Arnas Karužas. Facebook nuotr.

“Tai – daktaras “nuo Dievo”, kurio laukia didelė mediko karjera”, – taip Kauno klinikose dirbantį kretingiškį kardiologą Arną Karužą apibūdino Birštono pedagogė, socialiniuose tinkluose išgarsėjusi savo pozityviais įrašais Antanina Strumilienė. Moteris vakar pasidalijo vieša padėka iš Kretingos kilusiam rezidentui, įrašas jau skaitomas ir mūsų krašto Facebook grupėje “Mūsų Kretinga”. Pasidžiaukime ir mes kartu jaunu žmogumi, teikiančiu garbę mūsų kraštui ir gydytojo profesijai!

Cituojame birštonietės įrašą:

“Vakar visos mano poetinės lentynos buvo iššluotos, o smegenys pasiėmė atostogas.

Svarbiausius darbus atlikti gyvenime kas nors sutrukdo.

Atvykti į Kardiologijos kliniką nesutrukdo niekas.

Tai atsitinka tada, kai echoskopo monitorius ima rodyti kažkokį subtilų ažūrą, kai Tave persmelkia skausmo vėjas ir nei pasaulis, nei Feisbukas pasidaro nemielas.

Kai žvelgdamas į Dangų matai ne debesis, o Dievo valdas ir suvoki, kad Dangus yra Tavo amžina Tėvynė, bet visai nejauti tos Tėvynės ilgesio.

Kai žvelgdamas į save nori įžvelgti pasitikėjimą, bet jo nematai ir trokšti vieno – kad “mirties malūnsparnis” neprisiartintų per greitai ir per arti.

Tada atsiduri Kauno Klinikose – sveikatos ir vilties mekoje.

Liga iškreipia Tavo gyvenimo ir jausmų erdvę, kažkur pasislepia meilė, visko iš naujo mokaisi, o kiekvienas žodis tampa gyvenimiškas ir daug reiškiantis.

Pajunti, kad Tavo kelias su sveikųjų pasauliu skiriasi ir šakojasi. Tada prisiminimai užplūsta lyg potvynis.

Išgyveni dėl neparodytų jausmų, dėl to, kad liks neišreikšta tai, kas buvo giliausia, ir ko niekada nesugrąžinsi.

Suvoki, kad gyvenimas matuojamas ne tik nuveiktais darbais, parašytais straipsniais, įgytais diplomais ir artimųjų meile, bet jis matuojamas dar ir milimetrais.

Kai širdį ima varstyti skausmas, lyg joje būtų įstrigusi geležinė vinis, atsiduri Kauno klinikų kardiologijos klinikose.

Sėdėdama už gydytojo kardiologo kabineto durų ir laukdama daktaro, žvelgiau į tas pačias duris, į kurias kadaise žiūrėjome dviese.

Tada aš laukiau, kad iš Kardiologijos klinikų poliklinikos kabineto išeitų JIS, artimas žmogus, ir jaučiau, kad galėčiau jo laukti dieną, savaitę, įsmeigusi akis į šias duris, kad tik jis išeitų. Kad kada nors išeitų. Dėl to aš galėjau padaryti viską.

Sėdėjau ten pat ir vakar. Tik jau viena.

Nuolatiniai stresai, aštuoniolika metų, praleistų slaugant artimą žmogų, kartu su žaibo strėle išnykusi tėviškė, asmeninio gyvenimo dramos nepraėjo be pėdsakų.

Mano širdis man tarė:” Laikas stabtelėti ir pailsėti”.

Greitosios pagalbos švyturėliai apšvietė protą ir supratau: “Jei gyvenimas vertas tik cento, tai širdis – milijono verta.”

Sėdėdama už gydytojo kabineto durų žiūrėjau į sergančių žmonių veidus ir troškau, kad čia sėdintys patirtų artimųjų meilę, atjautą, supratimą, mylimo žmogaus gerumą, švelnumą, kad kiekvieno jų pasveikimo artimieji lauktų kaip šventės.

Kad jų ligos jėga būtų sunaikinta, o nugalėtų vilties ir gyvenimo galia.

Ir tada Kardiologijos klinikų poliklinikos koridoriumi atbėgo jaunas vaikinas baltu chalatu. Atrodė, lyg jis tik ką nusileido nuo kalnų slidinėjimo trasos. Tai buvo ne tik daktaras. Tai buvo įkvepiantis energijos ir gyvenimo pavyzdys.


Ir tada Kardiologijos klinikų poliklinikos koridoriumi atbėgo jaunas vaikinas baltu chalatu. Atrodė, lyg jis tik ką nusileido nuo kalnų slidinėjimo trasos. Tai buvo ne tik daktaras. Tai buvo įkvepiantis energijos ir gyvenimo pavyzdys.

Tai buvo gydytojo kardiologo kelią pradedantis gydytojas rezidentas ARNAS KARUŽAS.

Virš kaukės šviečiančios protingos daktariuko akys buvo lyg pavojų mažinanti narkozė.

Pacientų širdies kūlvirsčiai ir visokios jų aritmijos, krūtinės anginos, stenokardijos, nesikoreguojantys kraujospūdžiai, echoskopijų tyrimų įvertinimai, pravaikščioti infarktai, oro trūkumas, krūtinės skausmai, jų diagnostika, pacientų akys, pilnos ašarų, jaunam kardiologui yra lyg mokykliniai namų darbai, lyg gyvenimo pratimai, lyg proto išbandymas ir jo galimybių masažas.

Po jauno daktariuko konsultacijos nudžiūdavo ašaros ir iš kažkur atsirasdavo likučiai sveiko proto. Jis įteikė porciją drąsos, nes visais atvejais ARNAS žino, ką pasakyti ligoniui.

Atrodė, kad jis žino visų ligų gydymo būdus ir paslaptis.

Šis jaunas Kauno kardiologijos poliklinikos gydytojas yra ne tik daktaras, bet apsauga ir viltis žmogui.

Jo žinios įgauna fontano srauto pavidalą.

Kauno kardiologijos klinikų poliklinikos 116-ame kabinete dirbantis, profesorės gyd. J. Plisienės konsultuojamas ir prižiūrimas ARNAS KARUŽAS yra tikras, mielas “žmogiškasis faktorius”, užimtas kaip JTO sekretorius, su manimi kalbėjo taip, lyg aš būčiau jam vienintelė pacientė ir skleidė išimtinai žmogišką šilumą.

Yra daktarų, kurių vien praėjimas koridoriumi mobilizuoja ligonių protą ir sąmonę ir ligos eiga pasisuka visai kita kryptimi.

Tokiais daktarais patiki ir ligonis, ir jo liga.

Toks daktaras atstovauja savo profesijos žinioms ir pasiekimamas.

Jeigu diagnozę pasako, o vaistus ir gydymo taktiką numato profesorius, – tai reiškia kažką neginčijamo, neabejotino, kas tikrai padės.

Po profesoriaus frazės diskusijos klinikose baigiasi. O jeigu daktarų tarpe jos ir tęsiasi, tai jau tik patyliukais.

Bet kad šitaip savo sritį išmanytų ir tiek žinių turėtų jaunas daktaras…

Iš ARNO KARUŽO kabineto išėjau lyg sužinojusi labai svarbią paslaptį.

Vakar aš mačiau jauną mediką, kuriam galioja tikėjimas, bet negalioja fizikos dėsniai. Jis daro viską, kad nesustotų žmogaus širdis ir gyvybė nesudūžtų lyg brangaus krištolo taurė. Kuris visomis išgalėmis kovoja už kiekvieną žmogaus širdies dūžį. Į darbą jis eina lyg į karą, nežvilgčiodamas į laikrodį.

Šitas jaunas daktaras medicinoje tikrai atras tai, kas neegzistuoja.

Nes be aparatūros, be vaistų ir net be ilgamečio patyrimo ar mokslinio laipsnio gydyti galima. Be širdies – ne. Gero daktaro rankose ir vanduo gydo.

Iš ARNO KARUŽO sklinda galia, kuri nematoma.

Atsidūrus baltų chalatų pasaulyje daugeliui ligonių ARNO chalatas bus pats balčiausias. Nes jis ligonį stebi, gydo, gelbsti, padeda ir dar paguodžia. Jis pasitinka, priima ir nuveda ten, kur geriausia.

Nežinau, ar to gali išmokyti Universitetai. Manau, kad to jį išmokė tėvai.

Esu tikra, kad šis jaunas žmogus bus ypatingai geras daktaras. Kad jis nepalūš nuo sunkiai pakeliamo krūvio, nepaliks Lietuvos, nes tokie specialistai yra kiekvienos valstybės svajonė.

O ligonių žodžiai jam bus įkvėpimas ir paskatinimas, padėka ir karjeros paminklas.

Manau, kad kada nors ARNAS nesunkiai apsigins profesoriaus laipsnį, o gal įgis ir jauniausio akademiko vardą.

Mokys kitus medikus, juos įkvėps, visada išliks paprastumo ir žmogiškumo stebuklu, profesinio padorumo pavyzdžiu ir išnaudos kiekvieną galimybę tam, kad pacientų žvilgsniai nusidažytų viltimi.

ARNO jaunystė, intelektas ir profesinės žinios stebina, žavi ir jaudina.

Jo laukia didelė mediko karjera, graži ateitis. Tai – daktaras “nuo Dievo”.

Už jo atsidavimą ir nuoširdų darbą tikrai turėtų būti atlyginta ne tik gėlių jūra, apdovanojimais ir aplodismentų audra, bet ir Auksinės Širdies nominacijomis, Garbės diplomais, Lietuvos Garbės statulėlėmis.

Jo pasiekimus ir darbus, manau, kažkada lydės garsios televizijos, nes tokie medikai yra nacionalinis turtas – jauni, profesionalūs, ambicingi, patikimi.

Manau, Lietuvoje bus subrandinta ir įgyvendinta ne viena ARNO KARUŽO būsimo mokslinio tyrimo idėja, kurias įgyvendins ne tik jis vienas, bet ir puikus Kauno Klinikų kardiologijos specialistų kolektyvas.

Be abejonės, jis išstudijuos ir kitų šalių kardiologų patirtį, o svarbiausia, kad ARNAS jau ir dabar supranta, jog Kauno klinikos yra sudėtingiausių širdies operacijų meka, medicinos mokslo pasiekimų pavyzdys, todėl dirbti čia Tu turi ne bet kaip ir kardiologu privalai būti ne bet kokiu.

Nėra taip, kad Tu gali nieko nedaryti, o ligoniai vis tiek Tave gerbs.

Sergančiųjų Lietuvoje – tūkstančiai, kardiologų – vos viena kita dešimtis. Medikai išvažiuoja į užsienį.

Nes kiekvienoje šalyje svarbiausi dalykai yra gyvybės kaina ir proto reikšmė.

Reiškiu didžiulę Padėką Kauno klinikų Kardiologijos poliklinikos gydytojai profesorei J. PLISIENEI ir gydytojui rezidentui ARNUI KARUŽUI už nuoširdų darbą, atsidavimą, kompetenciją ir už tai, kad į mediko kasdienybę įdedate savo širdį.

Jūs turite širdį, kuri vertesnė už visos žemės auksą. Be to, Jūs gydote ir svetimas širdis.

Ką tai reiškia, suvokti įmanoma tik tada, kai po minutės tylos nepabunda ir daugiau niekada nepasibeldžia brangiausio žmogaus širdis.

Būkite Dievo ir žmonių mylimi.

Tegul Dievas niekada nepaleidžia Jūsų rankų iš savo delnų.

Nulenkti galvą ir ištarti AČIŪ Jums per maža”.

  • Arnas Karužas medicinos mokslus baigė su pagyrimu. 
  • Studijuodamas buvo prezidento K. Griniaus stipendininkas.
  • Jaunasis mokslininkas gydytojas rezidentas ARNAS KARUŽAS Kauno klinikų kardiologijos poliklinikoje priiminėja pacientus, užsiima moksline veikla, kuria dirbtinio intelekto įrankį, kuris automatizuotų širdies ultragarsinio tyrimo procesą ir perpus sutrumpintų tyrimų laiką.
  • ARNAS kartu su kitais Lietuvos jaunaisias mokslininkais su automatinės echokardiografijos projektu tarptautiniame konkurse prasimušė į pirmąją vietą, aplenkė Ameriką, Kanadą, Airiją ir įrodė, jog Lietuvos jaunųjų mokslininkų protai medicinos srityje gali pasivaržyti ir su dideliais varžovais.