Pastaruoju metu vis dažniau viešai skamba Konstitucinio Teismo (KT) pavadinimas. Prašydami teisės aktų išaiškinimo, į jį nuolat kreipiasi parlamentarai, kiti teismai, dabar ir eiliniai piliečiai, kurie šia teise gali pasinaudoti jau nuo praėjusių metų. Paskutinį kartą viešai buvo aptarinėjamos naujos kadencijos Seimo narių priesaikos davimo aplinkybės, kai esant užsikrėtimo COVID-19 virusu grėsmei renginys buvo organizuojamas ne visiškai saugiai. Apie tai ir kitas konstitucines aktualijas kalbamės su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

Ne pirmą kartą priėmėte naujai kadencijai išrinktų Seimo narių priesaikas. Vaikščiojote nuo vieno mikrofono prie kito. Be vaikščiojimo sutrumpėtų laikas ir galimybė platinti pavojingą virusą? Pasirašytų nuotoliniu būdu ir viskas?

Konstitucija nenumato nuotolinio priesaikos davimo būdo. Ir tai neturėtų stebinti, nes pagal Konstituciją Seimo nario priesaika yra individualus aktas, asmeniškas išrinktojo Seimo nario įsipareigojimas Tautai ir valstybei. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys asmeniškai, viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duotoji priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Tačiau kaip ta procedūra organizuojama Seime – jau kitas klausimas, bet Konstitucinio Teismo pirmininkas atsakingas tik už tai, kad Seimo nario priesaika būtų teisėta, ir jis nesprendžia, kaip konkrečiai organizuojama procedūra, kas kur stovi ar į kurį mikrofoną kalba.

Kodėl politikai linkę į savo kovas įtraukti teismų sistemą, įskaitant KT, teikdami nesibaigiančius prašymus dėl teisės aktų išaiškinimo?

Natūralu, kad ir tarp politikų kyla ginčų, kitaip ir negali būti. O visus teisinius ginčus sprendžia teismai, šiuo atveju KT sprendžia ginčus dėl priimtų teisės aktų konstitucingumo. Visose pasaulio demokratinėse valstybėse viena iš opozicijos (parlamentinės mažumos) teisių yra teisė kreiptis į KT ar kitą konstitucinės kontrolės instituciją, kad ši patikrintų daugumos priimtų sprendimų konstitucingumą. Tai yra viena iš pliuralistinės parlamentinės demokratijos prielaidų. Tiesa, pasitaiko, kad visas Seimas kreipiasi dėl išaiškinimo. Tai gali atrodyti ne visai normalu, nes pats Seimas turi kompetenciją keisti įstatymus. Bet, kita vertus, gal geriau, kad Seimas tokiu būdu pasitikrintų savo priimtų sprendimų konstitucingumą.

Bandymu įvelti teismus į politines kovas vadinčiau ne prašymus KT ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o būtent tokius veiksmus, kokių būta šią vasarą, kai tam tikri politikai dėl jų netenkinusio KT sprendimo mėgino šį teismą parodyti esant šališką ir net viešai abejojo institucijos veiklos teisėtumu.

Ar Seimo Žmogaus teisių komitetas yra dažnas LRKT pašnekovas? Bendraujate? Arba jo atskiri nariai? Kokiomis temomis?

Ne, su šiuo komitetu, kaip ir su kitais Seimo komitetais, iš esmės nebendraujame. Nebent tais retais atvejais, kai jų svarstomi klausimai yra susiję su KT veikla, pavyzdžiui, kai buvo svarstomas individualaus konstitucinio skundo įvedimas, teko kalbėti tiek Žmogaus teisių, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Kaip KT vadovas esate pakankamai aktyvus komentuodamas žmogaus teisių pažeidimus svetur. Bet gal KT yra institucija, kuri pati galėtų, matydama akivaizdų žmogaus teisių pažeidimą, pavyzdžiui, „sprogusias“ baudžiamąsias bylas, pasakyti nuomonę?

Moralinė mano ir kiekvieno teisininko pareiga yra reaguoti į konstitucinių teismų vykdomą konstitucinės justicijos diskreditaciją, kai konstituciniai teismai tampa agresijos, diktatūros ar masinių represijų pateisinimo įrankiu, nepriklausomai nuo to, kur tai vyksta – Rusijoje, Baltarusijoje ar kurioje kitoje šalyje. Kalbant apie mūsų nagrinėjamas bylas, esu išdėstęs savo nuomonę atskirais atvejais, kai tai buvo susiję su KT jau išnagrinėtomis bylomis. Pavyzdžiui, komentavau teisėjų imuniteto klausimą, tačiau tai dariau tik po to, kai buvo paskelbtas mūsų nutarimas šioje byloje. Klausimas buvo išties aktualus, sukėlęs daug ginčų visuomenėje. Pati byla KT atsirado po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), užuot vykdęs savo konstitucinę pareigą kreiptis į KT dėl konstitucinių teisėjų imuniteto aspektų, priėmė atitinkamą nutartį. Ja jis teisėjų neliečiamybę išaiškino tokiu būdu, kad galėjo būti užkirstas kelias veiksmingai kovai su korupcija teismų sistemoje. Pagal LAT nutartį, tokiems procesiniams veiksmams teisėjų atžvilgiu kaip krata ir apžiūra turėjo būti reikalaujama išankstinio parlamento sutikimo. Būtent susirūpinęs dėl tokios nepagrįstai teisėjo imunitetą išplečiančios LAT nutarties, Seimas kreipėsi į KT, o šis 2020 m. kovo 9 d. nutarimu ištaisė Aukščiausiojo Teismo padarytas klaidas.

Kas dėl žmogaus teisių, konkrečių asmenų teisių pažeidimų, KT galėtų kalbėti apie tai išsprendęs bylą pagal individualų konstitucinį skundą. Asmuo, kurio atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas subliuško, gindamas savo pažeistas teises ar laisves, gali kreiptis į ordinarinius teismus, o išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir manydamas, kad jo teisės nebuvo apgintos, per keturis mėnesius gali kreiptis į KT su individualiu konstituciniu skundu. Kaip žinote, asmenims tokia teisė suteikta praėjusiais metais.

Kaip manote, kodėl pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kaip juokaujama, yra pigiau negu važiuoti Vilniaus troleibusu be bilieto? Ar kada nors buvo ir kaip buvo nubaustas koks nors asmuo, pripažintas pažeidęs Konstituciją?

Tie, kurie taip juokauja, nelabai supranta, ką nagrinėja Konstitucinis Teismas. Išskyrus apkaltos bylas, kuriose keliamas konkrečių pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, KT nagrinėja teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Mano akimis, Konstitucijos pažeidimai kainuoja gerokai brangiau nei bet kokia kelionė aplink pasaulį, tik tą kainą moka ne vienas asmuo, o visa valstybė. KT nėra baudžiamasis teismas, todėl nereikia tikėtis, kad jis skirtų kokias nors bausmes ar nuobaudas. Kita vertus, tiek Seimas, tiek Vyriausybė, priimantys teisės aktus, kurie gali būti pripažinti antikonstituciniais, yra kolektyvinės institucijos, jų veikla pagrįsta daugumos politine valia, ji priklauso nuo politinių susitarimų, ir asmeninė atsakomybė tiesiog neįmanoma.

Kokios atsakomybės sulaukė asmenys, kurie politiškai sankcionavo vienos ar kitos įmonės privatizavimą (pavyzdžiui, „Alitos“) arba Konstitucijai prieštaraujantį pensijų mažinimo būdą? KT oficialiuose verdiktuose juk konstatavo pažeidimus, tačiau kas iš to?

Šį klausimą – dėl „Alitos“ – turėtumėte pateikti ne man, ne Konstituciniam Teismui, o tiems, kurie sankcionavo tą privatizavimą, ir toms institucijoms, kurios tyrė tokių veikų teisėtumą, t. y. visų pirma prokuratūrai.

Kalbant apie pensijų mažinimą, Konstituciniam Teismui konstatavus, kad tam tikras pensijų mažinimas prieštarauja Konstitucijai, tokie antikonstituciniai įstatymai yra šalinami iš teisės sistemos ir kartais reikia kompensuoti tai, kas neproporcingai sumažinta.

Kaip Jūs, KT vadovas, vertinate žmogaus teisių, privatumo ir specialiųjų tarnybų santykį? Tarkim, 10 balų sistemoje?

Eidamas šias pareigas negalėčiau vertinti kitų valstybės institucijų veiksmų, jeigu jie nėra susiję su Konstitucinio Teismo nagrinėtomis bylomis.

Taigi, ko iš KT gali tikėtis žmogus, kurį teisėsaugos institucijos viešai besigirdamos padarė nusikaltėliu, pralaikė kardomajame kalinime kokius devynis mėnesius, bet paskui išteisino visi kiti teismai? Arba ko dar šiandien gali paklausti pilietis, jei jo žemes perkėlė nuo Žemaitijos link Suvalkijos (KT juk sakė, kad žemė nekilnojama), o ten jau kito rapsai auga?

Kaip minėjau, kai yra įvykdomos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos sąlygos, asmuo, manantis, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, nuo 2019 metų rugsėjo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu.

Piliečiai, kai mano, jog jų teisės pažeidžiamos, linkę skųstis visur – nuo Prezidento iki KT vadovo. Ar pagrįsti tokie žmonių lūkesčiai, kad pagrindinis šalies įstatymas juos apgins?

Konstitucija gina individą, jo prigimtines teises ir laisves, valstybės nepriklausomybę, demokratiją. Todėl kiekvienas žmogus gali tikėtis, kad jo laisvė, orumas, privatus gyvenimas, nuosavybė, teisė į gyvybę, darbą, socialinę apsaugą bus apginta, žodžio, susirinkimų laisvė ar kitos laisvės nebus apribotos. Jeigu to nepavyks padaryti kitomis priemonėmis – tuomet Konstituciniame Teisme. Svarbiausia, kad pats žmogus būtų aktyvus savo šalies pilietis, aktyviai gintų savo konstitucines teises ir laisves. O KT gali būti vienas iš veiksmingų jo ginklų. Juk Konstitucija – ne tik visuomenės sutartis, bet ir antimažoritarinis aktas, demokratijos sąlygomis ginantis kiekvieno žmogaus orumą