Mažėjant vaikų skaičiui niekas negali pasakyti, koks likimas po kelerių metų laukia kaimiškųjų rajono gimnazijų. / „rinkosaikste.lt“ nuotr.

Kėdainių rajone nuolat mažėjant vaikų skaičiui, senstant visuomenei, švietimų įstaigų laukia neišvengiamos permainos. Jau dabar akivaizdu, jog kai kurias mokyklas teks uždaryti. Šios pertvarkos neabejotinai labiausiai palies kaimiškąsias vietoves. Kaimiškųjų gimnazijų vadovai pripažįsta, jog vaikų skaičius nuolat mažėja, bet tikina šiandien dar esantys ramūs dėl ateities.

Nors ateities perspektyvos dėl spartaus mokinių mažėjimo yra nedžiuginančios, kol kas apie reformas dar nekalba ir rajono savivaldybės atstovai. Laukia respublikiniu mastu priimamų sprendimų. Belieka viltis, kad su sprendimais nebus pavėluota.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius teigia, jog apie sprendimus optimizuojant mokyklų tinklą bus galvojama tik kitais metais, sulaukus Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų šalies institucijų pozicijos dėl regioninių mokyklų ateities. „rinkosaikste.lt“ nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius teigia, jog apie sprendimus optimizuojant mokyklų tinklą bus galvojama tik kitais metais, sulaukus Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų šalies institucijų pozicijos dėl regioninių mokyklų ateities. „rinkosaikste.lt“ nuotr.

Permainos numatomos jau kitais metais

Kokia ateitis senstant visuomenei laukia Kėdainių rajono mokyklų? Kaip bus prisitaikoma prie gyvenimiškų realijų, kuomet rajone ima trūkti ne vietų vaikų darželiuose bei mokyklose, bet senelių globos namuose?

Rajono savivaldybės kuluaruose jau pasigirdo svarstymų, kad artėjant neišvengiamai švietimo tinklo reformai bus sumažintas gimnazijų skaičius. Esą, ko gero, teks keisti kaimiškųjų gimnazijų statusą, galbūt jas paverčiant bendrojo lavinimo mokyklomis.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius tikina – kol kas greitų permainų rajone tikrai nebus. Pasak valdininko, apie svarbius sprendimus bus galvojama tik kitais metais, sulaukus Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų šalies institucijų pozicijos dėl regioninių mokyklų ateities, jų finansavimo.

„Laiko švietimo tinklo pertvarkai turime iki 2020 metų. Konkrečius sprendimus planuojame pradėti rengti kitais metais. Kitus mokslo metus pradėsime su tuo, ką turime. Mokinių skaičius penkiais klasių komplektais, lyginant su tuo, kas yra dabar, sumažės, tačiau daugiau niekas nesikeičia“, – kalbėjo J. Lukoševičius.

Kritinis lygis dar nepasiektas

Rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vadovas pripažino – ateityje mokyklų tinklo pertvarka bus neišvengiama. Dėl demografinių procesų bei emigracijos rajone ženkliai mažėja vaikų, mokinių skaičius. Ši tendencija Kėdainių rajone jaučiama jau dvyliktus metus ir, regis, kol kas nesama kokių nors jos kitimo požymių.

Didžioji pertvarka, J. Lukoševičiaus teigimu, prasidės kitais metais. O dabar laukiama Vyriausybės sprendimų, nuo kurių didžiąja dalimi priklausys reformų kryptys.

„Viena vertus, turime patikinimus, jog valstybė padės savivaldai. Be to, mūsų rajonas šiai pertvarkai dar nepribrendo. Net ir pati mažiausia Miegėnų mokykla turi 90 mokinių. Krepšelio lėšų mums pakanka, mokytojai laiku gauna teisės aktus atitinkančius atlyginimus“, – kalbėjo J. Lukoševičius.

Gimnazija kasmet netenka vienos klasės

Kaip situaciją vertina kaimiškųjų Kėdainių rajono gimnazijų vadovai? Koks likimas jų laukia ateityje, kai mokinių skaičiui nuolatos mažėjant neišvengiamai ištuštės klasės?

Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas neslėpė – žvelgiant į pastaruosius septynerius metus kasmet mokinių skaičius sumažėja apie trimis dešimtimis. O tai reiškia, kad gimnazija netenka vidutiniškai vienos moksleivių klasės.

Tris skyrius turinčioje gimnazijoje iš viso šiuo mokosi 446 vaikai, o pačioje gimnazijoje – 263  mokiniai. L. Tauginas prisimena, kad pradėjus dirbti, prieš 12 metų, tame pačiam pastate mokėsi 540 vaikų…

„Nors šiais mokslo metais dviem vaikais padidėjo mokinių skaičius, tačiau išeis dvi dvyliktokų klasės, o pirmokų ateis viena klasė. Dalis vaikų gimnaziją palieka baigę 10 klasių, jie eina mokytis į profesines mokyklas, mokinių mažėjimas vyksta“, – pripažino Akademijos gimnazijos direktorius L. Tauginas.

Kaip mokinių mažėjimo kontekste įsivaizduojamas neišvengiamas mokyklų tinklo optimizavimas? L. Tauginas sakė, jog žvilgsnis krypsta į gimnazijos filialus, pavyzdžiui, esančius Gudžiūnų miestelyje bei Šlapaberžėje.

Kaimiškųjų rajono gimnazijų vadovai sutartinai teigia, kad mokinių mažėjimo tendencija pastaruoju metu stabilizavosi, o kas laukia jungtinių klasių, gimnazijų filialų – parodys ateitis. Iš kairės – Krakių gimnazijos vadovas Alanas Magyla, Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas ir Josvainių gimnazijos vadovas Ramūnas Zigmantavičius. „rinkosaikste.lt“ koliažas

Kaimiškųjų rajono gimnazijų vadovai sutartinai teigia, kad mokinių mažėjimo tendencija pastaruoju metu stabilizavosi, o kas laukia jungtinių klasių, gimnazijų filialų – parodys ateitis. Iš kairės – Krakių gimnazijos vadovas Alanas Magyla, Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas ir Josvainių gimnazijos vadovas Ramūnas Zigmantavičius. „rinkosaikste.lt“ koliažas

Gudžiūnuose nebeliks pradinukų?

Dviejuose Akademijos gimnazijos skyriuose veikia po dvi jungtines klases, kuriose mokosi skirtingo amžiaus pradinukai. Šių klasių ateitis miglota, nes Švietimo ir mokslo ministerijoje formuojama nuostata, jog norint užtikrinti tinkamą švietimo kokybę, prieškario bei pokario laikus menančios klasių jungimo praktikos turi būti atsisakyta.

„Imkime kaip pavyzdį Gudžiūnus. Atrodo, tai gana didelė gyvenvietė, tačiau kitąmet, 2019-aisiais, ten, ko gero, liks tik mišri priešmokyklinio ugdymo grupė. Iš skirtingų klasių surinkti septynis vaikus, antrokus, trečiokus, ketvirtokus ir juos mokyti?“ – sakė Akademijos gimnazijos vadovas.

L. Tauginas minėjo, kad optimizuojant mokyklų tinklą esminius sprendimus teks priimti rajono politikams.

„Mes skyriaus negalime savavališkai uždaryti net tada, kai jame liks tik keli vaikai. Sprendimą turės priimti rajono savivaldybės Taryba“, – „Rinkos aikštei“ sakė Akademijos gimnazijos vadovas L. Tauginas.

Kaimo mokykloms skaudžiausia šeimų emigracija

„Kol kas situacija yra normali, tačiau ji negali būti prognozuojama. Prognozuoti, manau, būtų neatsakinga. Nes tiek ekonominė, tiek ir demografinė situacijai keičiasi kas metai. Todėl ganėtinai sunku pasakyti, kaip bus po metų ar dvejų. Jeigu visoje Lietuvoje mažėja gyventojų, rožinėmis spalvomis negali piešti ir siauresnės, regioninės demografinės, tai normalu“, – sako Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.

Pasak jo, mažėjant mokinių skaičiui, džiugina nebent tai, kad klasių komplektacija išlieka atitinkanti mokinio krepšelio metodiką.

„Šiuo metu pas mus Šėtoje yra dvi devintos klasės, iš jų bus komplektuojama viena dešimtoji, nes dalis mokinių išeis į profesines mokyklas. Tai normalus procesas“, – sakė M. Danilevičius.

Pasak kaimiškos gimnazijos direktoriaus, ateitis, demografinė padėtis priklauso nuo daugybės veiksnių. Jeigu ekonominė situacija regione išlieka stabili, žmonės darbo turi, gyventojų skaičius pernelyg nekinta.

„Jeigu žmonės pajuda siekdami savo asmeninės ekonominės naudos, natūralu, jie keičia savo gyvenamąją vietą, keliauja ten, kur yra darbo arba jis yra geriau apmokamas, migruoja kartu su visa šeima. Tai skaudžiausi momentai kaimiškųjų vietovių mokykloms“, – sako M. Danilevičius.

Laukiama sprendimo dėl jungtinių klasių likimo

Šalia Kėdainių esančio Josvainių miestelio gimnazijos vadovas Ramūnas Zigmantavičius sakė vaikų mažėjimo tendenciją jaučiantis kasmet. Jo skaičiavimais, kasmet mokinių skaičius sumažėja 7–8 vaikais.

„Esame gana specifinė gimnazija, pas mus mokosi per 12 mokinių, kurie atvyksta iš Kėdainių. Juk 8 kilometrų atstumas tai tas pats, kaip nuo vieno miesto galo į kitą nuvykti. Jaučiamės gana stabiliai, rugsėjo 1-ąją pradėsime mokinių skaičiui sumažėjus vos keliais vaikais, o didesnių permainų, ko gero, reikėtų laukti nuo 2019 metų“, – sakė R. Danilevičius.

Gimnazijos vadovas tikino jau numatantis galimą dalies mokinių iš Pernaravoje veikiančio skyriaus perkėlimą į Josvainius. Nes šiuo metu filiale veikia kelios nedidelės jungtinės klasės. Švietimo ir mokslo ministerijai galutinai patvirtinus, kad tokių junginių, kuriuose mokosi skirtingų klasių mokiniai, negali būti, teks organizuoti moksleivių pervežimą.

R. Zigmantavičiaus vertinimu, nusprendus eliminuoti jungtines klases, atokesnėse vietovėse gyvenantiems pradinukams teks anksčiau keltis, eiti į vietą, kur mokinius paima mokyklinis autobusiukas. Kita vertus, čia esama ir nemažai pliusų – ugdymo kokybė, kai vienos klasės, vieno amžiaus vaikai mokosi kartu, yra neabejotinai aukštesnė. Esant didesniam mokinių skaičiui klasėse, prasiplečia komunikavimo diapazonas, gerėja socializacija.

Apibendrindamas mokinių mažėjimo tendencijas Josvainių gimnazijos vadovas prognozavo, kad ateityje didesnių demografinių kritimų neturėtų būti.

„Išleidžiame 24 dvyliktokus, o ateina 21 pirmokas. Atrodo, jog padėtis daugmaž stabilizavosi, į pirmąsias klases kasmet susirenka apytiksliai po 20 mokinių“, – reziumavo Josvainių gimnazijos direktorius R. Zigmantavičius.

Nedramatizuoja

„Situacijos nedramatizuočiau ir nemanyčiau, kad iki 2020 metų bus kažkokie pokyčiai. Vaikų skaičiaus mažėjimas vyksta jau seniai. Būdavo, jeigu prisimenate, sumažėdavo po 22 komplektus (klases – red.), o tai – gera vidurinė mokykla. Dabar, man atrodo, sumažėjo tik 5 komplektai, tad, manyčiau, šis skaičius kuriam laikui nusistovėjo. Gal klasės ir nėra gausesnės, tačiau jų skaičius panašus“, – „Rinkos aikštei“ sakė Krakių miestelyje veikiančios Mikalojaus Katkaus gimnazijos vadovas Alanas Magyla.

Pedagogas minėjo, kad rajono mokyklos laikui bėgant tapo apylygėmis – kaimo gimnazijose mokosi apytiksliai po 300 vaikų, kaimo pagrindinėse mokyklose – apie 100, gal kiek negausesni yra didesniųjų mokyklų, gimnazijų skyriai.

„Dėl skyrių aš visiškai nepergyvenu. Jeigu jiems buvo atliktos renovacijos, vadinasi, jie turi egzistuoti. Pavyzdžiui, mes 5 metus negalime keisti Pajieslio daugiafunkcinio centro veiklos, kur veikia jungtinė klasė, priešmokyklinė grupė. Manau, kad visa tai išsilaikys. Juk šiek filialai, kad ir būdami negausūs, atlieka tam tikrą, kad ir vaikų darželio funkciją. O daliai gyventojų, kaip ir vaikams, ypač mažiukams, patogu“, – sakė A. Magyla.

Kaip pasikeis situacija rajone, jeigu respublikiniu mastu bus nuspręsta nebetęsti jungtinių klasių egzistencijos? Kaip pavyks išspręsti vaikų pavėžėjimą iki stambesnių mokyklų, galų gale – kokias švietimo įstaigas jiems bus leista pasirinkti?

„Jeigu dėl jungtinių klasių reikės spręsti vienos ar kitos pagrindinės mokyklos likimą, teks žiūrėti, kokia gimnazija ar pagrindinė mokykla yra arčiausiai. Manau, jog ne viskas padaryta ir iš savivaldybės pusės, nes apie 100 vaikų lanko kitų rajonų mokyklas. Jeigu moksleiviai renkasi kitas mokyklas, vadinasi, mes kažko nesugebame padaryti“, – sakė A. Magyla.

 

Nerijus POVILAITIS