Per kratas aptiktas fasavimo „fabrikas“. Paimtų galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Per kratas aptiktas fasavimo „fabrikas“, buvo paimtas įspūdingas kiekis galimai nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių, kurių vertė rinkoje, specialistų skaičiavimu, gali siekti apie 2 mln. eurų. Kol kas įtarimai pareikšti vienam asmeniui.

FNTT pareigūnai įtaria, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos ir Lenkijos. Įtariama, kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba.

Įtariama, kad padirbti chemikalai šešėlyje buvo pardavinėjami prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai. Už nelegalias prekes galimai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalį nelegalios produkcijos asmenys galimai pardavinėjo ir individualiai, neturėdami leidimo ūkinei komercinei veiklai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams – ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims. Šešėlinę prekybą organizavę asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau ją perfasuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Nelegalios prekės, siekiant jas nuslėpti, buvo žymimos sutartiniais ženklais, tam tikrais numeriais.

Penkiuose miestuose buvo atliktos kratos įtariamų nusikalstamas veikas vykdančių asmenų gyvenamosiose vietose, jų vadovaujamose bendrovėse, sandėliavimo patalpose.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos preliminariu vertinimu, per kratas rastų jau supakuotų ir paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą, gali siekti per 200 tūkst. eurų. Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais kačių kraiko etiketėmis paženklintuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų. Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei. Tai herbicidai, kurių naudojimo norma ypač maža. Specialistai suskaičiavo: jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus hektarui, vien per kratas maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją ir Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės.

Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų.

Nelegali prekyba klesti

varanavičienė Zita

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Vis labiau griežtinant reikalavimus legaliam augalų apsaugos produktų (AAP) verslui, nepakankamas dėmesys skiriamas šešėlinės prekybos nelegaliais augalų apsaugos produktais užkardymui.

2015 m. „Europol“ iniciatyva buvo surengta bandomoji Silver Axe (Sidabrinio kirvio) akcija, kurios metu organizuoti reidai visoje ES. Per 2017 m. Silver Axe II dešimt dienų trukusią akciją prie ES sienų buvo sulaikytos 122 t, o per 2019 m. Silver Axe IV akciją jau 550 t nelegalių produktų. Šiemet pasiektas savotiškas antirekordas – net 1 346 t.

Visuomenė dėl tokios nelegalios organizuotų grupių veiklos nukenčia kelis kartus. Pirmiausia į laukus patenka neištirti, nežinomos sudėties ir poveikio cheminiai mišiniai, todėl pagrįstai galima sunerimti dėl jų poveikio aplinkai bei galutiniam produktui, kuris pasiekia stalą. Šešėlyje veikiantys prekeiviai nemoka mokesčių. Mūsų paviršutinišku vertinimu tai gali būti 20–40 mln. eurų šešėlinė rinka. Nelegalus verslas nevykdo kitų legaliam verslui nustatytų prievolių. Be to, per nelegalią prekybą ir prekybą falsifikatais kriminalinės grupės užsidirba lėšų kitoms kriminalinėms veikoms ir suduoda dar vieną smūgį visuomenei.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėlinis AAP falsifikatų verslas turi palankias sąlygas savo kenkėjiškai veiklai – tiesiogiai už falsifikatų tiekimą rinkai sankcijų paprasčiausiai nėra (baudžiama už apgaulingą buhalterijos tvarkymą ar pan.), nors tokių nelegalių produktų patiekiama ne 1 t per metus. Dabar galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija, kurioje yra ir falsifikuoto AAP sąvoka, įsigaliojo dar 2017 m., tačiau sankcijos šešėlinės AAP rinkos veikėjams nebuvo nustatytos. Šių metų spalio 7 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo LR Seimui teikiami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir LR administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnio pakeitimo projektai.

Kai kurie ekspertai prekybos AAP falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokios nelegalios veiklos kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nelegalias veiklas griežtai baudžiama, o štai prekyba AAP falsifikatais iki šiol palyginti ramiai klestėjo sąžiningos žemdirbystės pašonėje. Tik priminsime – už nelegalią prekybą žmonėms skirtais vaistais ir už jų falsifikavimą yra griežtai baudžiama. Šiuo metu, jei ūkyje nustatomas nelegalaus AAP naudojimo faktas, baudžiamas galutinis vartotojas, t. y. žemdirbys. Bauda siekia 60 eurų ir dar mažinama perpus, jei pažeidimas pirmas. Bene griežčiausiai už šią nelegalią veiklą baudžiama Prancūzijoje – iki 7 metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. eurų. Pernai priimtos pataisos Lenkijoje taip pat numatė griežtesnes baudas – už nelegalią veiklą Lenkijoje gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Europol“ informacija rodo, kad šis nelegalus verslas nemažėja. Jei nebus imtasi ryžtingesnių veiksmų šešėlinei prekybai užkardyti, įskaitant teisėkūrą, galima prognozuoti dar spartesnį šios nusikalstamos veiklos augimą, juolab kad griežtėjant reikalavimams legaliam verslui ir ekonomikai išgyvenant recesiją, nelegalių produktų paklausa vis didėja.