„Tvarkytis turime, priekaištaujančių nemažai, o žmonių, kurie galėtų ir norėtų dirbti, nėra“, – atviravo Biržų miesto seniūnė Kristina Undzėnienė.

Ankščiau registruoti užimtumo tarnyboje ir gaunantys pašalpas žmonės turėdavo atidirbti viešaisiais darbais. Dėl Covid-19 įsigaliojusi nauja bedarbių rėmimo politika šią ilgus metus veikiančią sistemą panaikino. Seniūnijose dabar masiškai trūksta darbininkų, o valstybės pinigai žyra ne tik į dėl koronos netekusių darbo, bet ir ilgalaikių bedarbių rankas.
Karantino laikotarpiu dalis žmonių mažinant etatų skaičių, bankrutuojant įmonėms ar dėl sveikatos neteko darbo. Pagalbos ranką jiems ištiesė valstybė. Telieka parašyti prašymą Užimtumo tarnyboje ir… kas mėnesį nedirbdamas gali gauti apie porą šimtų eurų. Tokios paramos sulaukia ir karantino metu darbo netekę gyventojai, ir vadinamieji „ilgalaikiai“ bedarbiai. Nuoširdžiai įvairiose srityse už didesnį ar mažesnį atlyginimą plušantys žmonės šia tvarka piktinasi, sakydami, jog tokia „praktika yra ydinga“, ji žeidžia dirbančius, o dalį žmonių tiesiog moko tingėti.

Pašalpų gavėjai atlikdavo didžiąją dalį darbų

„Netenkame beveik visos darbo jėgos“, – pasakojo Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė. Ji paaiškino, jog tie žmonės, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kurie gaudavo pašalpas, už jas turėdavo atlikti visuomenei naudingą darbą. Dabar jie kreipiasi į minėtą tarnybą, parašo prašymą ir gali būti laisvi nuo bet kokių įsipareigojimų už gautus pinigus. Atidirbinėti nebereikia. Už tai jie gali būti dėkingi pasaulyje siaučiančiam virusui Covid-19 ir tuo metu vykdomai bedarbių rėmimo politikai. Užsiregistravai Užimtumo tarnyboje, pateikei prašymą ir nuo vasaros pradžios iki pat Naujųjų metų gali nieko neveikti, būtiniausius mokesčius susimokėsi. Nėra abejonių, kad remiamųjų sąraše yra dėl pandemijos darbo netekusių kraštiečių, yra negalinčių dirbti dėl ligos ar dėl to, kad negali išvykti į užsienį, kur darbavosi iki šiol. Tačiau žmonės pasipiktinę tvirtina, jog didžioji dalis buvusių ir esančių pašalpų gavėjų taip gyvena metai iš metų. Dabar jiems dar patogiau – nedirba, o pinigus gauna.

Viena, pavardės nenorėjusi skelbti Biržų miesto verslininkė „Biržiečių žodžiui“ ironizavo, jog ir jai reiktų mesti verslo įmonę, kur prieš karantiną sukūrė kelias darbo vietas. Iki šiol pelno ji dar neturėjo, tik išlaidas. Nereikėtų pačiai daug dirbti, rūpintis kitais žmonėmis ir dar pinigų gautų. Jai keista atrodo tokia tingėti skatinanti politika.

Pasak seniūnės K. Undzėnienienės parama turėtų siekti apie 200 eurų kiekvieną mėnesį. Seniūnija šiltuoju metų laiku seniau turėdavo apie 100 už pašalpas atidirbinėjančių asmenų. Kai kurie jų dirbdavo nenoriai, tekdavo rūpintis, kad nurodyti darbai būtų tinkamai atlikti. Kiti gi sąžiningai plušėdavo. Vienaip ar kitaip, bet naudinga visuomenei veikla būdavo atlikta.

Šiuo metu Biržų miesto seniūnijoje dirba apie dvidešimt sezoninius darbus atliekančių žmonių. Jiems mokamas atlyginimas. Pasibaigus pusmetį trunkančiam vasaros ir rudens pradžios sezonui, jų nebebus. Seniūnė pastebėjo, jog seniau už pašalpas atidirbti per metus ateidavo apie 100-ą gyventojų. „Susiduriame su rimta darbuotojų problema. Bus prastai“, – sakė seniūnė Kristina Undzėnienė. Pasak jos, niekas nekreipia dėmesio, kada žmogus neteko darbo – dabar ar prieš dvidešimt metų. Pateikia prašymą ir žino, jog pinigai tikrai bus išmokėti.

Seniūnija tikisi, jog bus pasirūpinta naujomis darbo vietomis seniūnijoje, į kurias bus priimti dirbti norintys asmenys. Šiuo metu yra trys etatiniai darbuotojai. Su tiek žmonių atlikti reikalingus darbus neįmanoma. „Tvarkytis turime, priekaištaujančių nemažai, o žmonių, kurie galėtų ir norėtų dirbti, nėra“, – atviravo Biržų miesto seniūnė.

Seniūnija laukia buvusių pašalpų gavėjų malonės

Širvėnos seniūnijos seniūno pavaduotoja Ilona Žvirgždienė sakė, jog taip neįprastai susiklosčius situacijai yra tariamasi su seniūnaičiais. Šie šnekina buvusius pašalpininkus, kurie yra lygiaverčiai bendruomenių nariai, ir prašo, kad jie ateitų geranoriškai pagelbėti. Priversti padėti tvarkyti aplinką ar atlikti kitus darbus niekas negali. Pasak I. Žvirgždienės, seniau per vieną mėnesį atidirbinėdavo apie dešimt žmonių. Šiuo metu seniūnija turi tik šešis laikinuosius darbus atliekančius žmones. Jie darbuosis iki spalio mėnesio. Širvėnos seniūnijoje buvę pašalpininkai šienaudavo pievas, aikšteles, kapines, rinkdavo šiukšles, prižiūrėdavo tualetus prie Kirkilų apžvalgos bokšto, kur vasaros metu nestinga turistų.

Ilona Žvirgždienė pastebėjo, jog dar yra šešetas asmenų, atidirbinėjančių už įvairias baudas. Jie darbuojasi noriai, kad netektų atlikti bausmės. Seniūno pavaduotoja apgailestavo, kad socialiai remiamiems, Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims pinigai mokami „už dyką“. „Liūdna. Demotyvuoja dirbančius žmones. Tuo piktinasi ir senjorai. Darbų yra daug. Tik norinčių dirbti nėra.“ – kalbėjo Ilona Žvirgždienė.

„Ydinga praktika“

Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius informavo, jog jų seniūnijoje seniau irgi būdavo apie dvidešimt už pašalpas atidirbinėjančių asmenų. Su jais visada pavykdavo gražiai pasišnekučiuoti ir susitarti. „Jei yra tokia vyriausybės nuostata, jog reikia toliau juos remti ir neduoti jokių šansų dirbti…– savo nuomonę nebaigtu sakiniu dėstė seniūnas, – tai teks seniūnijai prašyti dviejų ar trijų etatų“. Seniūnas ironizavo, jog žmonėms, „kurie ateina valdyti valstybės, atrodo, jog spausdinami pinigai yra ne iš jų kišenės“. Giedrius Kubilius toliau aiškino: „Čia yra mūsų visų pinigai. Tokio žingsnio nepalaikau – tai yra ydinga praktika. Atidirbti už gautus pinigus yra būtina“.

Žmonėms gerai, seniūnijoms – liūdnoka

Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, Remigijus Šaknys patvirtino, jog pinigus mokės Užimtumo tarnyba ir už juos atidirbti tikrai nereikės. Žmonėms gerai, o seniūnijoms, pasak R. Šaknio, liūdnoka, nes nebebus kam atlikti gerbūvio darbų. Rajono seniūnijose greičiausiai prireiks įsteigti apie 34 darbininkų etatus. Komentuoti tokią valstybės politiką Šaknys atsisakė „Aš esu valstybės tarnyboje“, – diplomatiškai atsakė Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas.

Užimtumo tarnybos prie LR SADM Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskienė „Biržiečių žodžiui“ patvirtino, jog žmonėms, patekusiems į ekstremalią situaciją, netekusiems darbo ir t.t., pateikusiems prašymą, tikrai yra galima gauti darbo paieškos išmoką. Jos mokėjimas pagal teisės aktus pradėtas nuo šių metų birželio 12 dienos. Išmoka pradedama skaičiuoti nuo pareiškimo pateikimo dienos ir bus mokama iki gruodžio pabaigos (bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius). Pavyzdžiui, jei prašymą pateikė birželio pradžioje, tai išmoka bus mokama iki atitinkamos gruodžio dienos. Jei liepos ar rugpjūčio mėnesį, tai tik iki gruodžio mėnesio pabaigos. Šiuo metu Biržų rajone į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškos išmokos kreipėsi ne toks ir mažas gyventojų skaičius – artėjama prie 1400 prašymų. Žmonės sužinojo apie šį vyriausybės nutarimą ir aktyviai kreipiasi, pateikdami prašymus. Pastebėjus, jog dirbantys žmonės bei senjorai yra nepatenkinti tokiu vyriausybės nutarimu, Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vedėja E. Grabauskienė pastebėjo, jog stengiamasi kurti „gerovės valstybę“.

 

Gražina DAGYTĖ