Grėsmės sveikatai ar gyvybei minutėmis ligonio artimieji neretai pratrūksta emocijomis. Tokia  reakcija, jų įsitikinimu, ištinka dėl medikų elgesio, kuris ne visuomet  būna profesionalus.

„Lekiu paskui „greitąją“ į Panevėžį - vėliau papasakosiu, kas vyko Biržų ligoninėje“, - telefonu pasakė į respublikinę ligoninę vežamo vyro sūnus. Tai buvo praėjusios savaitės antradienio pavakarys. Insultą patyręs senolis, kurio būklė, pasak sūnaus, akivaizdžiai blogėjo, į Panevėžį išvežtas tik vyrui sukėlus Biržų ligoninėje triukšmą.

Su medikų abejingumu susidūrė ne pirmą kartą

Į Panevėžio ligoninę sergantį tėvą vyras lydėjo ne pirmą sykį.

Buvo atvejis, kai  laiku į apskrities ligoninę išgabenti spėto senolio sūnus Panevėžyje iš medikų išgirdo, kad  infarktą patyrusiam tėvui iki mirties tebuvo likęs pusvalandis. Tai buvo prieš dvejus metus, kai 76 metų Stasį Garšvą  skubiai operavę  panevėžiečiai medikai, pasak senolio sūnaus, iš vainikinės arterijos ištraukė devynis krešulius.

K.Garšva suprantąs, kad tuomet tėvo gyvybę išgelbėjo ir laiku nuvažiavęs į Biržų ligoninės priimamąjį. Apie 6 valandą „greitosios“ išvežtą tėvą  jis radęs Priėmimo skyriaus palatoje su lašinėmis. Buvę jau po 9 valandos, o tėvas pasakęs, kad jam dar blogiau, nei buvę rytą. Senolis palatoje buvo vienas, slaugytojas K.Garšva teigė radęs geriančias kavą. Pasiteiravęs, ar jos žinančios, kad paciento būklė tik blogėja ir ar nereikia vežti jo į Panevėžį, esą  išgirdo atsakymą: „Kur mes rasime greitąją?“ Tuomet, prisipažįsta vyras, jis ėmęs gąsdinti viešumu, ir „greitoji“ buvo iškviesta.

Po to – skubi širdies operacija, gydymas ligoninėje, sanatorijoje. Tėvo gyvybė buvo išgelbėta.

Iki infarkto niekada nesirgęs tėvas, pasak K.Garšvos, po operacijos gyveno „lėtesnį gyvenimą, tačiau nebuvo gulintis ligonis – vaikštinėjo, po namus dirbinėjo“. Kai reikėdavo medikų pagalbos, rajono ligoninės penktajame aukšte su juo, pasak sūnaus, buvo elgiamasi kaip su žmogumi. Visai kitaip, anot K. Garšvos, negu  šį kartą tėvui atsidūrus ligoninės ketvirtajame aukšte.

Negalėjo delsti, reikalavo gelbėti tėvą

Biržų ligoninės ketvirtajame aukšte esančiame skyriuje 78 metų S. Garšva atsidūrė praėjusio pirmadienio rytą. Kartu su sūnaus šeima Gulbinuose gyvenantį žmogų „greitoji“ į gydymo įstaigą nuvežė dėl staiga nutirpusios rankos. Ligonis buvo paguldytas į stacionarą, jam statytos lašinės.

„Kai nuvažiavau į ligoninę, tėvas neatrodė blogai. Norėjau pakalbėti su palatos gydytoja neurologe D.Einoriene, tačiau skyriuje jos nebuvo. Man pasakė, kad gydytoja skyriuje bus antradienio rytą, nuo 7.30 iki 10 valandos. Atlėkiau antradienio rytą, nuėjau pas tėvą, o jis jau nebegali atsikelti dėl svaigstančios galvos. Pakalbėjau su gydytoja, ji sakė tuo metu nematanti nieko baisaus, o trečiadienį žadėjo vežti į Pasvalį tyrimui kompiuteriniu tomografu. Sakiau,  gal antradienį vežam, bet gydytoja atsakė, kad ligonį veš tik trečiadienį“,  - pasakojo K.Garšva.

Ūkininkaujantis vyras parvažiavo namo į Gulbinus, o „Agare“ dirbančios žmonos paprašė, kad po darbo ji užsuktų pas tėvą.

„Žmona  pamatė baisų vaizdą  - tėvuko viena kūno pusė jau buvo paralyžiuota, veidas „kabėjo“. Paskambino man, aš – staigiai į mašiną ir nulėkiau į ligoninę. Kokį tėvuką rytą palikau, o kokį radau apie 16 valandą, buvo didžiulis skirtumas. Nulėkiau  pas budinčias sesutes klausti, ar jos matančios, kad ligoniui blogai. „O ką aš galiu padaryti?“ – atsakė man sesutė. Tada aš žiauriai supykau – šaukiau, kad kviestų gydytoją, o ši man atsakė, kad tokio nėra – „naktinis“ (budintis – red.) ateisiantis tik  17 valandą, ir siūlė laukti... Aš panaudojau visą turimą žodžių  arsenalą – keikiausi lietuviškai ir rusiškai, klausiau jos, ar turi medicininį išsilavinimą, ir panašiai“ – pasakojo K.Garšva apie savo reakciją į budinčios slaugytojos laikyseną.

Tada vyras sako išgirdęs, kad turėtų pagalvoti, ar nereikės jam su tėvu į Biržų ligoninę grįžti. O gal ir pačiam į ligoninę kada nors atsigulti. Suvokęs tai kaip grasinimą K.Garšva sako atšovęs: „O ką jūs man padarysit - numarinsit?“.

„Man siūlė iškviesti policiją, aš liepiau kviesti ir sakiau kviesiantis žurnalistus. Dar siūliau iškviesti ligoninės vadovybę, kad pamatytų, kaip medikės dirba, tačiau vadovo nekvietė“, - pasakojo K. Garšva. – Išgirdau, kad skyriuje yra sunkesnių ligonių negu mano tėvas, kuris šešiavietėje palatoje gulėjo vienas...“

Kitokia budinčio gydytojo reakcija ir kita ligoninė

Prieš 17 valandą skyriuje pasirodė gydytojas. Pasak K.Garšvos, gydytojas „atvažiavęs iš Kauno“. Gydytojo laikysena buvo visai kitokia.

„Rėkiau ant jo, triukšmavau baisiai, tačiau jis man nė vieno žodžio nepasakė – ne taip, kaip sesutė. Gydytojas greitai, gal per 5 minutes, parašė siuntimą į Panevėžį, skubiai atsirado greitoji...“ - apie skirtingą medikų elgseną kalbėjo vyras. Jis išgirdęs tik gydytojo žodžius, kad „turbūt čia kalba emocijos“.

Pasak K.Garšvos, į „ greitąją“  tėvukas keltas  „praktiškai kaip negyvas...“

Panevėžio ligoninėje atlikti tyrimai, pasak ligonio sūnaus, rodę, kad insultas įvykęs pirmadienį. Taip jam pasakę medikai, paaiškinę, kad gydymas būsiantis ilgas – masažais, vaistais. Nuraminę, kad sūnus dėl tėvo priežiūros nesijaudintų, nes skyriuje personalas geras.

„Iš tikro, maitino tėvuką kaip kūdikį. Ne taip, kaip buvo Biržuose: atnešė, padėjo, o paskui atėję išsinešė net nepaliestą maistą“, - kalbėjo vyras.

„Prognozių dėl tėvuko sveikatos, aišku, jokių nėra. Visko gali nutikti, tačiau toje Panevėžio ligoninėje  požiūris į žmogų kitoks.

Gal visko ir ten būna, tačiau mano situacija buvo tokia. O Biržuose niekada kaltų nebūna – kalti patys ligoniai “, - sakė 46 metų ūkininkas iš Gulbinų - trijų vaikų tėvas ir pareigą savo tėvui jaučiantis sūnus.

Sukėlė stresą kitiems

Apie tai, ką apie ligoninėje įvykusį konfliktą „ Šiaurės rytams“ pasakojo K.Garšva, buvo informuotas Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba. Apie tai papasakota ir įvykiu besidomėjusiai direktoriaus pavaduotojai Vitalijai Jukonienei. Ji sakė apie konfliktą girdėjusi, kalbėjusi su Vidaus ligų skyriaus personalu.

Redakcija prašė, kad ligoninė išdėstytų savo poziciją dėl  to, kas įvyko ligoninėje.  „Apie  paciento būklę, paskirtus tyrimus ir gydymo planą gydanti gydytoja informavo  ir paciento artimuosius, kurie tam pritarė. Keičiantis klinikinei būklei, artimieji sukėlė konfliktinę situaciją, ko pasekoje patyrė stresą personalas, besigydantys pacientai bei jų artimieji buvę skyriuje. Apgailestaujame, kad paciento artimieji žino tik savo teises, bet pamiršta, kad reikia laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, elementaraus bendravimo, etikos reikalavimų“, - rašoma Biržų ligoninės administracijos atsiųstame laiške.

Atsiprašyti negali

K.Garšva teigia, kad jo elgesį išprovokavo medikai.

„ Kaip aš galėjau kitaip elgtis, kai mačiau blogėjančios būklės tėvą ir abejingai sėdinčią sesutę? Nors  būtų kažką dariusi  - skambinusi gydytojui, klaususi jo  ką nors, o dabar sau sėdi atsisėdusi... Kaip tokią išjudinti? Pripažįstu, kad pasakiau daug ką negražaus, tačiau atsiprašyti dėl to nesiruošiu. Tiesiog negaliu. Aš gelbėjau savo tėvą“, - sako K.Garšva.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“