„Verslui nėra patrauklūs piligrimai, nes jie dažniausiai keliauja savarankiškai, nenori turizmo agentūrų paslaugų, neatneša ekonominės naudos.“

Lietuva turi daug šventų vietų, kurios būtų įdomios ir kitų šalių piligrimams: unikalus pasaulyje Kryžių kalnas, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Šiluvoje, stebuklingų paveikslų vietos Trakuose, Pivašiūnuose, Vilniaus Aušros Vartuose, Žemaičių Kalvarijoje, Tytuvėnuose, Krekenavoje, Dievo gailestingumo šventovėje Vilniuje ir kt. Išskirtinių religinių objektų yra tiek Žemaitijoje, tiek Aukštaitijoje. Apie piligriminio turizmo perspektyvas „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Ekonomikos ir inovacijų (EIM) viceministre Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene.

V.Jankauskaitė-Milčiuvienė

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė

Praėjusią savaitę po posėdžio su piligrimų organizacijomis, dvasininkais, valstybinių ir savivaldos institucijų bei turizmo asociacijų ir verslo atstovais, EIM paskelbė, kad jos iniciatyva piligriminis turizmas turėtų tapti viena iš tikslinių Lietuvos turizmo krypčių ir artimiausiu metu jį bus siekiama įtraukti į 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP). Tačiau dokumente, kurį Vyriausybė priėmė trečiadienį, jo nebeliko kaip ir kitų tikslinėmis matytų krypčių – sveikatinimo, verslo bei gastronominio turizmo.

Iš tiesų istorija nekokia. Kai perėmiau kuruoti turizmo sritį kaip viceministrė, paaiškėjo, jog turizmas nebuvo įtrauktas į NPP (dokumentą, numatantį valstybės strategines kryptis 10-čiai metų į priekį – aut. past.). Ėmiausi iniciatyvos įtraukti gaires turizmui. Surengėme kelias diskusijas su įvairiomis su turizmu susijusiomis asociacijomis / organizacijomis, išanalizavome naujausias studijas ir tyrimus.

Tada suformulavome štai tokią pastraipą. „Geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai – laikantis darnumo principų ir taikant inovatyvius sprendimus, skaitmeninimo galimybes, specializuojant paslaugas konkrečioms rinkoms, tikslinėms grupėms, didinti turizmo srityje kuriamą pridėtinę vertę. Ypač svarbu vystyti kultūrinio ir gamtinio turizmo horizontalias prioritetines kryptis, puoselėti kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio vertybes ir tinkamai panaudoti jų išteklius, ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų savitumui, motyvuoti keliautojus daugiau laiko praleisti šalies regionuose. Numatytos tikslinės Lietuvos turizmo kryptys – sveikatinimo, verslo, piligriminis ir gastronominis turizmas – kurs naujas darbo vietas ir turizmo paslaugas, mažins sezoniškumą.“ Tačiau jei visos kryptys niekam neužkliuvo, tai būtent piligriminis turizmas tapo aštrių diskusijų objektu, nes verslas nemato naudos šioje turizmo kryptyje.

Tai kas gi nepatiko verslininkams?

Ogi tai, kad tarp tikslinių krypčių atsirado ir piligriminis turizmas. Nesvarbu, kad pagrindiniais prioritetais lieka gamtinis ir kultūrinis turizmas, o tarp tikslinių krypčių buvo įtrauktas verslo, sveikatinimo ir gastronominis turizmas. Jie tinka visiems. Piligriminis turizmas tapo taikiniu… Pacituosiu vieną turizmo verslo atstovą: „Iš piligrimų tik kalnai šiukšlių. Jie valgo savo maistą, miega kur pakliuvo. Iš jų jokios naudos.“ Keista. Kai kuriose valstybėse iš piligriminio ar religinio turizmo uždirbama. Ir visi džiaugiasi tokiais turistais, o ne piktinasi.

O kaip piligriminis turizmas atrodo pasaulio kontekste?

Kasmet piligriminiais tikslais pasaulyje keliauja apie 600 mln. turistų, 300 mln. lanko pagrindinius religinius centrus. Religinis turizmas užima 4 vietą pagal turizmo tikslus, kas ketvirtas keliautojas nurodo būtent tokį tikslą. Lietuvoje atlikus studiją „Kurk Lietuvai“ paaiškėjo, kad religinio turizmo potencialas Lietuvoje nėra išnaudojamas.

Štai Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ religinį turizmą įrašė į prioritetų sąrašą. Atlikta apklausa parodė, kad pusė (48 proc.) apsilankiusių turistų lankė bažnyčias ir religines vietas. Jei kas antras šalies svečias lankė religines vietas, negalime sakyti, kad šis turizmas nereikšmingas ir nereikalingas, juolab kad Lietuvoje iš tiesų daug tokių objektų. Manau, kad ignoruoti tokius dalykus būtų neteisinga.

Verslui galbūt atrodo ne taip patrauklu, nes piligrimai dažniausiai keliauja savarankiškai, nenori turizmo agentūrų paslaugų, neatneša ekonominės naudos. Pagaliau ir pats piligrimo sąvokos supratimas šlubuoja. Piligriminis turizmas siejamas ne vien su katalikybe ar krikščionybe. Piligrimas gali būti ir žydas. Šalyje turime daug žydų kultūros bei religinio palikimo, todėl galima suformuoti piligriminį kelią ir šios religijos aspektu. Turime karaimų, totorių, stačiatikių, liuteronų, taigi nereikėtų matyti siaurai, kad piligriminis turizmas skiriamas vienai konfesijai.

Teigiate, kad dauguma šventų religinių vietų Lietuvoje yra šalies regionuose – mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, tad religinis turizmas būtų puiki galimybė paskatinti šių vietovių ekonomiką, sukurti naujas darbo vietas.

Iš tiesų privalumų piligriminis turizmas turi daug. Būtent jis leidžia piligrimams ilgesnį laiką užsibūti Lietuvoje ir daugiau laiko praleisti regionuose, tokiu būdu gali įnešti indėlį į ekonominį vystymąsi. Juk jie valgo, nakvoja, palieka savo pinigėlius. Visa tai siejasi su pasauline tendencija, vadinamuoju „lėtuoju“ turizmu, kai keliaujama lėtai ir pasimėgaujant. Būtent tokia turizmo rūšis mūsų vertinimu yra ateitis, nes dinamiškame pasaulyje tai, kas vyksta lėčiau, yra didžiulė vertybė. Jei žmogus keliauja piligriminiais tikslais, nereiškia, kad jis nėra turistas. Juk be bažnyčių jis lanko muziejus, gamtines ar kultūrines vietas, taip pat gali naudotis sveikatinimo paslaugomis.

Tačiau dabar NPP apskritai neliko turizmo prioritetų…

Dabar situacija tokia, kad verslui labai aštriai pasisakant prieš šią turizmo rūšį, nuspręsta iš NPP išbraukti turizmo kryptis. Mane tai nuvylė, nes norėjosi, kad tie prioritetai būtų užfiksuoti artimiausiems 10 metų. Turizmo sektorius sako, kad gal nereikia prioritetų, verčiau palikti abstrakčias kryptis, pavyzdžiui, gamtinis, kultūrinis. Bet jei paliekame abstrakčias gaires ir neišskiriame prioritetinių, manau, tai nėra teisinga. Lietuva turi didelį potencialą šioje srityje. Dabar sulaukiame turistų, kodėl gi jo nevystyti? Juolab kad atsiranda vis daugiau entuziastų, organizuojančių piligrimų maršrutus.

Tačiau ar piligriminiam turizmui reikia išskirtinių sąlygų?

Bet kuri nauja sritis nori būti numatyta NPP dokumente. Jei ten atsiduri, vadinasi, esi svarbus. Ir tai susiję su įvairiomis finansavimo kryptimis. Prioritetiniams dalykams jis skiriamas, manau, todėl ir kilo turizmo sektoriaus pasipriešinimas – šalia įprastų dar viena sritis, pretenduosianti į valstybės dėmesį. Deja, finalas toks, kad neturime užfiksuotos nė vienos turizmo srities, nes buvo jų atsisakyta. Taigi, likta prie suskilusios geldos.