūs išleistumėte loterijoje laimėtą milijoną eurų?“ atsakė per tūkstantį Lietuvos žmonių. Žymi respondentų dalis laimėjimą skirtų buities sąlygoms gerinti. Tokių būta net 90,5 proc., o 13,2 proc. apklaustųjų įsigytų naują automobilį. 69,4 proc. atsidėtų pinigų „juodai dienai“, taupytų. 14,5 proc. apklaustųjų panaudotų dalį laimėjimo, kad ko nors išmoktų. 82,4 proc. labiau rūpintųsi savo sveikata. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės tam skirtų daugiau kaip trečdalį laimėjimo. Antai sveikatinimui tokią dalį skyrė 0,9 proc. jaunesnių nei 29 metų amžiaus respondentų, 7 proc. 60–69 metų ir 12,5 proc. vyresnių nei 70 metų respondentų. Artimuosius paremtų dauguma apklaustųjų (85,8 proc.). Jie pasidalijo į dvi panašias grupes. Pirmoji skirtų iki dešimtadalio laimėjimo artimiesiems remti. Jai priklausė 40,2 proc. apklaustųjų. Antroji skirtų didesnę dalį nei dešimtadalis laimėjimo. Jai priklausė 45,6 proc. apklaustųjų. Paremti labdaros organizacijas bei paramos reikalingus asmenis, kurie nėra jų giminaičiai, ketino 52,2 proc. apklaustųjų.

Tikėtina, kad nenušauto briedžio dalybos visiems apklausos dalyviams suteikė kelias minutes laimės...

Rekomenduojami video