Štai taip, artėjant didžiam Valstybės atkūrimo jubiliejui, Ukmergėje jau pasipuošė V. Krėvės gatvė. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų sukaktį, žmonės raginami iškelti Trispalvę visur, kur tik įmanoma: prie namų, ant langų, balkonų. Šventei besiruošiantys mūsų rajono gyventojai parduotuvėse vėliavas išperka kaipmat.

Susidomėjimas šia idėja išaugo Šimtmečio akcijų ir renginių organizatoriams pakvietus kelti jas nelaukiant Vasario 16-osios. Šitaip jungiamasi ir prie LRT inicijuotos visuomeninės socialinės akcijos „Keliu vėliavą“. Ja siekiama sukurti tradiciją – paskatinti lietuvius iškelti Trispalvę ne tik per valstybines šventes.

Tarp prekiaujančiųjų šiuo mūsų valstybės simboliu – Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas. Pasak direktorės Angelės Andrikonienės, įsigyti galima visose kooperatyvo parduotuvėse, sulaukiama ir užsakymų. Perdien nuperkama ir po dešimt vėliavų.

„Žmonės tikrai ruošiasi šventei, – sako ji. – Užsisakinėja ir nemažai perka bendruomenės, politikai. Daugiausia kol kas parduota Želvoje, Liaušiuose, Baleliuose, mieste – „Pivonijos“, Šlaitų gatvės parduotuvėse. Per sausį pardavėm 35 vėliavas, teko jų vežtis jau ir antrą kartą.“

Nebeliko

Ar, direktorės manymu, trylika su puse euro už vėliavą – kiekvienam įkandama kaina? „Tokia kaina labai gera, pirkėjai kaip tik sako, kad yra maloniai nustebę, nes pas mus pigu“, – tikino ji. Tiesa, pamena, kad senaisiais pinigais vėliava kainavo tik apie dešimt litų.

Palyginkime kainas kitose prekybos vietose. Pavyzdžiui, prekybos centre „Lidl“ kainuoja 9,99 Eur. Čia rastume ir Vyčio, vadinamąją istorinę, mūsų šalies vėliavą, kurios vertė – 14,99 Eur.

„Maximos“ parduotuvėse šiuo metu akcija – vėliavą galima įsigyti už 10,99 Eur. Prieš tai kainavo 19,99 Eur. Vienoje populiariausių interneto parduotuvių jos kaina – 29,99 Eur. Tačiau yra ir tokių, kur siūloma už dvigubai ar net daugiau didesnę sumą.

Beje, paskelbus apie šią akciją, vėliavos „maximose“ dingo žaibiškai. Keletas pirkėjų tikino antradienį Ukmergėje apvažiavę jas visas ir neradę nė vienoje. Sakė girdėję ir per radiją, kad apskritai Lietuvoje pritrūko vėliavų – prekybininkai nenumanė apie tokį tautiečių užsidegimą.

Kooperatyvo parduotuvėse, be kita ko, perkant tam tikras pažymėtas prekes, pirkėjui dovanojama trispalvė apyrankė su užrašu „Myliu Lietuvą“.

Labai greitai vėliavos buvo išgraibstytos ir Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro krautuvėlėje, kur jų taip pat buvo galima įsigyti. Centras buvo parūpinęs per dešimt vėliavų, už jas prašyta po 12 eurų, ir parduotuvėje nebeliko nė vienos. Įstaigos darbuotojos šypsosi iš tiesų pasigailėjusios, kad neatsivežė daugiau. Tiesa, žadama, kad krautuvėlės lankytojai čia dar galės jų rasti.

Ruošiasi ir vaikai

Vasario 16-ąją Lietuvą papuoš pačios neįprasčiausios „trispalvės“. Kai kurios savivaldybės skelbia kursiančios gyvų gėlių ar rekordinio ilgio vėliavą. Pasitelkus tris jos spalvas, gyventojai raginami pinti apyrankes, megzti kojinytes naujagimiams. Žadama dviratininkus sujungsianti „trispalvė“.

Jau ir mūsų mieste, miesteliuose, kaimuose, laukiant šventės, randasi jai skirtų simbolių. Bibliotekų, ugdymo įstaigų languose matyti trispalvių tautinių ornamentų.

Antai vaikų lopšelyje-darželyje „Šilelis“ sumanyta neįprastai panaudoti kompaktinius diskus: ant vienos pusės klijuojamos vėliavos spalvos, ant kitos piešiamos šypsenėlės. Šimtas tokių diskų bus pakabinti ant šalia įstaigos augančio klevo.

„Šventinę savaitę grupėse vyks įvairios veiklos, skirtos šiai progai. Vasario 16-osios išvakarėse salėje rengiama visų vaikų šventė. Jie dalyvaus su vėliavėlėmis, tokią bendrą visų nuotrauką siųsime į nuotraukų konkursą“, – pasakojo „Šilelio“ direktorė Rasa Kazlauskienė.

Dovanos Prezidentė

Skelbiama, kad Šimtmečio proga vėliavomis pavirs kai kurie pastatai, tiltai. Štai sostinėje nuo vasario 9-osios iki kovo 12-osios trimis spalvomis turėtų nušvisti Baltasis, Žaliasis, Mindaugo tiltai, šalies nepriklausomybės atkūrimui istoriškai svarbūs statiniai.

Yra galimybė valstybės vėliavą gauti dovanų iš pačios Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji nebe pirmus metus kviečia kūrybingai švęsti Vasario 16-ąją. Linksmiausių, išradingiausių sumanymų autoriai bus apdovanoti prezidentūroje.

Pernai oficialioje interneto svetainėje buvo užregistruota daugiau kaip 400 valstybės gimtadienio šventimo sumanymų. Tarp jų – ir mūsų kraštiečių idėjos.

Dvi spalvos – per niūru

Kaip laisvos Lietuvos simbolis mūsų vėliava pirmą kartą suplevėsavo Gedimino pilies bokšte 1919 m. sausio 1 d. Vėliavą iškėlė Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjo Kazio Škirpos vadovaujamas Lietuvos savanorių būrys. Tačiau po kelių dienų Vilnių užėmė bolševikai ir nuplėšę geltoną ir žalią spalvas paliko tik raudoną juostą. Trispalvė kaip tautos pasipriešinimo sovietų okupacijai bei susitelkimo ženklas vėl buvo iškelta 1988 m.

1917 m. Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, padėjusi pamatus Lietuvos nepriklausomybės siekiams. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius pasiūlė žalios ir raudonos spalvų vėliavos variantą. Tai buvo grindžiama tautiniuose kostiumuose dominuojančiomis spalvomis. Tačiau konferencijos dalyviams šis spalvų duetas pasirodė per niūrus. Archeologo Tado Daugirdo pasiūlymu buvo nutarta įterpti geltoną juostą, simbolizuojančią aušrą.

1918 m. balandžio 19 d. priimtas Lietuvos vėliavos projektas, kurį sudarė trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia ir raudona. Konstituciškai šalies vėliava patvirtinta vėliau.

Privalu gerbti

Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, jos naudojimą reglamentuoja įstatymas. Vėliavą prie valstybės ir savivaldybės įstaigų, institucijų, įmonių ir organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų privalu kelti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją,  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją, kai minime  Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Visi piliečiai privalo gerbti vėliavas: jos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos, nenublukusios. Keliamos prie pastatų ar virš jų. Už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda. Ji gali būti nuo dešimties iki šešiolikos eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai – iki trisdešimties.

Vaidotė Šantarienė