Pirmadienį prieš pietus Klaipėdos konteinerių terminale žuvo jaunas kretingiškis, autovežio vairuotojas. Asociatyvi nuotr.

Pirmadienį Klaipėdos konteinerių terminale autovežio „Mercedes Benz“ platforma mirtinai prispaudė jauną kretingiškį, dviejų mažamečių vaikų tėvą.

Dirbo su kitu autovežiu nei įprastai
29-erių metų vyras nedidelėje įmonėje vairuotoju dirbo apie trejus metus.
Tą dieną kretingiškis atvyko pasikrauti laivu atplukdytų automobilių.

Nelaimė įvyko filmuojamajame konteinerių terminale Perkėlos gatvėje, tad išliko filmuota medžiaga. Iš video medžiagos matyti, kad vairuotojui nesisekė paruošti technikos automobiliams gabenti viršutinėje platformoje, nes ji niekaip nenusileido.
Bandydamas išsiaiškinti problemos priežastį vairuotojas lindo po platforma pažiūrėti, kas atsitiko ir būtent tuo metu mechanizmas suveikė, krito ant jo ir mirtinai prispaudė.

Atvykę medikai dar užčiuopė vyriškio pulsą, bet šis netrukus mirė vietoje.
Išvaduoti kretingiškį iš po ne laiku suveikusio autovežio buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, kuriems teko panaudoti hidraulinę ir pneumatinę įrangą, kad pakeltų žmogų prispaudusią platformą.
„Švyturio“ duomenimis, vairuotojas buvo įdarbintas dirbti su vienu autovežiu, bet nelaimės dieną dirbo su kitu, prie kurio veikiausiai nebuvo pratęs. Dar nežinoma, ar apskritai buvo apmokytas dirbti būtent su šia transporto priemone.

Be tėvo liko su mažamečiai

Apie nelaimę Perkėlos gatvėje esančiame konteinerių terminale medikams buvo pranešta apie 11 val., bet, „Švyturio“ šaltinių duomenimis, vaikino mylimajai žinia apie jo žūtį buvo perduota tik praėjus trims valandoms po nelaimės.

Jauna pora augino 7-erių metų dukrelę ir 2-ejų metukų sūnų.
Kretingiškiai ketino susituokti gegužės mėnesį – buvo pateikę ir dokumentus santuokai registruoti, bet dėl karantino šią svarbią datą nukėlė.

Vyras buvo vienintelis šeimos maitintojas. Jauna moteris šiuo metu yra motinystės priežiūros atostogose.
Šeima netgi neturi nuosavo būsto – jį nuomojasi.
Deja, „Švyturio“ šaltinių duomenimis, žuvusiojo darbdavys šeimai ketina sumokėti tik jo algą ir nepanaudotų atostogų išmokas – lygiai tiek, kiek jį įpareigoja įstatymai. Geranoriška pagalba šeima iš buvusio darbdavio pusės, regis, nenusimato.
Įmonė viešai skelbia, kad šių metų birželio duomenimis, vidutinis jos darbuotojų atlyginiams siekė tik keliais eurais daugiau nei 500 eurų.

Darbo inspekcijai dokumentus pateiks pirmadienį

Šiuo metu įmonėje tyrimus atlieka ir Valstybinė darbo inspekcija, ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys kol kas „Švyturiui“ negalėjo nei atsakyti apie jokius galimus darbo saugos pažeidimus įmonėje, nei patvirtinti, kad jų nebuvo.
„Visus reikalingus dokumentus įmonė mums turi pateikti pirmadienį, tada atsakymus turėsiu tik kitą savaitę. Tada žinosime ir tai, ar buvo atlikta automobilio techninė priežiūra bei atsakymus į visus kitus klausimus“, – sakė vedėjas.

V. Ročys pasakė tik tiek, kad inspekcija turi visą nufilmuotą medžiagą apie nelaimingą įvykį.
Darbo inspekcija dar neturi ir dokumentų, patvirtinančių, kad žuvęs darbuotojas bent jau savo parašu buvo patvirtinęs, jog susipažino su darbų saugos taisyklėmis.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė taip pat dar neturėjo nė vieno atsakymo, negalėjo net pasakyti, kiek gali vykti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Darbdavė su žurnalistais atsisakė bendrauti

Minima įmonė, kurios darbuotojas žuvo pirmadienį, socialiniuose tinkluose jau paskelbė apie naujo vairuotojo paiešką.

Straipsnio autorei susisiekus nurodytu telefonu įmonės vadovė atsisakė bendrauti. Į klausimus pirmiausia sureagavo klausimais: „O kas jums tokią informaciją suteikė?“
Įmonės vadovė straipsnio autorei pasakė, kad šiuo metu, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, su žurnalistais nebendraujanti.

„O kokių atsakymų jūs laukiate tokioje situacijoje?“ – klausė moteris.
Išgirdusi klausimą apie paramą nukentusiai šeimai, pašnekovė atsakė: „Šeimai jau padėjome“. Tačiau panorus išsiaiškinti, kokia pagalba suteikta, moteris nepanoro detalizuoti. O išgirdusi klausimus, ar darbuotojas buvo supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, ar apmokytas dirbti su jam nepažįstama transporto priemone, pokalbį nutraukė.

Įstatymas veikia jau 20 metų

Lietuvoje nuo 2000 m. sausio 1 d. galioja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – NADSDĮ), kuris nustatė privalomą darbuotojų socialinį draudimą. Tačiau, kalbant apie darbdavio atsakomybę už darbuotojo sveikatos sužalojimą skirtini du atvejai – žalos atsiradimas, kai darbuotojas apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir žalos atsiradimas, kai darbuotojas neapdraustas privalomuoju socialiniu draudimu.

Pirmuoju atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, darbdavys privalo kompensuoti negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustam darbuotojui, o jo mirties dėl draudiminių įvykių atveju – jo šeimos nariams.

Darbdavys apdraudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, mokėdamas už juos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Įmokų mokėjimas reiškia, kad įstatymo pagrindu darbdavys sudaro draudimo sutartį su draudiku darbuotojo naudai.

Darbdaviui mokant draudimo įmokas, t. y. darbo sutarties galiojimo ir vykdymo laiku, draudikas įsipareigoja iš sukauptų draudimo lėšų apmokėti apdraustojo darbuotojo patirtą žalą dėl profesinės ligos, sužalojimo ar žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Kad žala būtų atlyginta iš draudimo lėšų, nelaimingas atsitikimas turi būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

Tačiau net ir draudžiant darbuotoją socialiniu draudimu darbdaviui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą.
Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu atveju nukentėjusiems reikia kreiptis į teismą.

DK 247 straipsnis nustato, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, o sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo ar mirusiojo asmens didelis neatsargumas, žalos atlyginimas yra mažinamas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.

Transporto darbuotojo profesija – viena pavojingiausių

Transporto darbuotojų, statybininkų, laivų statytojų ir liftininkų profesijos Klaipėdoje laikomos pačiomis pavojingiausiomis.
Šiemet darbo vietose iš viso žuvo 3 asmenys. Darbininkai žuvo lifte, uosto įmonėje, atlikdami aukštalipio darbus.
6 darbininkai darbo metu buvo sunkiai sužaloti.
4 darbuotojai mirė darbo vietoje dėl sveikatos problemų.
Per praėjusius metus darbe žuvo žuvo 7 žmonės.