„Kartais sakoma, kad Lietuvoje taip pat blogai kaip Afrikoje. Arba teigiama, kad afrikiečiai džiaugiasi saule ir jiems nieko daugiau nereikia. Suprantama, tai nelabai vykę posakiai. Bet būtų įdomu sužinoti, ar Afrikos žmonės laimingi, ko jiems trūksta iki laimės?“ – klausia Aurelija Karajevaitė iš Pabradės.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Norint sumenkinti kokią nors idėją, vis dar sakoma, kad ji tiktų nebent Afrikai. Pasinaudokime šiuo nevykusiu teiginiu ir pamėginkime palyginti lietuvių ir afrikiečių laimę. Juolab kad tyrimo „Raportas apie pasaulio laimę“ duomenys leidžia tai padaryti.

Afrikoje buvo atlikta daug apklausų, norint išsiaiškinti gyventojų laimės lygį. Lietuvos valdžia tokių apklausų vengia ir labai nenori BNL (bendros nacionalinės laimės) indekso įtraukti į duomenis apie mūsų šalį.

Remiantis anksčiau atlikto tyrimo duomenimis, dar ne taip seniai, 2012 metais, Afrika buvo įvardijama kaip nelaimingiausias žemynas. Nuo to laiko pažangos pasiekė tik keletas Afrikos šalių. Todėl 2018 metų tyrime buvo siekiama ne tik išsiaiškinti, kodėl Afrikos žemynas yra nelaimingiausias, bet ir šio reiškinio priežastis.

Afrikos šalys labai skiriasi viena nuo kitos. Vis dėlto yra ne tik šiam žemynui, bet ir viso pasaulio šalims bendri dėsningumai, kurie leidžia atsakyti į klausimą, kodėl žmonės Afrikoje yra laimingi ar nelaimingi.

Viena iš galimų visuomenės laimės lygio sudėtinių dalių yra demokratija. Afrikos žmonės demokratiją sieja ne tik su žmogaus teisėmis, bet ir su geresne gyvenimo kokybe, poreikių patenkinimu. Atrodo, panašiai apie demokratiją mąsto ir lietuviai. Jie demokratiją irgi laiko materialinės gerovės prielaida. Nors afrikietišką svajonę – turėti vandens, maisto ir elektros – seniai pasiekė.

Daugelis Afrikos šalių vadinamos „demokratinėmis“, jose rengiami rinkimai. Tačiau, kaip rašoma raporte, nė vienoje šalyje toks pavadinimas neatliepia tikrosios reikšmės, nes jų vadovai labiau nei gyvenimo sąlygų gerinimu rūpinasi kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje. Raporto rengėjai stebisi, kad net 15-os iš 48-ių šalių vadovai valdžioje buvo daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kažin ar tai nustebintų lietuvius?

Tyrėjai taip pat pastebi, kad galima nusivylimo demokratija priežastis yra tokia– ilgai valdžioje išbuvę vadovai dažnai būna gerokai vyresni nei jų pavaldiniai, todėl jų požiūris į valstybę, demokratiją ir modernias  technologijas labai skiriasi nuo jaunosios kartos. Senolių valdomose šalyse tik ketvirtadalis afrikiečių ir tik kas dešimta afrikietė, jaunesnė nei trisdešimties, turi darbą. Todėl afrikiečių jaunimas masiškai emigruoja. Toks sprendimas protingas, nes, pasak vieno iš raporto rengėjų J. Helliwell, „...šios ataskaitos netikėčiausia išvada – kad yra laimės sąvokos atitikmuo tarp imigrantų ir šalyje gimusių žmonių.“

Su Afrikos žmonių nelaimingumu glaudžiai susijusi korupcija. Apklausos duomenys atskleidė, kad laimės lygio padidėjimas buvo pastebimas tose šalyse, kuriose korupcijos lygis sumažėjo. Dar viena negerėjančio gyvenimo priežastis – nesikeičianti švietimo, sveikatos apsaugos srities padėtis bei bloga infrastruktūra. Nepakankami minėtų sričių pokyčiai Afrikoje turi savą priežastį – jie nulemti augančio žmonių skaičiaus.

Mūsų šalyje tokios bėdos nėra, tačiau Lietuvos politikai, kaip ir afrikiečiai, irgi nuolat skelbia pradėsią švietimo ar medicinos reformas, bet vis dar nepaaiškina, kas sukliudė sukurti modernias sistemas iki šiol ir kada jos bus baigtos kurti.

Vis dėlto Lietuva pagal šio tyrimo duomenis, palyginti su Afrikos šalimis, atrodo gana gerai. Ji yra 52 vietoje pasaulyje ir lenkia visas Afrikos šalis.